Darbas visą parą
Pasikalbėjus su šeimų konsultante Živile Baroniene paaiškėjo, kad ryškiausi sunkumai derinant darbą ir šeimą iškyla, kai vaikui sueina metai arba dveji ir iš vaiko priežiūros atostogų reikia grįžti į darbą. Problemos atsiranda, kai nepavyksta vienodai pasidalinti pareigų, kurios pečius užgulė su naujo šeimos nario atsiradimu. Nuovargis bei laiko trūkumas įneša didelius pokyčius, dėl kurių neretai prasideda konfliktai, nepavyksta susitarti ir vienas kito išgirsti.
„Nors galiu pastebėti, kad šiuolaikinėse šeimose vis dažniau pasidalinama pareigomis, tačiau niekur nedingo visuomenės nuostata, kad namų ruoša ir vaiko priežiūra bei šeimos židinio kurstymas yra moters pareiga. Jaunos, pirmo vaikelio susilaukusios mamos neretai pasiduoda šiai visuomenės daromai įtakai – net grįžusios į darbą ir ten kasdien praleisdamos aštuonias valandas jos galvoja, kad viską spės ir tuo pačiu nori prisiimti visas moteriai stereotipiškai priskiriamas pareigas. Pasitaiko atvejų, kai moterys galvoja, kad tik jos gali geriausiai pasirūpinti vaiku, tad neretai jos atima visas su šeima susijusias atsakomybes iš vyro. Tą pajutęs vyras atsitraukia, nes pamato, kad yra nereikalingas, o tai daro milžinišką įtaką tarpusavio santykiams.
Požiūris, kad viską galima spėti vienam yra labai idealizuotas. Juk tokiu atveju dirbama 24 val. per parą –aštuonių valandų darbas, namų ruoša ir dar laukia bemiegė naktis keliantis prie mažo vaiko naktimis. Gyvenant tokiu ritmu išsekimas garantuotas, todėl nereiktų laukti būsenos, kai norisi viską mesti. Šiuolaikiniai vyrai nori dalintis – jie nebebijo namų ruošos ar vaiko sauskelnių keitimo, tik kartais moterys pačios nenori užleisti šios pozicijos. Deja, bet šeimos pagalbos kreipiasi ir ateina konfliktams labai įsisenėjus, kai abu partneriai kamuojami nuoskaudų galvoja, kad vienas kitam neberūpi ir nepadeda. O tereikia tik išmokti efektyviai pasidalinti pareigas ir visi konfliktai bei stresas išnyksta“, – pasakoja Živilė Baronienė.
Nuolat lydintis kaltės jausmas
Pašnekovė pastebi, kad daugelis moterų susiduria su kaltės jausmu, tačiau svarbiausia joms suprasti, kad tokios yra ne vienos. Pripratus prie pagreitėjusio gyvenimo ritmo ir pasidalinus visų atsakomybių naštą šeimoje ši problema išsisprendžia.
„Kai kurios mamos nuolat save graužia, kad dėl darbo vaikui skyrė nepakankamai dėmesio, nepamatė jo naujų raidos pokyčių, kuriuos būdamos vaiko priežiūros atostogose galėdavo pastebėti. Taip pat kaltė jaučiama ir profesinėje veikloje – juk anksčiau moteris buvo savarankiška, nepriklausoma ir galėjo skirti darbui visą energiją, o dabar taip nėra. Dėl to kamuoja vidinis nerimas ir klausimai – ar pavyks išpildyti darbdavio lūkesčius, ar išeis būti gera darbuotoja, o kas jei vaikas dažnai sirgs?
Santykiai su partneriu ne išimtis – išgyvenant šį užimtą ir emociškai sunkų laikotarpį antra pusė atsiduria nebe pirmoje vietoje. Labiausiai kankina prisiminimai, kad anksčiau visas laisvas laikas buvo skiriamas buvimui kartu, žavėjimuisi vienas kitu, o dabar tam trūksta ir laiko, ir jėgų. Visų šių dalykų rezultatas – nusivylimas savimi, nes anksčiau viską suderinti pavykdavo, o dabar tai gali pasirodyti neįmanoma užduotis“, – pastebi šeimų konsultantė Živilė Baronienė.
Sprendimas – ruoštis iš anksto
Pasak pašnekovės, visų šių problemų galima išvengti labai paprastu būdu – tam ruošiantis. Ramiai ir be streso susitvarko tos šeimos, kurios tariasi, planuoja ir apie visus lūkesčius išdrįsta kalbėtis iš anksto.
„Poroje ir vyrui, ir moteriai reikia suprasti, kad grįžimas į darbą po vaiko gimimo bus įtemptas ir sudėtingas laikotarpis. Tam ruoštis padeda knygų, straipsnių skaitymas ir jų aptarimas bei pokalbiai apie tai kaip reikės elgtis konkrečiose situacijose. Iš anksto reikia apsvarstyti ir išorinės pagalbos galimybes – vaiką prižiūrėti gali padėti jo seneliai, tačiau su šia žinia juos supažindinti reiktų kuo anksčiau.
Taip pat darbo ir šeimos derinimui labai padeda poros tarpusavio santykių stiprinimas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo visiškai nesusiję dalykai, tačiau žinojimas, kad šalia yra palaikantis partneris, kuris esant reikalui tikrai supras, padės ir palaikys, suteikia saugumo jausmą. Ši artimojo parama mažina įtampą ir stresą, todėl darbas bus našesnis, o laikas praleistas su vaikais kokybiškesnis,“ – teigia šeimų konsultantė.
Įsigaliojus naujam Darbo kodeksui bus lengviau
Kaip dar vieną gyvenimą palengvinančią išeitį galima išskirti galimybę dirbti pagal lankstų darbo grafiką. Pasak šeimų konsultantės Živilės Baronienės tokiu būdu galima derintis prie vaiko gyvenimo ritmo, skirti jam daugiau kokybiško dėmesio. Ateityje tai labai atsiperka ir darbdaviui, kuris ryžtasi tokių darbo sąlygų sukūrimui. Darbuotojai, kurie patiria mažiau įtampos ir streso šeimoje, yra našesni ir sėkmingesni darbe.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė pastebi, kad įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui šeimą ir darbą derinti bus lengviau dėl lankstesnių darbo santykių ir naujos darbo grafiko sistemos. Nuo šiol darbo laiką bus galima derinti pagal savo poreikius – dirbti iš namų, ne visą darbo dieną, rinktis kitas poilsio dienas nei savaitgaliai, per keturias dienas nudirbti visą savaitės darbo laiką, gauti nemokamų atostogų ir nemokamo laisvo laiko, bus galima dalintis su kita mama ar tėčiu viena darbo vieta. Dėl šių galimybių tartis ir reikalauti patogesnių sąlygų taip pat bus lengviau, nes darbdaviui numatyta pareiga reaguoti ir atsakyti į kiekvieną darbuotojo prašymą.
„Atsiranda lankstaus ir individualaus darbo grafiko režimai, kurie leis lengviau su darbdaviu susitarti, koks darbo laikas yra patogus, o tai suteiks galimybę daug nuspręsti pačiam. Nors naujų darbo sutarčių pasirašyti su darbdaviu dėl to nereikia, bet tokie pokyčiai įforminami raštu ir pridedami prie darbo sutarties.
Galimybė dirbti nuotoliniu būdu buvo galima ir anksčiau, tačiau nuo sausio darbuotojas galės drąsiai kreiptis dėl patiriamų papildomų išlaidų. Telefono bei interneto sąskaitos, darbui reikalingo naujo kompiuterio įsigijimas – jei tai darbo įrankiai, teisėtai galima bus tartis dėl šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo.
Taip pat jei norą dirbti nuotoliniu būdu išreiškia nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja, darbdavys tokį prašymą privalo tenkinti, nebent pavyktų įrodyti, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai būtų neįmanoma. Dėl to paties į darbdavį gali kreiptis ir darbuotojai, auginantys vaiką iki trejų metų, bei darbuotojai, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų“, – teigia Vita Baliukevičienė.
