Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, šeštadienį pagerbianti Antrojo pasaulinio karo aukas Telšių, Plungės ir Klaipėdos rajonuose, priminė, kad kartais nepelnytai pamirštama, jog Antrojo pasaulinio karo metu žuvo ne tik kariškiai, bet ir nekalti civiliai įvairių tautų ir įsitikinimų gyventojai, kuriuos žudė ir naciai, ir sovietai.
Seimo Pirmininkė I. Degutienė lankosi Rainių (Telšių r.), Kaušėnų (Plungės r.) ir Ablingos (Klaipėdos r.) memorialuose, kur pagerbė Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą.
Prieš atvykdama į Rainius, Seimo Pirmininkė Telšiuose susitiko su vyskupu Jonu Boruta.
Susitikime su Telšių vyskupijos ganytoju, pasak Seimo Pirmininkės atstovo spaudai, kalbėta apie visų - sovietų ir nacių nusikalstamų režimų - aukų pagerbimą.
"Dažnai Antrojo pasaulinio karo pabaiga yra minima pagerbiant tik žuvusius karius, dažnai tai daroma tik sostinėse. Tačiau kartais nepelnytai pamirštama, kad Antrojo pasaulinio karo metu nukentėjo ir žuvo daugybė civilių gyventojų, daugelio tautybių žmonės. Lietuvius ir žydus, rusus ir vokiečius, lenkus ir baltarusius, daugelį kitų tautų žmonių žudė ir naciai, ir sovietai. Todėl nusprendžiau šiandien apsilankyti Rainiuose, Kaušėnuose ir Ablingoje, kur amžino poilsio yra atgulę šių nepateisinamų nusikaltimų aukos", - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad Rainių žudynės buvo vienas iš pirmųjų skaudžių smūgių, kuriais buvo naikinamas iškiliausių Lietuvos žmonių žiedas.
Pokalbio metu kalbėta apie tautinės ir regioninės kultūros paveldo išsaugojimą, apie žemaičių tapatybės puoselėjimą ir ugdymą, kartais šiame kelyje kylančias problemas ir didžiausius iššūkius.
I. Degutienė taip pat apžiūrėjo Telšių katedrą, kurios rūsio kriptoje yra palaidoti vyskupai Justinas Staugaitis, Vincentas Borisevičius ir Pranciškus Ramanauskas.
Vyskupas Justinas Staugaitis buvo Vasario 16-osios Akto signataras, vienas iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų, Steigiamojo Seimo vicepirmininkas, I, II Seimų pirmininkas, vyskupas Vincentas Borisevičius buvo 1946 m. sušaudytas Vilniuje, vyskupas Pranciškus Ramanauskas nuo 1946 m. buvo kalinamas sovietų lageriuose.
Seimo Pirmininkė pagerbė šių žymių Lietuvos žmonių ir sovietų režimo teroro kankinių atminimą, padėjo gėlių šventovės kriptoje.
I. Degutienė taip pat padėjo gėlių prie Telšių kalėjimo, kuriame buvo kalinami Rainių kankiniai ir pagerbė čia kalintų politinių kalinių atminimą. Parlamento vadovė taip pat lankėsi Žemaičių muziejuje "Alka", kur apžiūrėjo Rainių tragedijai skirtą ekspoziciją.
Parlamento vadovė dalyvavo Šv.Mišiose koplyčioje, pastatytoje Lietuvos gyventojų žudynių vietoje Rainiuose. Šioje vietovėje 1941 m. naktį iš birželio 24 ir 25 dienos, traukiantis sovietų armijai buvo žiauriai nukankinti 76 politiniai kaliniai, kurie buvo suimti 1940 - 1941 metais ir laikomi Telšių kalėjime. Egzekuciją vykdė Telšių komunistų partijos sekretorius, kiti komunistai, enkavedistai ir besitraukiančios sovietų kariuomenės kariai.
Po Šv. Mišių Seimo Pirmininkė išvyko į Kaušėnų memorialą, kur padės gėlių ir bendraus su šią paminklinę vietą prižiūrinčiais ir globojančiais Plungės "Saulės" gimnazijos moksleiviais. Kaušėnuose 1941 m. liepos 15 ir 16 dienomis naciai nužudė apie 1800 Plungės gyventojų, dabar šioje vietoje yra įrengtas memorialas žydų holokaustui atminti.
Iš Kaušėnų Parlamento vadovė vyks į Ablingą, kur pagerbs nacių sušaudytų civilių gyventojų atminimą. Ablingos apylinkėse 1941 m. birželio 23 dieną naciai sušaudė 42 kaimo žmones: 33 Ablingos, iš jų 20 vyrų ir 13 moterų, 6 Žvaginių kaimo vyrus, bei 2 vyrus ir 1 moterį, atvykusius iš kitur. Sušaudę žmones vokiečiai kaimą sudegino.
