„Labai natūralu, kad visais laikais kalbėtojai, ypač teisininkai ar filosofai, vartodavo citatas – lotynų ar prancūzų kalbos. Tai buvo laikoma geru tonu. Ir dabar pasitaiko – tai „sherchez la femme“ ar panašiai. Galbūt taip parodoma, kad ta kalba mokama žaisti. Tik kintant pasauliu, kinta cituojamosios kalbos“, – anglų kalbos funkciją bendraujant lietuviškai apibūdino J. Girčienė.
Anot lingvistės, kiekviena grupė turi savo kalbėjimo būdą, todėl natūralu gatvėje tarp jaunimo vis nugirsti kokį „karočė“. „Žmonėms, ypač skirtingų kartų su skirtingais požiūriais, svarbu ar skauda, kai tam tikri dalykai, kuriuos vartoja kiti, mums nepatinka, nes mes jų nevartojame. Galėčiau tai palyginti su aprangos kodu ir apskritai gyvenimo stiliumi: jeigu mūsų apranga konservatyvi ir mes drabužiais – kaip ir kalba – išreiškiame tam tikras vertybes, tai plėšyti džinsai ar kasytės nepatiks žmogui iš kito socialinio sluoksnio, kalbančio kitokiu socialektu ar dialektu“, – aiškino J. Girčienė.
Mokslininkė dalyvavo praėjusią savaitę Seime vykusioje konferencijoje „Ar robotai kalbės lietuviškai?“
Visą laidą klausyti čia: http://www.ziniuradijas.lt/epizodas/2016/04/12/zvilgsnis/56613