„NATO nuostata yra vieninga, kad tiesiogiai konflikte tikrai neturėtų NATO dalyvauti, atskiros valstybės – čia jų pasirinkimas. Tačiau išlaikant NATO vienybę (...) greičiausiai, kad NATO valstybės į šitą konfliktą tiesiogiai neįsivels“, – trečiadienį LRT sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
Anot jo, Ukrainai padedama kitais būdais – mokant jų karius, teikiant konsultacijos, remiant politiškai ir ginkluote.
Kariuomenės vado teigimu, nepaisant Baltarusijoje telkiamų Rusijos karinių pajėgumų, tiesioginės grėsmės tai Lietuvai nekelia.
„Ta saugumo situacija, kuri dabar klostosi Ukrainoje, mums tiesiogiai karinės grėsmės nekelia. Visa ta operacija, kurią vykdo Rusijos Federacija, yra nukreipta prieš Ukrainos valstybę“, – tvirtino jis.
Vadas pripažino, kad minėtas pajėgų dislokavimas ir pratybų organizavimas Baltarusijoje „yra galvos rūpestis“, būtina atidžiai stebėti situaciją.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis karinis konfliktas. Be to, pastaruoju metu Rusijos kariuomenės pajėgos permetamos į ES kaimynystėje esančią Baltarusiją esą planuojamoms bendroms pratyboms.
Didėjant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo, NATO sąjungininkai pirmadienį paskelbė padidintą pajėgų parengtį ir pasiuntė karinių laivų ir naikintuvų, kad sustiprintų bloko rytinio sparno gynybą.
