Tiek vakar, tiek užvakar greitosios medikų iškvietimų skaičius buvo didelis.
Nualpo, bloga, pasidarė silpna – taip dažnai skambėjo gyventojų pagalbos prašymai.
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus Viliaus Mitkos teigimu, jau antradienį po pietų padaugėjo ir žmonių, besiskundžiančių kraujotakos sutrikimais, dideliu kraujospūdžiu. Tikslias to priežastis pasakyti sunku, tačiau viena iš jų galėtų būti karštis. V. Mitka mano, kad tvyrant tokiai kaitrai gyventojai netrukus gali pajusti ir didesnių sveikatos problemų.
„Atsiras ir perkaitimų. Kaistantis organizmas nebepajėgia atsispirti karščiui“, – paaiškino jis.
Greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas patarė karštomis dienomis gerti daugiau skysčių, stengtis kuo trumpiau būti atvirose vietose, vengti uždarų, prikaitusių patalpų.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė sako, kad iki trečiadienio ryto nesulaukta patyrusių saulės smūgį žmonių. Medikams dabar dažnai tenka teikti pagalbą patyrusiesiems įvairių traumų paplūdimiuose, besimaudant susižalojusiesiems į stiklo šukes.
Gydytoja patarė gerti daug skysčių, dengti galvą. Į lauką geriausia tokiu oru išeiti ryte ar vakare, kai nėra taip karšta.
„Negalima degintis tokiame karštyje“, – perspėjo J. Vokietienė.
Viliasi, kad karštis ilgai nesitęs
Dirbantieji lauke taip pat stengiasi apsisaugoti nuo alinamo karščio. „Panevėžio gatvių“ direktorius Gintaras Petrauskas sako, kad kol kas darbo grafikų nekeičiantys. Ankstesniais metais, kai karščiai buvo užsitęsę, kelios brigados dirbo anksti ryte. „Trumpalaikis kelių dienų karštis. Jis ilgiau nebus, tad dirbame įprastai“, – teigė G. Petrauskas.
Pasak jo, darbuotojams sudarytos sąlygos atsigerti vandens.
„Žmonės dirba pagal savo galimybes. Pavargsta – truputį pailsi pavėsy“, – kalbėjo vadovas.
„Panevėžio regiono kelių“ įmonės direktoriaus pavaduotojas Vydmantas Gendvilas taip pat tvirtino, kad karštų dienų prognozuojama nedaug, tad dirbama kaip ir visada. Anksti ryte padaromi tie darbai, kurių negalima atlikti karštuoju paros metu dėl technologinių ypatybių.
Pasak V. Gendvilo, dirbama neuždaroje patalpoje, užmiestyje, kur nėra taip karšta kaip vidury miesto. „Užmiesčio keliuose mažiau atokaitos“, – teigė jis.
Karščiai ne į naudą ne tik darbuotojams, bet ir keliams – gilėja provėžos. V. Gendvilo teigimu, nelabai ką galima pakeisti. Šalyje nėra teisės aktų, reglamentuojančių, kad, pavyzdžiui, tokių karščių metu sunkusis transportas važinėtų tik naktimis.
„Provėžos pagrindiniuose keliuose yra gilios“, – konstatavo V. Gendvilas.
Vietose, kur bitumas pradeda lipti prie ratų, barstoma skaldos. Pasak direktoriaus pavaduotojo, bitumo minkštėjimo temperatūra yra apie 50 laipsnių. Juoda danga kai kur jau buvo įkaitusi iki tiek.
Stebi vieni kitus
„Panevėžio kelių“ atstovės ryšiams su visuomene Rasos Čepienės teigimu, visos šalies kelininkams vasara yra pats darbų įkarštis. Darbų nutraukti negalima, tad objektuose taikomos visos įmanomos prevencinės saugos nuo karščio priemonės.
Kaip galima dažniau daromos technologinės pertraukėlės, kad darbuotojai pailsėtų. Kur tik įmanoma, į objektus atvežama geriamojo vandens, darbuotojai aprūpinami kremu nuo saulės.
Pasak R. Čepienės, kelininkai objektuose privalo dirbti vilkėdami darbo drabužius, kurie, kad ir lengvi, bet dengia kūną nuo saulės spindulių. Kremas naudojamas apsaugoti nepridengtoms vietoms – sprandui, kaklui, už ausų, rankoms.
„Ten, kur galima, kur nėra pavojaus nusideginti, objektuose leidžiama darbuotojams mūvėti ne ilgas darbines kelnes, o šortus“, – pasakojo atstovė ryšiams su visuomene.
Kiekvieną vasarą artėjant karščio bangai darbuotojams primenamos taisyklės, kaip dirbti tokiomis sąlygomis. R. Čepienės teigimu, vadovaujantis Darbo inspekcijos, medikų rekomendacijomis, yra parengtos atmintinės, kaip saugotis nuo karščio objektuose, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
„Šią vasarą nebuvo jokių sunkesnių perkaitimo požymių, kad prireiktų medikų pagalbos. O pernai kolegos greičiau už patį perkaitusį darbuotoją pastebėjo, kad kažkas negerai, ir nuvedė jį į pavėsį pailsėti, paguldė, davė atsigerti vandens“, – sakė „Panevėžio kelių“ atstovė.
Jos teigimu, apsaugoti keliuose dirbančius žmones nėra paprasta dėl darbo specifikos. Dažnai dirbama atokiose nuo gyvenviečių vietose, yra kelio ruožų, kur nerasi nė vieno teikiančio pavėsį medžio. Tad šias problemas sprendžia patys objektų vadovai ir stengiasi taip organizuoti darbą, kad būtų galima šiek tiek atsivėsinti.
Didesnė bėda vairuotojai
„Dirbant objektuose didžiausią pavojų kelia ne saulė, o žmonės. Nuo saulės gali pasislėpti pavėsyje, o nuo agresyviai ir neatsakingai besielgiančių vairuotojų apsisaugoti sunkiau“, – tikino R. Čepienė.
Jos tvirtinimu, dažniausiai tenka darbuotis nenutraukus eismo, o tik jį apribojus. Tad pavojų, jos manymu, kelininkų sveikatai ir gyvybei kelia ne tiek karštis, kiek vairuotojų nedėmesingumas, atsakomybės nebuvimas, nenoras laikytis nustatytų eismo apribojimų.
„Kylant oro temperatūrai sėdintieji prie vairo darosi irzlūs“, – tvirtino R. Čepienė.
Pasak jos tvarkomuose ruožuose, kur taikomi tam tikri eismo apribojimai, viršijamas leistinas greitis, lenkiama ten, kur tai daryti draudžiama, išvažiuojama į zonas, kurios skirtos dirbti, o ne automobilių eismui, ir pan.
Daiva SAVICKIENĖ
