Jei išsiruošėte pasivaikščioti po sostinės senamiestį, turėtumėte atidžiai žiūrėti ne tik po kojomis, nes plikledis gali pakoreguoti jūsų pasivaikščiojimo planą, bet ir pasidomėti tuo, kas kabo virš galvos. Kasmet pasitaiko atvejų, kai žmones rimtai sužaloja nuo stogų krentantys įspūdingo dydžio varvekliai. Naujienų portalas Balsas.lt domėjosi, kas atsakingas už pavojingų varveklių pašalinimą nuo namų stogų ir kaip dažnai dėl to kreipiamasi į draudimo bendroves.
Už pastatų nepriežiūrą – piniginės baudos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento l.e.p. Būsto renovavimo skyriaus vedėja Stasė Kvederienė, kalbėdama apie varveklių keliamą pavojų, sakė: „Statinių savininkai (naudotojai), valdytojai privalo organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą. Statybos techniniame reglamente nurodoma, kad gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas vykdo organizacines ir technines priemones gyvenamojo namo būklei palaikyti. Susikaupusio sniego ir varveklių pašalinimo darbai yra priskiriami pagrindiniams techninės priežiūros darbams ir jų neatlikimas užtraukia administracinę atsakomybę, įspėjimą arba baudą nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio litų. “
Anot specialistės, statinio naudotojas, bendrojo naudojimo objektų valdytojas privalo šalinti ledą, šlapio sušalusio sniego masę nuo statinių stogų, lietaus vamzdžių ir balkonų. „Taisyklių reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę – įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų.
Dėl varveklių pašalinimo 1-2 butų gyvenamųjų pastatų ir pastatų, kurių techninė priežiūra vykdoma ūkio būdu – savininkas (naudotojas) gali kreiptis į pastatų techninę priežiūrą vykdančias bendroves ar kitas įmones, kurios turi techniką reikalingą varveklių šalinimo darbams atlikti. Daugiabučių namų gyventojai apie susidariusius varveklius turi informuoti bendrojo naudojimo objektų valdytojus, kurie ir organizuos varveklių pašalinimo darbus. 2011 metais buvo surašyti 39 ATP protokolai dėl varveklių nešalinimo“, – kalbėjo pašnekovė.
Neseniai buvo išplatintas viešas raginimas pastatų savininkams ir naudotojams atidžiau vertinti situaciją ant namų stogų: „Žiemos sezono metu dėl ant statinių stogų susikaupusio sniego, o atšilus orams dėl susidariusio ledo padidėja ir laikančiųjų konstrukcijų apkrovos. Dėl šios priežasties padidėja pastatų griūčių rizika, o krentantys varvekliai gali sužaloti pro pastatą einančius žmones. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas senos statybos ir lengvų metalo konstrukcijų pastatams“, – pranešime teigė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius.
Kasmet nukenčia žmonės ir turtas
„Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas, paklaustas, kaip dažnai pasitaiko, kad varvekliai sužaloja turtą ar žmones, sakė: „Esant staigesniam temperatūrų pasikeitimui ar tiesiog veikiant tiesioginiams saulės spinduliams net ir šaltą dieną, ant namų stogų ir atbrailų susiformavę varvekliai arba apledėjusios sniego dangos gabalai gali staiga kristi žemyn. Tokie atvejai nereti, tikriausiai kiekvienas mūsų bent kartą gyvenime esame matę ar net krūptelėję, kai einant šaligatviu netikėtai iš viršaus tiesiai prieš mus nukrenta sniego, ledo ar varveklių.Įvykių dažnis tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų, nuo to, kokia tais metais žiema – ar ilgai formavosi varvekliai, ar dažnai pasitaikydavo atlydys, kai jie krisdavo, ar sniego danga spėjo prisigerti daug drėgmės, pasunkėjo ir suledėjo.“
Anot pašnekovo, kitas svarbus dalykas tai, kad dažnas net ir nukentėjęs tokioje situacijoje ar turto apgadinimo atveju, nežino, kas kaltas dėl tokių įvykių ir kas turi atlyginti nuostolius. Už sau priklausančių pastatų priežiūrą pagal įstatymus tiesiogiai atsako pastato savininkas ar valdytojas. Taigi, kiekvienas pastato savininkas turi laiku valyti nuo stogų varveklius ir susiformavusius sniego ar ledo darinius.
„Dar noriu ypatingai atkreipti dėmesį – jei patys imsitės sniego, ledo valymo nuo stogo, ar daužysite varveklius, būtinai įsitikinkite, kad tai darydami nesuniokosite apačioje stovinčio svetimo turto – geriausia darbų teritoriją paženklinti specialia juosta, imtis kitų atsargumo priemonių.Už tai, kad ant jūsų valdomo pastato susiformavę varvekliai pridarė nuostolių kitiems, gali atlyginti draudikai pagal Bendrosios civilinės atsakomybės draudimą. Ir nors visiems verslo subjektams „Lietuvos draudimas“ rekomenduoja apsidrausti Bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, neretas „pataupo“, o vėliau už varveklių ir ne tik jų sukeltus nuostolius turi mokėti iš savo kišenės. Šis draudimas apsaugo nuo įvairių su bendrąja civiline atsakomybe susijusių atvejų, netikėtai iškylančių nuostolių, ne tik nuo varveklių žalų“, – kalbėjo G. Matiukas.
Kalbėdamas apie nuostolius ir žalą, pašnekovas pabrėžė, kad draudikai atlygintų varveklių ar sniego nuošliaužos padarytus nuostolius įvykio vietoje stovėjusiems automobiliams, jei jų savininkai buvo apdraudę savo transporto priemones kasko draudimu. Žiemos sezono metu tokių atvejų „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai registruoja iki kelių dešimčių. Nuostolių dydis – įvairus, gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
Po įvykio – į draudimo bendrovę
Apie tai, kokios būtų rekomendacijos įvykus tokiam įvykiui ir į ką reiktų kreiptis, pašnekovas sakė: „Jei esate apdraudę savo automobilį kasko draudimu visais atvejais, o taip pat ir varveklių kritimo atveju, reikia pranešti apie įvykį draudimo bendrovei. „Lietuvos draudimas“ dažniausiai jau pirmojo skambučio į Žalų centrą metu, naudodamas specialias žalos apskaičiavimo kompiuterines programas, apskaičiuoja galimo nuostolio dydį ir pasiūlo nukentėjusiam išmoką. Jei klientas sutinka, pinigai už šį įvykį jo sąskaitą pasiekia dar tą pačią dieną. Sudėtingesniais atvejais reikės atvykti į artimiausią Žalų ekspertizių centrą, kur ekspertas apžiūrės automobilio sugadinimus ir apskaičiuos patirtą žalą.
Klientas gali rinktis pinigus arba remontą „Lietuvos draudimo“ partnerių servisuose, už kurį sumokės draudimo bendrovė. Jei Jūsų turtas, kurį krisdamas sugadino varveklis, nebuvo draustas, arba jei Jūsų sveikata buvo sužalota, tuomet nuostolių atlyginimo reikia reikalauti iš to pastato, nuo kurio krito varveklis, valdytojo ar savininko. Pažymėtina yra ir tai, kad nukentėję asmenys gali reikalauti atlyginti ne tik turtinę žalą, bet ir negautas pajamas bei neturtinę žalą, kurios dydį nustato teismas.“
„PZU Lietuva“ komunikacijos vadovė Jovita Aukštuolytė-Minderienė komentuodama situaciją apie varveklius ir jų keliamą pavojų sakė: “Atsakydama į Jūsų klausimą apie varveklių sukeliamas nelaimes, noriu pasakyti, kad varveklių pavojus ir jų žala labai aktualūs civilinės atsakomybės draudimo aspektu. Paprastai varvekliai pačiam nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui žalos nepadaro, tačiau gali sužaloti žmones arba apgadinti automobilius. Tuomet nuostolius tenka atlyginti pastato, nuo kurio nukrito varveklis, savininkui. Jei jis apsidraudęs bendrosios civilinės atsakomybės draudimu, nuostolių atlyginimu pasirūpina draudikas. Pastatų savininkams, naudotojams, eksploatuojančioms įmonėms, kurie atsakingi už pastatų eksploataciją, priežiūrą, labai svarbu pasirūpinti, kad varvekliai nesusidarytų, o jeigu susidarė, aptverti pavojingas teritorijas, imtis priemonių, kad jie būtų nudaužyti ir nekeltų pavojaus.“
Jei ant namo stogo kabo varveklis, pasidalinkite šia informacija su naujienų portalo Balsas.lt skaitytojais, tai galite padaryti čia.
