Lietuvos žmogaus teisių centras „Facebook“ paskyroje pasidalino nuotraukomis iš Pakruojo karatė klubo „Cunami“ vasaros stovyklos, kur galimai buvo kurstyta neapykanta LGBT bendruomenei.
Klubo atstovė portalui tv3.lt pasakojo, kad vaivorykštę nupiešė kaip gamtos atvaizdą ir neturėjo jokių ketinimų pasisakyti prieš LGBT priklausančius asmenis.
Aiškėja situacijos detalės
Nuotraukose matyti, kaip stovyklos dalyvis svaido kirvį į medžio kamieną, ant kurio pavaizduotas žmogaus siluetas. Pagrindinis taikinys – nupiešto žmogaus galva, nudažyta vaivorykštės spalvomis.
Informaciją apie galimą diskriminacijos skatinimą neapykantos nusikaltimų registravimo platformoje (manoteises.lt/pranesk) pranešė susirūpinęs „Facebook“ vartotojas.
„Raginame Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą pradėti savo tyrimą – išsiaiškinti, ar stovykloje nebuvo diskriminacijos propagavimo“, – „Facebook“ rašė Lietuvos žmogaus teisių centras.
Įvykio detalės perduotos policijai. Žmogaus teisių centro atstovė pridūrė: „Mūsų alternatyvi pranešimų platforma leidžia automatiškai pranešti atsakingoms institucijoms, t. y. policijai. Kai gauname pranešimą, jis perduodamas.“
Kaltinimus vadino „absoliučiu absurdu“
Portalui tv3.lt pavyko susisiekti su Pakruojo karatė klubo „Cunami“ atstove Diana Kozloviene. Moteris patvirtino, kad ant medžio kamieno buvo nupiešta vaivorykštė. Tačiau iš karto uždavė klausimą: „O negalima piešti vaivorykštės?“
Ji paaiškino, kodėl taikinį padarė spalvotą: „Turėjome guašo ir tiesiog tam, kad būtų spalvinga. Kaip tik tame krašte iš po lietaus buvo vaivorykštė. <...> Nežinau, o čia kokia nors problema yra?“
Ji tvirtino, kad tai niekaip nesusiję su LGBT bendruomene: „Mes tokiais dalykais neužsiimame. Aš nesuprantu, <...> kaip čia yra – draudžiama piešti vaivorykštę? Jeigu mes būtume kokias nors savo pažiūras norėję deklaruoti, tai mes taip ir būtume užrašę: „LGBT“. <...> Tiesiog tai yra vaivorykštė, kurios, kaip suprantu, nedraudžiama Lietuvoje piešti.“
Ji nesuprato, kur šiuo atveju galėtų slypėti sąsajos su LGBT.
D. Kozlovienė teigė: „Mano draugė neseniai dukrytei ant žando nupiešė vaivorykštę, nes buvo labai gražu. Aš nesuprantu, kokia problema dabar, ir kur yra mano teisės.“
Moteris kėlė mintį, kad šitaip pažeidžiamos ne LGBT grupės, o jos asmeninės teisės ir laisvės: „Mums pirmiausia įrodykite, kad mes negalime piešti vaivorykštės. Ar vaivorykštė yra ženklas, kurio nebegalima niekur [vaizduoti – aut. past.]? Atėmėte vaivorykštę iš žmonių su savo LGBT. Ar tai nėra diskriminacija mano šiuo atveju?“
„Tai yra irgi diskriminacija mano, kaip normalaus žmogaus, turinčio normalią vaivorykštę. Prie ko čia yra LGBT? Jūs visur matote LGBT? Pamatote vaivorykštę danguje ir matote LGBT? Ką turi galvoje gamta, kada susidaro vaivorykštė danguje?“ – svarstė karatė klubo atstovė.
Ji pabrėžė galinti laisvai reikšti savo pažiūras, jei tik to panorėtų.
„Jokių mes kėslų neturėjome, o jeigu ir turėtume, mes turime tam teisę. <...> Savo pažiūras jeigu ir norėtume deklaruoti, mes turime teisę jas deklaruoti lygiai taip pat, kaip visi kiti. Laisvoje visuomenėje gyvename“, – sakė D. Kozlovienė.
Negana to, moteris tvirtino, kad stovyklos nuotraukose užfiksuotas vaivorykštės piešinys nėra LGBT vėliavos atitikmuo.
„Pasižiūrėkite, LGBT kaip vėliava atrodo ir kokia mūsų vaivorykštė. LGBT dar yra violetinė [spalva – aut. past.]. Pas mus yra žydra ir mėlyna. Nėra violetinės spalvos. Ir yra vaivorykštė nupiešta, ne kokia vėliava. <...> Derinius pasižiūrėkite – tikrai net spalvos neatitinka. Ir baikime šitą kalbą, dėl to, kad tai yra absoliutus absurdas“, – piktinosi ji,
„Vaikai turėjo guašo, nusipaišėme vaivorykštę, kuri kitame lauko gale irgi švietė. Na, viršūnė“, – apibendrino pašnekovė.
Įžvelgė sąsają su LGBT simboliu
Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Monika Guliakaitė portalui tv3.lt pasakojo, kad spalvotai dažyta taikinio galva – akivaizdi nuoroda į LGBT bendruomenę.
„Kaip matome, viena iš užduočių vaikams buvo kirvio mėtymas į medžio kamieną, ant kurio galima įžiūrėti žmogaus siluetą. Galva buvo nuspalvinta vaivorykštės spalvomis. Plačiai yra žinoma, jog vaivorykštė yra LGBT bendruomenės simbolis. Tai itin nuskambėję šių dienų įvykių kontekste ir nekyla klausimų, su kuo tai asocijuojasi. Dėl šios priežasties tokius veiksmus vertiname kaip galimą neapykantos kurstymą. Kirvio mėtymas į vaivorykšte nuspalvintą galvą atrodo gana akivaizdus smurtą skatinantis veiksmas“, – dalinosi pašnekovė.
Į klubo „Cunami“ atstovės žodžius, kad ant taikinio nupieštos spalvos nėra identiškos LGBT vėliavoje vaizduojamiems atspalviams, M. Guliakaitė žvelgė skeptiškai.
„Jeigu ir išdėstymas gal kažkiek skiriasi, man atrodo akivaizdu, kas simbolizuojama. Kitas klausimas – kodėl reikėtų dažyti vaivorykštės spalvomis žmogaus silueto galvą? Man jų pasiaiškinimas atrodo nepagrįstas“, – svarstė ji.
Apskritai M. Guliakaitė stebėjosi, kodėl reikėtų mėtyti kirvius į žmogaus siluetą, o ne specialų taikinį ar medžio objektą. „Žmogaus galva yra nuspalvinta vaivorykštės vėliava, kad ir tos spalvos ne taip tiksliai atvaizduotos. Todėl atrodo, kad visiems akivaizdu, ką simbolizuoja. <...> Tai yra bandymas pasiaiškinti ir išsisukti iš situacijos“, – pridūrė ji.
Paklausta, ar rengdama tokias užduotis sporto stovykla gali paveikti jaunų sportininkų mąstymą, žmogaus teisių specialistė neabejojo – tai paveikia vaikus.
Pagal Lygių galimybių įstatymą tiek formaliojo, tiek neformaliojo švietimo programose negali būti diskriminavimo propagavimo dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų.
„Švietimo programose negali būti diskriminavimo. <...> Vaikai praleidžia daug laiko tiek mokykloje, tiek tam tikrose popamokiniuose užsiėmimuose. Jie formuoja vaiko pasaulėžiūrą ir taip prisideda prie vertybių ugdymo. Ypač tokiame amžiuje, kai formuojasi vaiko supratimas apie pasaulį“, – tvirtino ji.
Neapykantos kurstymas – baustinas nusikaltimas
Įvykį sporto stovykloje pakomentavo ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė Goda Jurevičiūtė.
„Jei vaikai yra mokomi mėtyti kirvį į taip vaizduojamą žmogų, tai sunku interpretuoti kaip nors kitaip nei kaip neapykantos kurstymą. Neapykantos kurstymas, kuris Lietuvoje yra kriminalizuotas, gali būti vykdomas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir kita forma, kaip šiuo atveju, kirvio mėtymu į žmogaus kontūrą, ant kurio yra LGBTI bendruomenę simbolizuojantis simbolis“, – sakė ji.
Paklausta apie klubo „Cunami“ pateiktą versiją, kad vaivorykštė pavaizduota kaip gamtos ženklas, G. Jurevičiūtė atsakė:
„Nėra retas atvejis, kai dėl neapykantos kurstymo įtariami asmenys supranta, kad tai gali turėti teisinių pasekmių, todėl ima teikti alternatyvius įvykio paaiškinimus. Vertinant <...> klubo paaiškinimą, kyla klausimas, jei vaivorykštė šiuo atveju yra gamtos ženklas, kodėl apskritai vaizduojamas žmogus kaip taikinys? Žinoma, visas įvykio aplinkybes turėtų aiškintis policija.“
Ji minėjo, kad neapykantos kurstymas yra draudžiamas, nes pažeidžia teisinį gėrį – asmenų lygiateisiškumą. Taip pat tokie veiksmai gali skatinti kai kuriuos asmenis imtis diskriminacinių ar smurtinių veiksmų.
Neapykantos kurstymas yra kriminalizuotas Baudžiamojo kodekso 170 straipsnyje. Už 2 ir 3 straipsnio dalyse numatytas nusikalstamas veikas (patyčias, niekinimą, kurstymą fiziškai susidoroti) numatytos bausmės. Pavyzdžiui, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų (pagal 2 dalį) arba iki 3 metų (pagal 3 dalį).
