– Tai grasinat apkalta ponui Urbšiui ir sakote, kad esą, ir Seimo pirmininkas turės pasiaiškinti dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos neva daryto spaudimo, kad vienas narys pasitrauktų. Tai, kas tai yra? Nes, tarkime, ponas Urbšys pradėjo juoktis ir sako, kad jūs esate kerštingas ir kerštaujat ponui Pranckiečiui už tai, kad jis pasakė, kad jam gėda dėl ponios Kildišienės reikalų?
– Viskas būtų labai paprasta, jeigu nebūtų įrašų. Įrašai, kuriuos paskelbė žiniasklaida yra tokie, kurie aiškiai pasako, kaip viskas vyko. Tai yra, kad buvo daromas tiesioginis spaudimas institucijai, šiuo atveju, valstybinei – Vyriausiosios tarnybinės etikos tarnybai, tai, praktiškai, mes turim situaciją, kad iš tikrųjų Seimo nariai pažeidė Konstituciją, galimai du. Man atrodo, pirmiausia, kad tai buvo ponas Urbšys. Jis be abejonių žinojo, pažinojo tuos žmones. Jo komitetas kuravo šitą tarnybą ir t.t. Dėl Seimo pirmininko jam užduosime klausimus tik tai ar juo manipuliavo ar jisai iš tikrųjų turėjo... bet tai buvo 2017 m. pradžia, man kelia labai daug abejonių, ar jisai gaudėsi.
– Kaip Jūs žiūrit į savo kolegos pono Skvernelio reikalus, nes jam irgi grasina parlamentarai arba apkalta, arba interpeliacija?
– Va čia jau visai kita istorija, pasakysiu, kodėl. Todėl, kad šitam pasitarime, kuris buvo, ne posėdis, kuris yra įrašomas ir be perstojo transliuojamas, o yra pasitarimas, jisai gali būti visai neįrašomas į jokį...
– Bet iš kitos pusės, gerai, tarkime, įrašomas, neįrašomas, patikslinimas klausimo...
– Realiai jūsų kolegos dalyvavo tame pasitarime, tai yra, jeigu dalyvauja žurnalistai pasitarime, tai po to pučiama kažkokia istorija, tai tie žurnalistai, kurie dalyvavo, galėtų pasakyti, kas ten buvo tokio pasakyta.
– Bet kaip Jūs vistiek žiūrite, nes vyko tas pasitarimas, buvo daromas įrašas, žurnalistai paprašo to įrašo, iki to laiko jis nebuvo sunaikintas ir sunaikintas tik vėliau. Ar galima manyti, kad ponas Skvernelis tiek prisikalbėjo kažko, kad reikia paskui komandai naikinti?
– Jūs puikiai suprantate, kad jūsų kolegos, kurie dalyvavo tam pačiame pasitarime, jie puikiai aiškiai turi atmintį, neserga jokia skleroze ir t.t., gali pasakoti viską, kas buvo. Tiesiog, matyt, yra įsiskaudinta, kad tuo momentu tame pasitarime nebuvo priimti kažkokie sprendimai ir atitinkamai klausimas dėl to, kas Seimo jau yra po pateikimo priimta, kad visi žurnalistai turės galimybę bei teisę gauti informaciją iš Registrų centro nemokamai.
– Tai mes šito jau nebeliečiam, apie sunaikinimą.
– Jeigu tai būtų posėdis, pasitarimas, kuris būtų uždaras, būtų tiktai Vyriausybės nariai, ten premjeras su keliais ministrais taip toliau, galima visokių istorijų prigalvot. Bet dabar jūsų kolegos dalyvavo ir šitoj vietoj paprasčiausiai kolegos pradėjo reikšti nepasitenkinimą, opozicija tai pagauna, kaip gerą bangą, ir bando ant tos bangos kelti klausimus dėl interpeliacijos.
– Kitas dalykas. Kaip Jūs vertinate savo kito kolegos, pono Pranckiečio, kelionę? Ką jis veikia tam Izraely ir kaip žiūrit į tai, kad jis pakvietė Palestiną Lietuvoje sukurti atstovybę Baltijos šalims, nors Lietuva nėra dar priėmus jokio sprendimo, dėl Palestinos. Kas čia darosi?
– Aš pirmą sykį girdžiu tas iniciatyvas, apie tai nieko nesu girdėjęs. O ką jis veikia Izraelyje, tai tikriausiai yra kvietimas oficialus, manau, kad yra. Reiškia, nes delegacija yra didesnė nei tik Seimo pirmininkas, yra dar keli Seimo nariai – pozicijos ir opozicijos, kiek žinau, tai atitinkamai, matyt, kvietimas oficialus ir tuo remiantis jie ten išvykę.
Dabar dėl iniciatyvų, vienokių ar kitokių, aš negaliu komentuoti, nes nesu tos srities žinovas, bet galvoju, kad vistiek kažkaip už savus žodžius atsako. Ir Seimo pirmininkas, jeigu kažkokius dalyko siūlo, jis tikriausiai atsako už tai, ką šneka. Galbūt, jeigu tai nėra derinta su Užsienio reikalų ministerija ir jeigu tai nėra Lietuvos pozicija, tai tikrai stebintų. Bet aš nedrįstu komentuoti, nežinau.
– Paskutinis dalykas – apie ponią Petrauskienę. Jūs esat užsiminęs, kad Jūs ją kaip ir remiate, kad ji išliks istorijoje. Tačiau mokytojai, kurie perėjo prie to etatinio apmokėjimo, sako, kad visiškai chaosas ir kai kurie mokytojai gauna net mažesnius atlyginimus. Nors tikinama, kad milijonai skirti.
– Suprantu, aš tik vieną galiu pasakyti – blogai tai, kad šita reforma sulaukė tiek daug kažkokių tai problemų būtent komunikacine prasme, išaiškinimo ir kita. Bet mes turime labai daug faktų, kad atlyginimai labai stipriai paaugo. Kai kurios mokyklos, kai kuriose savivaldybėse yra labai tuo patenkintos. Tai jeigu ta sistema iškart būtų užprogramuota neigiamai arba neteisingai, tai tokiu atveju visur duotų neigiamą rezultatą.
<...>Tai nėra vienos tiesos, aišku, problemų iš visų pusių, bet, bet kokiu atveju, aš šneku vieną, kad Seimas paskyrė papildomai 93 mln. eurų atlyginimų mokytojų didinti iki kitų metų pabaigos, tai akivaizdžiai juos padidins, o nesumažins. Tikrai reikia laiko ir kantrybės. Aš labai atsiprašau visų, kuriems tos kantrybės reikia labai daug, kad vis dėl to sulauktų to sprendimo.
