Į nusikalstamas grupuotes susibūrę jaunuoliai nebando išrasti dviračio, todėl, siekdami įtvirtinti savo įtaką, jie mėgdžioja filmuose matytus ar knygose aprašytus gaujų veikimo scenarijus.
Neseniai per visą Lietuvą itin garsiai nuskambėjo įvykis, nutikęs Biržuose. Miesto gatvėje buvo nušautas 17-metis. Už ką? Tai turi išsiaiškinti ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai.
Vos tik ši istorija nuvilnijo per šalį, prabilo vienas Biržų ūkininkas. Jis pareiškė, kad miestą valdo nusikalstamos grupuotės, su kuriomis kovoti policija yra bejėgė. Taip pat pasigirdo kalbų, jog nepilnamečio gyvybę pasiglemžę šūviai paleisti vien tam, kad žudikas įtvirtintų savo autoritetą.
Tad kas vyksta? Vėl prasideda gaujų karai ar susidurta su vienkartiniu atveju? „Balsas.lt savaitė“ pasidomėjo, ar jaunų nusikaltėlių būrimasis į grupuotes kelia didelį galvos skausmą policijos pareigūnams.
Sulaikymų serija
Lietuvos policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis užtikrino: „Policija kontroliuoja ir stebi visas šalyje veikiančias nusikalstamas grupuotes. Jokia nusikalstama grupuotė nevaldo ir nevaldys nė vieno Lietuvos miesto.“
Generalinio komisaro žodžius patvirtino rugsėjo 5-ąją įvykdyta nusikalstama veikla užsiėmusių asmenų sulaikymo operacija. Policijos pareigūnai kartu su antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ kovotojais penkiuose miestuose atlikto 13 kratų ir į areštinę uždarė keletą įtariamųjų, siejamų ir su Biržų nusikaltėliais.
Sulaikyti asmenys policijai buvo žinomi. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas pabrėžė: „Įvykdyti sulaikymai – tai ilgalaikės, beveik metus trukusios Panevėžio kriminalistų operacijos rezultatas. Praėjusių metų pabaigoje gauta informacija buvo nuodugniai tikrinama, pamažu fiksuojami įkalčiai, renkami kiti įrodymai, todėl tik dabar galėjome realizuoti tai, ką mūsų darbuotojams pavyko surinkti ir užfiksuoti per ilgalaikį tyrimą.“
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) viršininkas Algirdas Matonis pridūrė, kad Biržų padėtis rodo, jog policijai trūksta visuomenės paramos.
„Kriminalinės policijos veiklos objektas yra sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai. Kol jaunimo grupuotės tokių nusikaltimų nedaro, visuomenei susidaro įspūdis, kad nusikalsti linkę vaikai yra nekontroliuojami. Šio nusikalstamo reiškinio ištakos slypi šeimose, gyvenamųjų bendrijų, mokymo įstaigų aplinkoje. Policija susiduria tik su rezultatu, padarytu nusikaltimu, o tokio vaiko ar vaikų likimo pakeisti negali“, – kalbėjo jis.
A. Matonis priminė prieš porą metų Kupiškyje nutikusį įvykį. „Tada jaunieji šio miesto nusikaltėliai padegė policijos komisariato automobilių parką. Tai rodo, kad Lietuvos provincijos miesteliuose bręsta nauja karta, kuriai būdingas agresyvumas ir priešiškumas visuomenei. Panaši situacija dabar susiklostė Biržuose, kur nusikaltėliai pabandė policijai pademonstruoti savo nebaudžiamumą“, – pasakojo LKPB viršininkas.
Nusikalsta net mažamečiai
Lietuvos kriminalinė policija nepilnamečių asmenų nusikalstamus junginius vadina besiformuojančiomis nusikalstamomis grupėmis (BNG). Šiuo metu jauniausi policijai žinomi asmenys yra 11 metų. LKPB viršininkas A. Matonis pasakojo, kad jaunimo BNG vystymąsi galima skirstyti į tris etapus: „Pirmas etapas – nuolatinis disciplinos šeimoje, mokymo įstaigose pažeidimas ir visuomenę erzinantis telkimasis viešose arba šių asmenų gyvenamosiose vietose.
Antras etapas – pirmoji teisėsaugos institucijų baudžiamojo persekiojimo patirtis dėl administracinės teisės pažeidimų, baudžiamųjų nusižengimų ar nesunkių nusikaltimų padarymo. Trečias – prisišliejimas prie suaugusiųjų suburtų nusikalstamų grupių arba kriminalinės patirties įgijimas, patekus į įkalinimo įstaigas.“
Autoritetų elgesio imitacija
A. Matonis pabrėžė, kad nusikaltėlių bendrijos taisyklės („paniatkės“ – red. past.) yra būdingos teistų asmenų grupėms, kuriose vyrauja recidyvistai. Nepilnamečiai neturi įkalinimo patirties, todėl jų grupės gali tik imituoti kriminalinių autoritetų elgesį, apie kurį žino iš visuomenėje populiarių mitų, knygų ar filmų apie kriminalinio pasaulio gyvenimą.
„Dalį kriminalinių papročių jaunuoliai sužino iš pilnamečių teistų asmenų, su kuriais gali bendrauti savo aplinkoje. Gaujų pajėgumų analizė rodo, kad jaunimo grupuotės nekelia grėsmės dėl savo ekonominio, korupcinio, politinių ryšių potencialo, žvalgybos ir kontržvalgybos taikymo, nusikalstamumo išplitimo nacionalinėje ir tarptautinėje erdvėje“, – pasakojo A. Matonis.
Anot jo, asmenims iš jaunimo BNG dažniausiai yra būdinga autoritetą rodyti rėksmingu elgesiu, smurtavimu, vengimu paklusti teisėtiems visuomenės narių ir policijos pareigūnų reikalavimams.
„Pagrindinė jų kriminalinio autoriteto suvokimo aplinkybė gali būti vengimas prisipažinti, kad padarė teisės pažeidimų, ir nurodyti bendrininkus“, – kalbėjo pašnekovas.
Buriasi, kad būtų stipresni
LKPB viršininkas pridūrė, kad organizuotų gaujų susitelkimo veiksnių analizė rodo, jog jaunimo BNG buriasi dėl nepilnamečių draugystės santykių ir polinkio į bendrą asocialų elgesį.
„Jaunimo grupuotės buriasi savo gyvenamosios vietos teritorijoje. Nepilnamečiams tai yra galimybė jaustis stipresniems už kitus bendraamžius. Pirmieji bendravimo interesai yra svaiginimasis tabaku, alkoholiu, kvaišalais“, – sakė A. Matonis.
Nepilnamečiai neturi patirties ir įgūdžių taikyti kriminalinės subkultūros papročių, todėl tarp jų nėra lyderių rinkimo tradicijos.
„Didžioji dalis policijai žinomų jaunimo grupuočių veikia kaip lygiaverčių partnerių grupės, kurios neturi ryškių lyderių. Jeigu tarp tokių gaujų išsiskiria lyderiai, tai būna asmenys, kurie pasižymi didesne fizine jėga, organizatorių savybėmis. Arba vaikai, jau susidūrę su baudžiamojo persekiojimo atvejais.
Dar viena svarbi lyderių tarp jaunimo BNG iškilimo aplinkybė yra vaikai iš kriminalinių šeimų, tai yra nepilnamečiai, kurių artimieji priklauso nusikaltėlių bendrijai, ypač kai jie yra pripažinti nusikaltėlių autoritetai“, – kalbėjo A. Matonis.
Pajamos iš vagysčių
Organizuotų nusikalstamų grupuočių finansinių pajėgumų analizė rodo, kad jaunimo grupuotėms nebūdinga kaupti nusikalstamą kapitalą ir investuoti tiek į teisėtos, tiek į neteisėtos veiklos sritis. Pirmieji finansinę naudą teikiantys nusikaltimai yra vagystės iš parduotuvių, automobilių, plėšimai gatvėse. Realizavus pagrobtą turtą, gautos lėšos naudojamos asmeniniams poreikiams tenkinti. Dažniausiai už gautus pinigus perkama svaigalų arba kvaišalų.
„Viena iš pagrindinių galimybių sistemingai teikti neteisėtas paslaugas ir prekes bei iš to gauti nuolatines finansines pajamas yra prekyba tarp savo teritorijos bendraamžių kvaišalais. Tačiau jaunimo grupuočių atstovai veikia kaip smulkieji platintojai, todėl iš šios nusikalstamos veiklos neturi galimybių sukaupti kriminalinio kapitalo. Vis dėlto tai leidžia realiai pradėti kriminalinę karjerą“, – pasakojo ilgametę darbo patirtį kovojant su kriminaliniais nusikaltėliais turintis pareigūnas.
Nusikaltėlių šeimos – asocialios
Didžioji dalis nusikalsti linkusių vaikų yra iš asocialių ar nedarnių šeimų. Nemažai tokių šeimų yra daugiavaikės. Analizės duomenys rodo, kad nusikalstamoje jaunimo grupuočių struktūroje merginos (moterys) sudaro apie 7 proc.
„Kaip viena iš jaunimo BNG savybių yra ir aukštas našlaičių rodiklis. Daug tokių gaujų vaikų gyvena globos namuose arba dažnai migruoja iš savo šeimos į globos namus ir atvirkščiai. Šie vaikai neturi motyvacijos mokytis, todėl dažniausiai jų išsilavinimas būna pradinis. Pagrindinį ir aukštesnį išsilavinimą tokie asmenys įgyja ar gali įgyti įkalinimo įstaigose“, – aiškino A. Matonis.
Daugiausia veikia grupėse
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis taip pat atkreipė dėmesį, kad nepalanki tendencija matoma vertinant nepilnamečių grupinį nusikalstamumą, ypač grupėse su suaugusiais asmenimis. „Pernai 1 573, arba 50,3 proc., nusikalstamos veikos buvo padarytos grupėse, iš jų 65 ‒ organizuotose grupėse. Ištirtos 995 nusikalstamos veikos, kurias padarė mišrios nepilnamečių ir suaugusiųjų grupės, 578 veikas padarė tik nepilnamečių ir mažamečių asmenų grupės“, – pasakojo R. Matonis.
Pernai taip pat ištirtos 3 127 nusikalstamos veikos, kurias padarę įtariami nepilnamečiai asmenys nuo 14 iki 17 metų. Tai yra 169 atvejais, arba 5,1 proc., mažiau, nei 2011-aisiais. Nusikaltimai sudarė 89,7 proc., baudžiamieji nusižengimai ‒ 10,3 proc.
Pernai nepilnamečiai buvo įtariami (kaltinami) padarę 7,3 proc. visų ištirtų nusikalstamų veikų, 2011 metais ‒ 9,3 proc.
Žymus nepilnamečių nusikalstamų veikų augimas lyginamuoju laikotarpiu pastebimas Vilniuje (48,4 proc.), Utenos r. (73,7 proc.), Šiaulių r. (100 proc.), Biržų r. (108,9 proc.), Pagėgiuose (130,8 proc.), Skuodo r. (136,4 proc.), Klaipėdos r. (177,8 proc.).
