Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų duomenimis ir artimiausiomis dienomis visoje Lietuvoje bus labai karšta.
Vilniuje pirmadienį temperatūra kils iki 31 laipsnių, vėliau pradės lėtai vėsti. Žinant, kad Lietuvoje labai oro drėgnos sąlygos ir kūnas tinkamai neatsivėsina, galime jausti ir didesnį karštį.
Jei vykstate į didžiuosius Europos miestus, tuomet artimiausią parą orai juose yra tokie: Varšuvoje yra 28 laipsniai šilumos, Berlyne yra 30 laipsnių, Osle šils iki 28 laipsnių, Rygoje yra 28 laipsniai, Romoje apie 31 laipsnis, Madride šils iki 32 laipsnių. Ankaroje yra 29 laipsniai, Maskvoje bus 31 laipsnis , Atėnuose šils iki 27 laipsnių. Londone apie 27 laipsniai, Paryžiuje bus 31 laipsnis šilumos.
Svarbu pavėsis ir geriamasis vanduo
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė tikina, kad vasaros metu smarkiai pakilus temperatūrai, visuomet atsiranda žmonių besiskundžiančių sveikatos sutrikimais, todėl reikia nepamiršti vandens bei pavėsio.
„Mėgaukimės Lietuvą užplūdusia vasaros kaitra nekenkdami savo sveikatai – per ilgai neužsibūkime atviroje saulėje, daugiau laiko leiskime pavėsyje ar vėsiose vėdinamose patalpose, o nuo perkaitimo saugokimės gerdami daugiau vandens“, – sakė ji.
Rizikos grupės
Kai kurie žmonės yra labiau linkę būti paveikti karščio, saulės, jiems reikėtų labiau atsižvelgti į orų prognozes.
„Nuo smarkiai padidėjusios oro temperatūros kenčia visi, bet ypač sunku vaikams ( ypač iki 4 metų amžiaus), vyresnio amžiaus, nutukusiems ar ligotiems žmonėms. Egzistuoja pagrindinės ligos, kuriomis sergant reikia vengti būti saulėje, tai yra širdies ir kraujagyslių ligos, psichikos sutikimai, padidėjęs kraujospūdis, karščiavimas, nudegimas saulėje. Esant itin aukštai temperatūrai nereikėtų dirbti fizinių darbų lauke – susiplanuokime juos atlikti anksti ryte arba atidėkime vėlesniam vakarui“, – komentuoja A.Razmienė.
Taip pat svarbu pasirūpinti automobiliais.
„Labai svarbu, kad per karščius uždaruose automobiliuose nebūtų paliekami vaikai, gyvūnai ir pan. Net ir labai trumpą laiką, nes saulėje stovinčio automobilio viduje temperatūra pakyla net iki 70-90°C. Patariame per karščius pasirūpinti ir savo vyresnio amžiaus giminaičiais, kaimynais ir kitais vienišais asmenimis, kuriems gali būti reikalinga pagalba“, – komentuoja specialistė.
Gali grėsti perkaitimas
Žmogus ilgai būdamas saulėje ir nesiimdamas atsargumo priemonių, gali tikėtis pasekmių, perkaisti, ar kitaip sau pakenkti.
„Perkaitimas gali ištikti bet kurį žmogų. Tai yra būsena, kai organizmas nebegali savęs atvėsinti. Organizmas save vėsina išgarindamas prakaitą. Pirmieji perkaitimo požymiai yra ant odos pasirodę prakaito lašeliai.
Jei iš karto kūno neatvėsinsime pavėsyje ir neišgersime skysčių, gali įvykti šilumos (saulės) smūgis: tada ima kilti kūno temperatūra (gali pakilti daugiau nei 40°C), oda tampa karšta ir sausa (neprakaituoja); padažnėja ir sustiprėja pulsas, atsiranda labai stiprus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, vėmimas, sąmonės netekimas“, – kalba A. Razmienė.
Jei įvyko šilumos (saulės) smūgis, patariama nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti kūną: nukentėjusįjį paguldyti į pavėsį ar vėsią patalpą, purkšti drungnu vandeniu ar suvynioti į drungną šlapią audinį.
Jokio alkoholio ir kofeino
Svarbiausia esant karštam orui gerti daug skysčių, tik ne alkoholinių gėrimų ar skysčių turinčių kofeino, cukraus, kurie išstumia skysčius iš organizmo.
Skysčius reikia gerti reguliariai, kas 1-2 val. ir iki tol, kol pajusite troškulį. Reikia vengti gerti labai šaltus gėrimus, nes šaltis gali iššaukti skrandžio spazmus. Žmonėms, kuriems skysčių kiekį yra apribojęs šeimos gydytojas, būtina pasitarti su gydytoju kiek ir kokių skysčių gerti.
Saulė gali sukelti vėžį
Temperatūrai pakilus, patariama pasirūpinti galvos apdangalu, skrybėle ar kepure, ji turi būti iš tankaus audinio, kad saulė neįkaitintų galvos. Einant į lauką reikia rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.
„Saulė spinduliuoja įvairaus ilgio ultravioletinius spindulius. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB), tuo tarpu ultravioletiniai A spektro spinduliai (UVA) siejami su ankstyvu odos senėjimu, žmogaus imuninės sistemos nusilpimu.
Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad abi spinduliuotės rūšys didina odos vėžio išsivystymo riziką. Ultravioletiniai spinduliai taip pat gali sukelti kataraktą (akies lęšiuko drumstumą). PSO duomenimis, net 20 % aklumo dėl kataraktos atvejų yra siejama su saulės poveikiu akims“, – pataria A.Razmienė.
