Prezidento administracijos patarėjas Myhailas Podoliakas pranešė, kad Kijeve yra atskirų rusų diversinių ir žvalgybinių grupių, bet policija ir teritoriniai savigynos būriai aktyviai dirba siekdami jas neutralizuoti. Nuo šeštadienio vakaro Kijeve įvedama griežta komendanto valanda, pažeidėjai bus laikomi „priešais“. Kijevo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad siekiant pagerinti sostinės gynybą komendanto valanda nuo šeštadienio iki pirmadienio bus pratęsta nuo 17 val. iki 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Rusija lig šiol yra permetusi į Ukrainą mažiausiai pusę savo didžiulių invazijos pajėgų, tačiau jos lėtai daro pažangą mūšio lauke dėl netikėtai aršaus pasipriešinimo, šeštadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. „Mūsų vertinimu, daugiau kaip 50 proc. Rusijos pajėgų, kurias ponas Putinas parengė [puolimui] prieš Ukrainą... yra sutelktos Ukrainos viduje“, – žurnalistams sakė pareigūnas.
Įvykių eigą gali pakeisti ir Vokietijos sprendimas remti Ukrainą ginklais. Vokietijos kariuomenė perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų, padėsiančių šalies kovoje prieš Rusijos invaziją, šeštadienį pranešė Vokietijos vyriausybė. Ginklai, kurie bus tiekiami iš kariuomenės atsargų, „bus perduoti Ukrainai taip greitai, kaip įmanoma“, sakoma Vyriausybės pranešime.
„Šioje situacijoje padėti Ukrainai gintis nuo įsiveržusios (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino kariuomenės taip gerai, kaip galime, yra mūsų pareiga“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. Jis pabrėžė, kad Vokietija „stovi drauge su Ukraina“. Pasak Vokietijos kanclerio, invazija į Ukrainą žymi lūžio tašką istorijoje.
Vokietija anksčiau leido Nyderlandams nusiųsti į Ukrainą 400 reaktyvinių prieštankinių granatsvaidžių. Nyderlandai ginklus įsigijo iš Vokietijos, kuri jau seniai laikosi politikos neeksportuoti ginklų į karo zonas. „Reuters“ pranešė, kad šalys, „siekiančios aplenkti vokiečių ginklus“, pirmiausia turi prašyti Berlyno patvirtinimo.
02:26 | Filmuotoje medžiagoje matyti, kad po Rusijos puolimo Charkove užsiliepsnojo dujotiekis.
The footage shows a gas pipeline on fire in Kharkiv after a Russian attack.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) February 27, 2022
Video: State Special Communications Service of Ukraine pic.twitter.com/owuSoKqoFA
02:06 | Daugybė sprogimų Kijeve, Vasilkivas buvo taikinys
Kijevo žurnalistai praneša apie daugybę sprogimų visame mieste, nes manoma, kad Rusija pradeda tolesnį puolimą prieš Ukrainos sostinę, skelbia theguardian.com.
Ukrainos pareigūnai perspėjo Kijevo ir kitų miestų gyventojus ruoštis antskrydžiams, kurie, atrodo, prasidėjo ankstyvą valandą vietos laiku. CNN parodė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas didelis gaisras netoli Kijevo centro, o „Kyiv Post“ pranešė, kad Vasilkovo naftos bazė, esanti maždaug 10 mylių į pietus nuo Kijevo, dega.
Ukrainos ambasadorė JAV Oksana Markarova interviu CNN patvirtino pranešimus, kad Vasilkivas buvo taikinys.
01:41 | Netoli Vasylkivo, Kijevo apskrityje, panašu, nugriaudėjo du didžiuliai sprogimai
Panašu, kad du didžiuliai sprogimai, nušvietę naktinį dangų, įvyko aplink Vasylkivą, maždaug už 30 kilometrų į pietus nuo Kijevo. Vasylkive yra didelis karinis aerodromas ir daug kuro bakų. Pasak Ukrainos pareigūnų, šioje vietovėje penktadienio vakarą vyko įnirtingos kautynės.
Pasak Vasilkovo merės Natalijos Balasynovych, miestas ir aerodromas patyrė smarkų balistinių raketų apšaudymą. „Priešas nori sunaikinti viską aplinkui, bet jam nepavyks. Laikykimės!"
01:35 | Žuvo Ramzanui Kadyrovoui artimas generolas Magomedas Tušajevas
Netoli Hostomelio numušta Rusijos specialiųjų pajėgų kolona „Kadyrovitai“, taip pavadinta Čečėnijos Respublikos vadovo Ramzano Kadyrovo vardu.
Channel 24 šaltinių teigimu, Ukrainos kariuomenė susprogdino 56 tankų ešeloną, kuriame buvo ir generolas Magomedas Tušajevas, kuris žuvo.
01:18 | Stipriai apšaudomas Charkovas
Kharkiv is under heavy air strikes now.
Video: Pravda Gerashchenko/ Telegram pic.twitter.com/UNTVrmyCFSREKLAMAREKLAMAREKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) February 26, 2022
00:58 | Kijeve įvyko didžiulis sprogimas
Anksti sekmadienį naktinį dangų į pietvakarius nuo Kijevo nušvietė labai stiprus sprogimas, skelbia CNN.
Atrodė, kad sprogimas buvo nutolęs 20 kilometrų nuo Ukrainos sostinės centro. Naktinis dangus nušvito kelioms minutėms.
00:28 | Baltieji Rūmai: JAV, ES ir JK sutarė iš SWIFT pašalinti „pasirinktus“ Rusijos bankus
Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada susitarė pašalinti iš SWIFT tarpbankinių atsiskaitymų sistemos „pasirinktus“ bankus.
Taip pat sutarta įvesti suvaržymus Rusijos centriniam bankui.
00:10 | Ukraina reikalauja bausti Rusiją už karo nusikaltimus
Ukraina reikalauja nubausti Rusiją už karo nusikaltimus kariniame tribunole dėl taikymosi į civilius, skelbia CNN.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas apkaltino Rusiją karo nusikaltimais, kai kariai taikėsi į civilius, ir pareiškė, kad Maskvai teks susidurti su „kariniu tribunolu“. Per šeštadienį surengtą spaudos konferenciją Shmyhalas sakė, kad Rusija apšaudė vaikų darželius, gyvenamuosius kvartalus ir „autobusus su vaikais“.
23:55 | Daugėja pranešimų, kad vaikų onkologinė ligoninė nukentėjo nuo artilerijos ugnies
Baisus pranešimas iš Kijevo, kur, atrodo, Okhmadyt vaikų vėžio ligoninė nukentėjo nuo artilerijos ugnies. Praėjusiais metais ligoninė laimėjo dotaciją, kuri leido jai gauti „modernią įrangą ir galingą telemedicinos centrą minimaliai invazinei chirurgijai“, pranešė „Lviv Now“, apie tai skelbia theguardian.com.
Prieš pat vidurnaktį nuskambėjo sirenos, įspėjančios apie oro pavojų, skelbia BBC.
In 30-60 mins #Kyiv will be under attack never seen before.#Russia will hit us with all they have. Main Bessarabka market is a target. All parliamentary chats are exploding
REKLAMA— Lesia Vasylenko (@lesiavasylenko) February 26, 2022
22:55 | Rusija apšaudo Kijevą, laukiama stiprios atakos netrukus
Liudininkai praneša, kad miestas yra apšaudytas iš daugkartinių raketų sistemų. Yra pranešimų, kad pataikyta į vaikų ligoninę, žala tikslinama. Vis tik kituose naujienų kanaluose tokios informacijos nėra.
⚡️Russian artillery fire has struck Kyiv's children's cancer hospital Okhmadyt, killing one child and wounding two, along with two adults, TSN reported.
Eyewitnesses reported that the city is under fire from multiple-launch rocket systems.REKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) February 26, 2022
Ukrainos sostinės politikai praneša, kad Kijeve per pusvalandį-valandą, dar iki vidurnakčio galimi įnirtingi mūšiai. Apie tai parašė Ukrainos parlamentarė Violeta Orlova.
„Per artimiausią pusvalandį ar valandą fašistinis režimas išmes ant Kijevo viską, ką turi, visą mirtiną uraganą. Prašau, visi į slėptuves, brangūs Kijevo žmonės", – rašė Geraščenka „Telegram" kanale.
Patikimi Kijevo žurnalistų pranešimai rodo, kad netrukus tikimasi oro antskrydžio. Ukrainoje artėja vidurnaktis, o pastarąsias dvi naktis piliečiai patyrė išpuolius naktį, skelbia theguardian.com.
22:40 | Pentagonas neigia Rusijos teiginius, esą JAV naudojo stebėjimo dronus, kad padėtų Ukrainos laivynui
Pentagonas atmetė Rusijos gynybos ministerijos teiginį, esą „labai tikėtina“, kad Jungtinės Valstijos panaudojo kai kuriuos savo stebėjimo dronus, skridusius virš Juodosios jūros, kad padėtų Ukrainos kariniam jūrų laivynui atakuoti jos laivus.
„Vasario 25 d. vakare, evakuojant 82 Ukrainos karius, kurie savanoriškai padėjo ginklus iš Zmeinių salos, 16 Ukrainos karinio jūrų laivyno katerių, taikydami „spiečiaus taktiką“, bandė atakuoti laivyną Juodojoje jūroje“, – šeštadienį išplatintame pranešime sakė Rusijos gynybos ministerijos atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas.
„Per Ukrainos laivų ataką virš provokacijos zonos virš galvos skriejo JAV strateginiai nepilotuojami orlaiviai RQ-4 „Global Hawk“ ir MQ-9A „Reaper“.
„Labai tikėtina, kad būtent amerikiečiai nukreipė ukrainiečių laivus į Rusijos Juodosios jūros laivyno laivus“, – sakė Konašenkovas.
Pentagono atstovas Johnas Kirby paneigė teiginius: „Rusijos teiginiai, kad Jungtinės Valstijos kaip nors buvo susijusios su Ukrainos karinio jūrų laivyno operacijomis netoli Zmiiny salos, yra klaidingi. Mes neteikėme jokios kitos paramos. Skaičiuokite tai kaip dar vieną Rusijos gynybos ministerijos melą“, – CNN sakė jis.
22:30 | Ukraina uždaro sienas su Rusija ir Baltarusija
Ukraina uždaro sienas su Rusija ir Baltarusija, šeštadienio vakarą paskelbė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Shmyhalas.
„Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše Shmyhal teigė, kad iš Rusijos ir Baltarusijos į Ukrainą galės keliauti tik Ukrainos piliečiai. Kada įsigalios sienos uždarymas, jis nenurodė.
21:44 | Pentagonas: užpuolikai iš Rusijos yra „suirzę“ dėl Ukrainos pasipriešinimo
Rusijos invazinės pajėgos yra sulėtėjusios ir suirzusios dėl netikėtai tvirto pasipriešinimo iš Ukrainos karių, laikančių juos atokiai nuo Kijevo, šeštadienį pareiškė aukštas Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnas. Jungtinės Valstijos su Vakarų sąjungininkais vis dar gali tiekti ginkluotę į Ukrainą, taip sustiprindami šalies kariuomenę. Pasak pareigūno, Vašingtonas planuoja artimiausiomis dienomis jos išsiųsti daugiau, siekiant padėti įveikti Rusijos tankus ir atakas iš oro.
Pentagono duomenimis, Ukrainos teritorijoje šiuo metu yra apie pusė Rusijos didžiulių invazinių pajėgų. Vis dėlto šios pajėgos, įsiveržusios trimis frontais, dėl netikėtai tvirto pasipriešinimo pirmyn juda lėtai, teigė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Matome ženklų, kad rusai yra vis labiau suirzę dėl prarasto pagreičio per paskutines 24 valandas, ypač šiaurinėse Ukrainos dalyse“, – sakė pareigūnas.
Šeštadienį Maskvos Gynybos ministerija pareiškė, kad, Kijevui atmetus derybų Rusijos sąjungininkėje Baltarusijoje pasiūlymą, Rusijos kariuomenei buvo įsakyta išplėsti puolimą.
„Šiandien visiems daliniams duotas įsakymas išplėsti puolimą visomis kryptimis pagal operacijos vykdymo planą“, – pranešė kariuomenės atstovas generolas majoras Igoris Konašenkovas.
JAV siunčia dar ginklų
Pentagonas mano, kad Rusijos invazija, kuriai pasitelkta daugiau kaip 150 tūkst. karių, sunkioji ginkluotė, raketos ir bombardavimas iš oro, neprogresavo nė iš tolo taip greitai, kaip buvo tikimasi ketvirtadienį paryčiais ją pradėjus.
Ankstų šeštadienio rytą Vašingtono laiku, Rusijos kariuomenė dar nebuvo perėmusi nė vieno Ukrainos miesto kontrolės ar įgijusi persvarą šalies oro erdvėje, sakė JAV pareigūnas.
„Ukrainos oro gynyba, įskaitant ir lėktuvus, tebeveikia, ji tęsia veiksmus ir riboja Rusijos orlaivių patekimą į vietoves visoje šalyje“, – teigė pareigūnas.
Dauguma Rusijos pajėgų tebėra maždaug 30 kilometrų už Kijevo, sakė jis, pabrėždamas, kad situacija kovos lauke sparčiai kinta. Ukrainos kariuomenė šeštadienį pranešė atlaikiusi išpuolį prieš sostinę, tačiau kovojo su Rusijos „sabotažo grupėmis“, kurios infiltravosi mieste.
Ukrainos pasipriešinimas tebėra „gyvybingas“ ir Vakarų sąjungininkės, nepaisant Rusijos atakos, vis dar gali jam perduoti ginklus bei kitą paramą, teigė JAV pareigūnas. Rusai „buvo suerzinti (...) labai ryžtingo pasipriešinimo, kuris juos sulėtino“.
„Sprendžiant iš to, ką matome, šis pasipriešinimas yra stipresnis nei tai, ko rusai tikėjosi“, – teigė pareigūnas.
Rusams geriau sekėsi stumtis nuo Krymo ir Juodosios jūros pietuose.
„Tačiau šiaurėje yra tvirčiausias pasipriešinimas. Aplink Charkivą ir jame vis dar verda nuožmios kovos“, – teigė pareigūnas, kurio teigimu, tai vyksta ir Kijevo šiaurėje.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paskelbė, jog Vašingtonas skirs Ukrainos pajėgoms 350 mln. dolerių (312 mln. eurų) vertės papildomą karinę pagalbą. „Šis paketas apims tolesnę pagalbą letalia gynybine ginkluote, padedant Ukrainai spręsti dabar jai iškilusias šarvuotosios [technikos], oro ir kitas grėsmes“, – sakoma jo pareiškime.
Jungtinių Valstijų gynybos pareigūnas teigė, jog į šią ginkluotę įeis dar „Javelin“ kilnojamų prieštankinių raketų ir kiti elementai, kurių nedetalizavo. Pareigūnas atsisakė atskleisti, ar bus perduodama priešlėktuvinių ginklų. Jungtinės Valstijos ir Europos sąjungininkai, nepaisant Rusijos invazijos, tebegali perduoti Ukrainos kariuomenei paramą mirtina ginkluote.
„Mūsų pagalba pasiekė juos prieš keletą dienų“, – teigė pareigūnas.
21:41 | NATO pareigūnas: „Jie turi problemų“
NATO kariuomenės pareigūnas tvirtina, kad Rusija lėtai veržiasi į Ukrainos gilumą, nes ji buvo sustojusi, kad duotų laiko deryboms.
„Jie turi problemų, – paaiškino pareigūnas, nurodydamas naujausią aljanso žvalgybos informaciją. – Jiems trūksta dyzelino, jie lėtėja, o moralė akivaizdžiai yra problema.“
Šeštadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariams buvo įsakyta atnaujinti puolimą „visomis kryptimis“, kai buvo pranešta, kad derybų su Ukrainos vyriausybe kol kas nebus. Ministerija nurodė, kad puolimą buvo įsakyta tęsti po to, kai Ukraina atsisakė derėtis, bet Ukrainos prezidento patarėjas šeštadienio rytą paneigė, kad Ukraina atsisakė derėtis.
Paklaustas, ar tikėtina, kad rusai dar labiau stengsis, pareigūnas atsakė: „Jie privalo, jie gerokai atsilieka nuo grafiko. Jiems padėtis slysta iš rankų, kiekviena papildoma diena yra labai skausminga.“
21:30 | JT pasiryžusios „sustiprinti“ humanitarinę pagalbą Ukrainai
Jungtinės Tautos (JT) šeštadienį pranešė padidinsiančios humanitarinę pagalbą Ukrainai Rusijos invazijos akivaizdoje. Dešimtims tūkstančių žmonių dėl karo Ukrainoje paliekant savo namus, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas patikino šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį dėl „Jungtinių Tautų ryžto sustiprinti humanitarinę pagalbą Ukrainos žmonėms“.
V. Zelenskis teigė pokalbio metu paprašęs A. Guterreso už bausmę dėl invazijos į Ukrainą atimti iš Rusijos teisę balsuoti JT Saugumo Taryboje.
„Atimti iš agresorės šalies teisę balsuoti JT Saugumo Taryboje, pripažinti Rusijos veiksmus ir pareiškimus genocidu prieš Ukrainos žmones, padėti pergabenti Rusijos karių palaikus. Apie tai kalbėjausi su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu“, – „Twitter“ rašė V. Zelenskis.
Rusija yra viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, turinti teisę vetuoti sprendimus. Kitos nuolatinės narės yra Kinija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos.
21:06 | „Taip ir toliau“, – Zelenskis sveikina Vokietijos sprendimą siųsti ginkluotę
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Vokietijos šeštadienį priimtą sprendimą iš esmės pakeisti ligšiolinę poziciją dėl letalinės pagalbos teikimo ir pasiųsti ginklų kovai prieš Rusijos invaziją.
„Vokietija ką tik paskelbė tieksianti Ukrainai prieštankinius granatsvaidžius ir raketas „Stinger“. Taip ir toliau, kancleri Olafai Scholzai!“, – „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
Po šio sprendimo Vokietija prisijungė prie grupės kitų šalių, pažadėjusių siųsti Ukrainai ginklus, kad padėtų jai sustabdyti Rusijos veržimąsi.
20:55 | Ukraina kovos su agresoriumi tiek, kiek reikės išsivaduoti – Zelenskis
Šalies vadovo teigimu, ukrainiečiai duoda garbingą atkirtį priešui. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina kovos su agresoriumi tiek, kiek reikės, kad išlaisvintų šalį, skelbia UNIAN.net.
Kaip praneša UNIAN korespondentas, valstybės vadovas tai pasakė kreipdamasis į žurnalistus.
„Mes duodame garbingą atkirtį. Esu tikras, kad tai matote per žinias. Ir aš noriu jums pasakyti tik vieną dalyką: mes kovosime tiek, kiek reikės, kad išlaisvintume šalį. Jei jau gimsta vaikai slėptuvėse, net kai apšaudymas tęsiasi, tada priešas neturi nė vienos galimybės šiame neabejotinai žmonių kare“, – sakė Zelenskis.
Kaip UNIAN pranešė anksčiau, vasario 25 d., Kijeve per priešo apšaudymą slėptuvėje, kurioje žmonės gelbėjasi nuo sprogimų, gimė kūdikis.
20:20 | Vokietija Ukrainai siųs prieštankinius ginklus, „Stinger“ raketas
Vokietijos kariuomenė perduos Ukrainai 1 tūkst. prieštankinės ginkluotės ir 500 „Stinger“ klasės žemė-oras raketų, padėsiančių šalies kovoje prieš Rusijos invaziją, šeštadienį pranešė Vokietijos vyriausybė.
Ginklai, kurie bus tiekiami iš kariuomenės atsargų, „bus perduoti Ukrainai taip greitai, kaip įmanoma“, sakoma Vyriausybės pranešime. Tai ženklus pasikeitimas ligšiolinėje Vokietijos valdžios pozicijoje.
„Šioje situacijoje padėti Ukrainai gintis nuo įsiveržusios (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino kariuomenės taip gerai, kaip galime, yra mūsų pareiga“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.
19:35 | Liudininkai: Rusijos šarvuočiai juda Ukrainos link
Didelė Rusijos šarvuočių kolona šeštadienį pravažiavo pro CNN korespondentą Frederiką Pleitgeną Ukrainos teritorijos ir Charkovo miesto link.
„Tai yra kažkas... ką matėme per visą dieną, kad daugiau šios sunkiosios technikos judėjo link fronto linijos“, – pranešė jis iš netoli Belgorodo, Rusijoje.
Jis taip pat sakė, kad šiandien jis ir jo komanda girdėjo daugiau raketų paleidimo įrenginių nei per pastarąsias dienas.
Anksčiau vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas sakė, kad Rusijos pajėgos susiduria su „griežčiausiu pasipriešinimu“ jų invazijai į šiaurinę Ukrainos dalį dviem ašimis: „žemyn link Kijevo ir apskritai nuo Belgorodo link Chakrivo“.
19:27 | Smarkus apšaudymas ir ginklų šūviai strateginiame jūriniame Mykolaivo mieste
Ukrainoje šeštadienio vakarą šalies pietuose esančio strategiškai svarbaus jūrinio Mykolaivo miesto pakraštyje nuaidėjo smarkūs apšaudymai. Vienas stiprus sprogimas nušvietė horizontą apie 18 val. vietiniu laiku, praneša CNN.
Keletą kartų buvo girdėti kelių raketų smūgiai ir pasigirdo ginklų šūviai. Apšaudymas įvyko po dienos tvyrančios įtampos mieste, kur žurnalistai matė, kaip Ukrainos kariai paleido įspėjamuosius šūvius ir išmetė įtariamus Rusijos diversantus iš savo automobilių ant žemės.
Miestelis, esantis prie Juodosios jūros, šeštadienį pakėlė savo tiltą – retas įvykis, pasak vietinių gyventojų, nebuvo įvykęs daugelį metų. Akivaizdu, kad šis žingsnis buvo skirtas nutraukti pagrindinę susisiekimo arteriją tarp miesto šiaurės ir pietų po nepatvirtintų pranešimų, kad Rusijos desantininkai nusileido šiaurinėse miesto srityse.
Į pagrindinę miesto kuro gamyklą taip pat vėlų penktadienį pataikė raketa, padariusi didelę žalą, nors talpyklos buvo tuščios, CNN sakė gamyklos pareigūnas.
19:25 | Vokietija ruošiasi Rusijos atribojimui nuo SWIFT
Vokietija šeštadienį pranešė atliekanti pasiruošimus Rusijos „tikslingam ir funkcionaliam“ atjungimui nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, kad būtų apribota galima šalutinė žala.
„Tuo pat metu skubiai dirbame, kad apribotume šalutinę žalą dėl atsiejimo nuo SWIFT, siekiant, kad [ši priemonė] paveiktų tinkamus žmones“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock ir ekonomikos ministro Roberto Habecko bendrame pranešime.
„Mums reikia tikslingo ir funkcionalaus SWIFT apribojimo“, – pridūrė jie.
19:15 | Ukrainos prezidentas: „Mes jokių ginklų nesudėsime“
Trečią invazijos dieną ryžtingai nusiteikęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad jo šalis niekada nepasiduos Kremliui. Vilkėjęs žalius kariškus drabužius 44 metų V. Zelenskis savo paties nufilmuotame vaizdo pranešime atrodė pavargęs, bet nepraradęs ūpo.
„Esu čia. Mes jokių ginklų nesudėsime. Ginsime savo valstybę, nes mūsų ginklai yra mūsų tiesa, – paskelbė jis. – Mūsų tiesa ta, kad tai mūsų žemė, mūsų šalis, mūsų vaikai, ir mes visa tai ginsime.“
Vėliau prezidentas sakė, kad Ukraina „sugriovė“ Rusijos planą jį nuversti ir ragino rusus spausti Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną sustabdyti konfliktą.
V. Putinas, ignoruodamas Vakarų perspėjimus, ketvirtadienį pradėjo didžiulio masto puolimą, dėl kurio, kaip nurodė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra, iš Ukrainos į kaimynines šalis pasitraukė beveik 116 tūkst. žmonių. Manoma, kad dar dešimtys tūkstančių gyventojų buvo priversti pasitraukti į kitas Ukrainos vietas. Daugelis plūdo į vakarines sritis, mažčiau paveiktas kautynių.
Ukrainos sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško šeštadienį sakė, kad per konfliktą žuvo mažiausiai 198 civiliai, įskaitant tris vaikus. Dar 1 115 žmonių buvo sužeisti. Kijeve gyventojai slėpėsi metropoliteno tuneliuose ir rūsiuose.
„Galvojome, kad gali įvykti kažkas panašaus, bet iki pat galo vylėmės, jog to nebus“, – vienoje iš slėptuvių naujienų agentūrai AFP sakė Iryna Butiak.
„Tikėjomės, kad sveikas protas ir padorumas nugalės. Ką gi, taip nenutiko“, – pridūrė 38 metų mokytoja.
Tūkstančiai pabėgėlių į Lenkijos pasienio miestą Peremislį atvažiavo traukiniu.
„Nenorime bėgioti iš šalies į šalį ir prašytis pagalbos, bet šįkart parama labai reikalinga“, – AFP sakė viena pabėgėlė, vardu Ana.
18:45 | Vokietija siunčia ginklų Ukrainai
Vokietija nutarė Ukrainai siųsti 400 prieštankinių raketų, pranešė šaltinis Vokietijos vyriausybėje.
Tai rodo, kad Vokietija atsisako ilgalaikės politikos netiekti ginkluotės konfliktų zonoms. „Atsižvelgdama į Rusijos puolimą prieš Ukrainą, vyriausybė pasiruošusi pasiųsti labai reikalingų atsargų Ukrainos gynybai“, – sakė vyriausybės šaltinis.
17:58 | Pentagonas: Rusiją į Ukrainą permetė pusę invazijai sutelktų pajėgų
Rusija lig šiol yra permetusi į Ukrainą mažiausiai pusę savo didžiulių invazijos pajėgų, tačiau jos lėtai daro pažangą mūšio lauke dėl netikėtai aršaus pasipriešinimo, šeštadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
„Mūsų vertinimu, daugiau kaip 50 proc. Rusijos pajėgų, kurias ponas Putinas parengė [puolimui] prieš Ukrainą... yra sutelktos Ukrainos viduje“, – žurnalistams sakė pareigūnas.
„Matome ženklų, kad rusai yra vis labiau nusivylę pažangos stoka per pastarąją parą, ypač šiaurinėse Ukrainos dalyse“, – pridūrė šaltinis, pageidavęs likti anonimas.
Anot jo, anksti šeštadienį Vašingtono laiku Rusijos kariuomenė vis dar nekontroliavo nė vieno Ukrainos miesto ir neįgijo pranašumo šalies oro erdvėje.
Rusų pajėgos liko maždaug už 30 km nuo Kijevo, nurodė pareigūnas, bet pabrėžė, jog padėtis mūšio lauke labai permaininga.
Ukrainiečių pasipriešinimas lieka „gyvybingas“, o Vakarų sąjungininkai, nepaisant Rusijos puolimo, vis dar gali juos aprūpinti ginklais ir kitomis atsargomis.
Rusus „erzina... juos stabdantis labai ryžtingas pasipriešinimas“ – pažymėjo pareigūnas.
„Remiantis tuo, ką pastebėjome, šis pasipriešinimas yra didesnis, nei rusai tikėjosi“, – pridūrė jis.
17:58 | Rusijos kariuomenei įsakyta išplėsti puolimą prieš Ukrainą
Rusijos kariuomenei duotas įsakymas išplėsti puolimą Ukrainoje „visomis kryptimis“, Kijevui atmetus pasiūlymą surengti derybas Baltarusijoje, šeštadienį pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.
„Ukrainos pusei atmetus derybų procesą, šiandien visiems daliniams duotas įsakymas išplėsti puolimą visomis kryptimis pagal operacijos vykdymo planą“, – sakoma kariuomenės atstovo generolo majoro Igorio Konašenkovo pranešime.
Penktadienį Kremlius sakė, kad prezidentas Vladimiras Putinas pasiruošęs pasiųsti derybininkų delegaciją į Minską, bet Ukraina pageidavo, kad susitikimas įvyktų Varšuvoje. Ukraina argumentavo, kad yra atakuojama keliomis kryptimis, įskaitant Rusijos pajėgas, pasiųstas iš šiaurės per Baltarusijos teritoriją.
I. Konašenkovas taip pat teigė, kad Rusijos pajėgos nesitaiko į civilius objektus ir infrastruktūrą, nors daugybė įrodymų liudija priešingai. Ukraina šeštadienį nurodė, kad nuo puolimo pradžios ketvirtadienį paryčiais šalyje žuvo mažiausiai 198 civiliai gyventojai, tarp jų trys vaikai.
Rusija nenurodė, kiek jos karių žuvo per invaziją, kurią ji primygtinai vadina „specialiąja karine operacija“. Maskva teigia, kad jos tikslas – „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.
17:30 | „Anonymous“ prisiima atsakomybę už „nuolatinį“ įsilaužimą į Rusijos vyriausybės svetaines
Kai kurios Rusijos vyriausybės interneto svetainės šeštadienį ir toliau neveikė, nes šalies invazija į Ukrainą vyksta jau trečią dieną. Nulaužti taip pat Kremliaus ir Rusijos Gynybos ministerijos puslapiai.
Tikslios gedimų priežastys kol kas nėra aiškios, tačiau tarptautinė programišių grupė „Anonymous“ pareiškė, kad atakuoja svetaines.
17:20 | JK pajėgos atvyko į Rytų Europą sustiprinti NATO rytinį frontą
Karališkojo karinio jūrų laivyno laivai, Didžiosios Britanijos armijos kariai ir Karališkųjų oro pajėgų naikintuvai buvo dislokuoti Rytų Europoje, kad sustiprintų NATO rytinį frontą, teigiama šeštadienį JK gynybos ministerijos pranešime, skelbia CNN.
„HMS Trent yra rytinėje Viduržemio jūros dalyje ir vykdo NATO pratybas su Merlin Helicopters ir RAF P8 Poseidon jūrų patruliniais lėktuvais“, – sakoma pranešime. Iš Portsmuto prisijungs minininkas HMS Diamond.
Tankai ir šarvuočiai „į Estiją atvyko iš Vokietijos, o per ateinančias dienas atvyks papildoma įranga ir apie 1000 karių“, pridūrė ministerija.
Pareiškime priduriama, kad naikintuvai „Typhoon“, skrendantys iš bazių Kipre ir JK, dabar patruliuoja NATO oro erdvėje virš Rumunijos ir Lenkijos kartu su NATO sąjungininkais su „Voyager“ oras-oras degalų papildymo orlaiviu.
Gynybos sekretorius Benas Wallace'as sakė: „Mūsų ginkluotosios pajėgos vėl kviečiamos tarnauti mūsų tautai, ir aš sveikinu drąsą ir pareigos jausmą, kuriuo dalijasi visi mūsų darbuotojai, kurie buvo dislokuoti remti NATO“.
„Kartu su mūsų NATO sąjungininkais šios dislokacijos yra patikimas atgrasymo būdas sustabdyti Rusijos agresiją, keliančią grėsmę valstybių narių teritoriniam suverenitetui“, – pridūrė Wallace'as.
16.44 | Zelenskis: Turkija sutiko uždaryti Bosforo sąsiaurį Rusijos kariniams laivams
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį paskelbė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdogans sutiko nepraleisti Rusijos karinių laivų į Juodąją jūrą per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.
„Dėkoju savo draugui ponui Turkijos prezidentui R. T. Erdoganui ir Turkijos žmonėms už stiprią pagalbą. Draudimas Rusijos karo laivams įplaukti į Juodąją jūrą, taip pat svari karinė, humanitarinės pagalbą Ukrainai ypač svarbu. Ukrainos žmonės niekada to neužmirš!“, – per „Twitter“ parašė V. Zelenskis.
Tuo metu Rusijos ambasada naujienų agentūrai „Interfax“ sakė negavusi jokių pranešimų, kad Bosforo ir Dardanelų sąsiauriai uždaromi Rusijos karo laivams.
„Jokių oficialių pranešimų iš Turkijos pusės dėl sąsiaurių uždarymo Rusijos kariniams laivams ambasada negavo“, – sakoma atstovybės pranešime.
Oficialių Ankaros patvirtinimų šia tema kol kas nebuvo paskelbta. Pagal 1936 metų Montrė konvenciją dėl sąsiaurių statuso, išėjimo į Juodąją jūrą neturinčios šalys privalo iš anksto pranešti apie jų laivų planus plaukti Bosforo ir Dardanelų sąsiauriais. Be to, jų laivai šiuose vandenyse laivai gali būti tik ribotą laiką.
Kaip Juodosios jūros pakrantės valstybei, Rusijai šis konvencija leidžiama siųsti per Bosforą savo karo laivus. Konvencija taip pat garantuoja laisvą civilių laivų judėjimą šiais vandens keliais tiek taikos, tiek karo metu.
16.35 | Ukrainos saugumas įspėja dėl ruošiamų išpuolių naudojant cheminį ginklą
Ukrainos saugumas įspėja, kad gali būti ruošiamos provokacijos ir diversijos naudojant cheminį ginklą Donecko regione, o jo panaudojimu planuojama apkaltinti Ukrainos karius, skelbia unian.net.
Remiantis turima žvalgybos informacija iš laikinai okupuoto Donecko, kovotojai ketina surengti sabotažą prieš civilius gyventojus. Unian.net cituoja SBU spaudos centre, tačiau SBU puslapis yra laikinai nepasiekiamas.
„Okupantai dalija dujokaukes vietos kovotojams ir Rusijos kariškiams. Galima provokacija, susprogdinti pramoninius konteinerius su chemikalais", – rašoma pranešime.
Kovotojai planuoja apkaltinti Ukrainos kariuomenę dėl šio sabotažo prieš civilius gyventojus.
„Paskelbiame, kad Ukraina, skirtingai nei Rusijos okupantai, tokių metodų nesiima. Raginame savo piliečius laikinai okupuotoje teritorijoje būti budrius“, – pabrėžė SBU.
16.23 | Turkija siūlosi tarpininkauti derybose tarp Rusijos ir Ukrainos
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu šeštadienį telefonu paprašė Rusijos kolegos Sergejaus Lavrovo nutraukti karinę operaciją Ukrainoje, pranešė turkų diplomatinis šaltinis. Ankara jau ne kartą vadino Rusijos invaziją į Ukrainą „nepriimtina“. M. Cavusoglu perspėjo S. Lavrovą, kad tolesnis karinės įtampos eskalavimas nebūtų naudingas niekam, sakė anonimu pageidavęs likti šaltinis.
Turkija pastaruoju metu siūlėsi tarpininkauti tarp Maskvos ir Kijevo. Pasak šaltinio, M. Cavusoglu ir šįkart pakartojo, kad Ankara „pasirengusi organizuoti derybas, kurios galėtų vykti tarp Rusijos Federacijos ir Ukrainos“. Turkija siekia išlaikyti pusiausvyrą tarp santykių su Rusija ir Ukraina, su kuria ją sieja draugiški ryšiai. Ankara yra labai priklausoma nuo rusiškų energijos šaltinių.
Europos Taryba penktadienį pranešė, kad dėl Maskvos inicijuoto puolimo prieš Ukrainą stabdoma visų Rusijos atstovų narystė šioje Europos žmogaus teisių gynimo institucijoje. Per balsavimą šiuo klausimu Turkija susilaikė. Vėlai penktadienį per televiziją transliuotame interviu M. Cavusoglu pabrėžė: „Nenorime nutraukti dialogo“ su Kremliumi.
Žmonės ginkluojasi ir ruošiasi kovai
Ginklą į rankas paėmusi Ukrainos parlamento narė Kira Rudik sako, kad tokia yra nauja realybė, bet joks Vladimiro Putino kareivis nenurodys, kaip ukrainiečiams gyventi. Dom TV kanalas pranešė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pats vadovavo Kijevo gynybai. Iš ryto prezidentas pasveikino ukrainiečius Twitter platformoje.
Не вірте фейкам. pic.twitter.com/wiLqmCuz1p
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) February 26, 2022
Kanalas „Nexta“ teigia, kad per naktį rusams nepavyko perimti jokio Ukrainos miesto, nors Rusijos naujienų agentūra pranešė esą rusai kontroliuoja Melitopolio miestą Zaporožės srityje.
Ukrainos gynybos ministerija visiems Kijevo gyventojams pranešė, kad kautynės gali vykti miesto gatvėse, todėl gyventojams patariama laikytis rimties ir saugotis. Žmonės liepiama nepalikti slaptaviečių, jeigu šiuo metu jose yra, o būnant namuose prašoma neiti prie langų, slėptis patalpose, kurios geriausiai apsaugo, pavyzdžiui, vonios kambaryje. Išgirdus sirenas rekomenduojama bėgti į artimiausią slaptavietę.
16.00 | Zelenskis dėkoja Turkijai už ketinimus drausti Rusijos karo laivams išplaukti iš Juodosios jūros
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkija neleis Rusijos karo laivams plaukti per Juodąją jūrą. Zelenskis tviteryje pareiškė, kad šalis pažadėjo karinę ir humanitarinę paramą Ukrainai.
Turkija sustabdys karo laivus, plaukiančius per Dardanelų ir Bosforo sąsiaurius, jungiančius Juodąją jūrą su Viduržemio jūra. Ketvirtadienį 13 Ukrainos karių žuvo mažoje uolėtoje Gyvatės saloje Juodojoje jūroje, kai buvo bombarduojami laivo ir oro.
Дякую своєму другу, пану Президенту 🇹🇷 @RTErdogan та 🇹🇷 народу за потужну підтримку. Заборона на прохід 🇷🇺 військових кораблів у Чорне море та вагома військова, гуманітарна допомога 🇺🇦 сьогодні вкрай важливі. Народ 🇺🇦 ніколи цього не забуде!
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) February 26, 2022
15.20 | Rusija kaltina Ukrainą „ilginant“ konfliktą atsisakymu derėtis, Ukraina tai neigia
Kremlius šeštadienį apkaltino Ukrainą ilginant karinį konfliktą atsisakymu derėtis, Rusijai tęsiant invaziją į provakarietišką valstybę.
„Vakar [penktadienį] dėl lauktų derybų Rusijos prezidentas [Vladimiras Putinas] įsakė sustabdyti pagrindinių Rusijos pajėgų judėjimą“, – žurnalistams per konferencinį pokalbį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Kadangi Ukrainos pusė iš esmės atsisakė derėtis, šiandien dieną pagrindinių Rusijos pajėgų judėjimas atsinaujino pagal operacijos vykdymo planą“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį V. Putinas pradėjo didelio masto puolimą prieš Ukrainą, per kurią, pasak Kijevo, žuvo mažiausiai 198 civiliai ir dar per 1 000 buvo sužeista. Baiminamasi, kad šis karas gali peraugti į didesnį konfliktą Europoje. Vakarų šalys, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Kanadą ir Europos Sąjungą, į šią invaziją atsakė griežtomis sankcijomis ir pažadėjo suvaržymus toliau griežtinti, jeigu Rusija nesustabdys agresijos.
Kremlius sako, kad Putinas nurodė sustabdyti Rusijos puolimą dėl kalbų apie derybas, tačiau operacijos atnaujintos, skelbia CNN.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį nurodė sustabdyti Rusijos kariuomenės veržimąsi į Ukrainą, kol laukiama derybų, tačiau operacijos buvo atnaujintos, vyriausybei Kijeve tariamai atsisakius derybų, šeštadienį pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Ukrainos prezidento patarėjas ankstyvą šeštadienio valandą paneigė, kad Ukraina atsisakė derėtis.
15.09 | Čekija perduos Ukrainai ginkluotės už 7,6 mln. eurų
Čekija perduos Ukrainai kulkosvaidžių, automatų, snaiperinių šautuvų, pistoletų ir šaudmenų už 7,6 mln. eurų, šeštadienį pranešė čekų gynybos ministrė.
„Vyriausybė šeštadienį patvirtino papildomą pagalbą Rusijos puolamai Ukrainai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė ministrė Jana Černochova.
„Gynybos ministerija taip pat pasirūpins transportavimu į ukrainiečių pusės pasirinktą vietą. Mūsų pagalba nesibaigia“, – pridūrė ji.
J. Černochova vėliau žurnalistams sakė, kad šią siuntą sudarys 30 tūkst. pistoletų, 7 tūkst. automatų, 3 tūkst. kulkosvaidžių, kelios dešimtys snaiperių šautuvų ir apie milijonas šovinių.
Ministrė teigė, kad siunta bus išsiųsta į Ukrainą „artimiausiomis valandomis“. Sausį Praha skyrė Kijevui 4 tūkst. artilerijos sviedinių už 1,5 mln. eurų. Šie šaudmenys Ukrainai dar nėra pristatyti.
15.06 | Rusija uždaro oro erdvę skrydžiams iš Bulgarijos, Lenkijos, Čekijos
Rusija šeštadienį pranešė uždaranti savo oro erdvę skrydžiams iš Bulgarijos, Lenkijos ir Čekijos, atsakydama į sankcijas Maskvai už invaziją į Ukrainą.
„Šių valstybių ir (arba) jose registruotiems oro vežėjams taikomi apribojimai skrydžiams į paskirties vietas Rusijos Federacijos teritorijoje, įskaitant tranzitinius skrydžius Rusijos Federacijos oro erdvėje“, – nurodė federalinė oro transporto agentūra „Rosaviacija“.
Ši priemonė įsigaliojo nuo šeštadienio 15 val. vietos (14 val.) laiku.
15.02 | Kijeve įvedama griežta komendanto valanda, pažeidėjai bus laikomi „priešais“
Kijevo valdžia šeštadienį sugriežtino komendanto valandą mieste ir perspėjo, kad pažeidėjai bus laikomi „priešais“ diversantais, Rusijos pajėgoms mėginant užimti Ukrainos sostinę.
Kijevo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad siekiant pagerinti sostinės gynybą komendanto valanda nuo šeštadienio iki pirmadienio bus pratęsta nuo 17 val. iki 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
„Visi civiliai gyventojai, kurie bus gatvėje komendanto valandos metu, bus laikomi priešo sabotažo ir žvalgybos grupių nariais“, – internete paskelbė V. Klyčko.
14.58 | Briuselis: ES artimiausiu metu neketina skelbti Rusijai daugiau sankcijų
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis penktadienį pareiškė, kad artimiausiu metu Rusijai neplanuojama skelbti papildomų sankcijų dėl įsiveržimo į Ukrainą. „Nelaukite trečiojo paketo artimiausiomis dienomis ar valandomis“, – J. Borrellį citavo Europos žiniasklaida.
Vėlai ketvirtadienį ES lyderiai susitarė dėl „masiškų ir skausmingų“ naujų sankcijų Maskvai. Penktadienį vakare jos buvo patvirtintos Bendrijos užsienio reikalų ministrų.
Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, naujasis ES sankcijų paketas paveiks 70 proc. Rusijos bankų paslaugų rinkos ir pagrindines valstybines bendroves, taip pat neleis šaliai modernizuoti naftos perdirbimo įmonių ir importuoti orlaivių dalių. Šios priemonės įsigaliojo vėlai penktadienį, kai jos buvo paskelbtos ES oficialiajame leidinyje.
14.46 | Ukrainos ministras: „Rusija keičia taktiką“
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas sako, kad nepavykus puolimui Rusijos ginkluotosios pajėgos keičia savo taktiką. Nuo puolimo sunkiąja ginkluote pereinama prie sabotažo veiksmų. „Priešas keičia savo taktiką“, - sako ministras.
„Aš kreipiuosi į kiekvieną. Kijeve, Charkove ir kituose miestuose yra žvalgų, šnipų, kurie į jūsų namus gali nukreipti priešo ugnį arba nurodyti kelią Rusijos pajėgoms. Jie yra priešų akys. Jeigu pastebėsite įtartinus žmones, kurie signalizuoja šviesomis, kažką žymi, bet negali paaiškinti savo buvimo priežasties konkrečioje vietoje, sulaikykite juos patys ir praneškite krašto gynėjams. Sulaikytieji gali suteikti vertingos informacijos“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašė O. Reznikovas.
Ministras taip pat nurodė, ką reikia daryti mažesnių miestelių ar gyvenviečių žmonėms, kurie pamato pro šalį pravažiuojančias rusų sunkiosios ginkluotės kolonas. O. Reznikovas teigia, kad po kurio laiko vyks degalus vežantis transportas, kurį reikia arba užlaikyti, arba sudeginti. Tokiu būdu sunkiosios transporto priemonės nebegalės toli nuvykti.
14.24 | Vengrija pakeitė nuomonę dėl SWIFT
Lenkijos premjeras Mateusz Morawiecki sako kalbėjęs su Vengrijos kolega Viktoru Orbanu ir tvirtina, jog Vengrija remia Rusijos atjungimą nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Vengrija buvo likusi paskutinė prieštaraujanti valstybė.
14.22 | Pratęsta komendanto valanda Kijeve
KIjevo meras Vitalijus Klyčko pranešė, kad komendanto valanda Kijeve bus nuo 17 val. dienos iki 8 val. ryto. Bet kas, kas nesilaikys komendanto valandos bus laikomas sabotažo arba diversinės grupės nariu.
14.14 | Amerikiečiai raginami palikti jau ir Baltarusiją
JAV valstybės departamentas šeštadienį perspėjo apie pavojų Baltarusijoje esančius amerikiečius ir paragino juos nedelsiant palikti šalį. Baltarusija, kaip ir Rusija, užpuolė Ukrainą.
14.12 | Estija ir Latvija uždaro oro erdvę Rusijos orlaiviams
Estija ir Latvija nusprendė uždaryti savo oro erdvę Rusijos oro bendrovių lėktuvams. Anksčiau apie oro erdvės uždarymą Rusijos avialinijoms pranešė Čekija, Lenkija ir Bulgarija. Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį žurnalistams sakė, kad Vilnius irgi svarsto analogišką žingsnį.
Map of countries that have closed their airspace to #Russia pic.twitter.com/du1pxZIiou
— NEXTA (@nexta_tv) February 26, 2022
14.09 | Rusijoje apribotas „Twitter“ veikimas
„The Guardian“ praneša, kad Rusija apribojo socialinio tinklo „Twitter“ veikimą šalyje. Prieš tai šioje šakyje įspėtos žiniasklaidos priemonės nevadinti karo Ukrainoje karu arba invazija.
14.05 | Aplink Lvovą kuriami patikros punktai
Aplonk Lvovo miestą Ukrainos vakarinėje dalyje kuriami patikros punktai, praneša CNN. Miesto meras pranešė, kad punktai bus išėstyti prie visų atvykimo-išvykimo kelių, bendradarbiaujant su policija ir vietos saugos būriais. Lvovo mieste įsikūrė daugelis Ukrainos nepalikusių diplomatų. Bet, pavyzdžiui, Izraelio ambasada persikėlė iš Lvovo į Lenkijos sienos pusę, taip pat pasielgė Nyderlandai.
13.57 | Rusijos gynybos ministerija nepranešė nė apie vieną žūtį
CNN išanalizavo visus Rusijos Gynybos ministerijos pranešimus ir nustatė, jog rusai nepranešė nė apie vieną žūtį kare prieš Ukrainą. Viename paskutinių pranešimų Maskva tik paminėjo apie karinės technikos praradimus.
13.27 | Zelenskis: Ukraina „sulaužė“ Rusijos puolimo planą
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo šalies pajėgos atrėmė Kremliaus pastangas užimti Kijevą ir nuversti provakarietišką vyriausybę, taip pat paragino Rusijos žmones spausti savo lyderį V. Putiną sustabdyti invaziją.
„Mes sulaužėme jų užmojus. Jie neįgijo jokio pranašumo prieš mus“, – 44 metų lyderis sakė naujame vaizdo kreipimesi ir pabrėžė, kad Ukrainos kariuomenė kontroliuoja sostinę Kijevą ir kitus pagrindinius miestus aplink jį.
13.08 | Jungtinė Karalystė: rusų pajėgos yra 30 km nuo Kijevo centro
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija praneša, kad Rusijos pajėgos yra apie 30 kilometrų nuo Kijevo centro. Pasak britų, Rusija nėra užsitikrinusi Ukrainos oro erdvės kontrolės, todėl ukrainiečiai gana gerai sumenkina Rusijos oro pajėgų efektyvumą. Ukrainiečių gynybą Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija įvertino kaip labai atkaklią ir padarė išvadą, kad Rusijos praradimai turėtų būti didesni nei pripažįsta Kremlius.
We can confirm the latest developments in Ukraine: pic.twitter.com/HOW8dM5m0b
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) February 26, 2022
12.53 | Ukrainą paliko apie 120 tūkst. žmonių
Jungtinių Tautų komisaro pabėgėlių reikalams pavaduotoja Kelly Clements interviu CNN teigė, kad jeigu karas Ukrainoje tęsis, iš jos gali pasitraukti iki 4 mln. žmonių. Jos teigimu, šiuo metu šalį jau paliko 120 tūkst. gyventojų, o 850 tūkst. pasitraukė į kitą vietą valstybės viduje.
12.49 | Kinijos bankai išsigando sankcijų
Mažiausiai du iš didžiausių Kinijos valstybinių bankų, ICBC ir „Bank of China“, po invazijos į Ukrainą baimindamiesi Vakarų sankcijų apribojo žaliavų pirkimo iš Rusijos finansavimą, šeštadienį pranešė JAV naujienų agentūra „Bloomberg“. JAV sankcijos potencialiai galėtų atriboti šiuos bankus nuo dolerio.
12.46 | Rusija reikalauja nevadinti karo prieš Ukrainą karu
Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba šeštadienį paliepė žiniasklaidai pašalinti pranešimus, kuriuose Maskvos kariniai veiksmai Ukrainoje vadinami „užpuolimu, įsiveržimu arba karo paskelbimu“.
Agentūra „Roskomnadzor“ apkaltino 10 nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, įskaitant televiziją „Dožd“ ir radiją „Echo Moskvy“, skleidžiant „nepatikimą visuomenei reikšmingą neteisingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenės vykdomą Ukrainos miestų bombardavimą ir civilių gyventojų žūtis. Tarnyba perspėjo, kad pažeidėjams gali būti skiriamos iki 5 mln. rublių (apie 52,9 tūkst. eurų) baudos.
Šio perspėjimo Generalinės prokuratūros prašymu taip pat sulaukė naujienų svetainės „InoSMI“, „Mediazona“, „Krym.Realii“, leidiniai „New Times“, „Svobodnaja Pressa“, „Žurnalist“, „Lenizdat“, sakoma „Roskomnadzor“ pranešime.
12.35 | Prancūzija jau įgyvendina sankcijas Rusijai, perėmė prekybinį laivą
Europos Sąjungai sutarus dėl sankcijų Rusijai, Prancūzijos karinės jūrų pajėgos Lamanšo sąsiauryje perėmė automobilius gabenantį krovininį laivą, plaukusį į Rusijos Sankt Peterburgo uostą prie Baltijos jūros, šeštadienį pranešė pareigūnai.
11.57 | Zelenskis: „Jau laikas nuspręsti dėl Ukrainos priėmimo į ES“
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis socialiniame tinkle „Twitter“ išsakė nuomonė, kad dabar atėjo lemiamas momentas galvoti apie Ukrainos narystę Europos Sąjungoje. „Tai lemiamas momentas uždaryti ilgai trunkančią diskusiją visam laikui bei nuspręsti dėl Ukrainos priėmimo į Europos Sąjungą“, - sako V. Zelenskis.
11.47 | Nebėra griežtų prieštarautojų dėl Rusijos atjungimo nuo SWIFT
Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad iš to, ką jai tenka girdėti, griežtų prieštarautojų dėl Rusijos atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT nebėra. Anksčiau tam priešinosi Vokietija, Italija, Kipras ir Vengrija. Vis tik „The Kyiv Independent“ rašo, jog Vengrija liko vienintelė šalis, kuri tam prieštarauja.
11.43 | Ukraina suskaičiavo žuvusius ir sužeistus
Ukrainos sveikatos apsaugos ministerija šeštadienį pranešė, kad nuo Rusijos pajėgų įsiveržimo į šalį pradžios žuvo 198 žmonės ir dar per 1 000 buvo sužeisti.
Sveikatos apsaugos ministras Viktoras Liaško nurodė, kad tarp žuvusiųjų yra trys vaikai. Pranešime nenurodoma, ar į aukų skaičių įskaičiuoti tiek kariškiai, tiek civiliai.
Ministras pridūrė, kad dar 1 115 žmonių, tarp jų 33 vaikai, buvo sužeisti nuo Rusijos invazijos pradžios ketvirtadienį paryčiais.
11.41 | Rusija stabdo kosminių raketų leidimą iš Prancūzijos Gvianos
Rusija, atsakydama į Europos Sąjungos sankcijas dėl invazijos į Ukrainą, stabdo kosminių raketų leidimą iš Prancūzijos Gvianos ir atšaukia savo techninius darbuotojus, šeštadienį paskelbė rusų kosmoso agentūra.
11.39 | Ginkluotę Ukrainai tieks 28 šalys
Ne mažiau kaip 28 valstybės, įskaitant NATO nepriklausančias šalis, paskelbė perduosiančios ginklų Ukrainai, šeštadienį pranešė britų televizija „Sky News“, remdamasi Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriumi Benu Wallace'u.
10.20 | Sostinėje sužeisti 5 žmonės
Per atakas Kijeve sužeisti 5 žmonės, tarp jų 2 vaikai, praneša „The Kyiv Independent“.
10.04 | Ukrainos vertinimu, Rusija neįgijo pranašumo
Ukrainos Prezidentūros vertinimu, Rusijos ginkluotosios pajėgos per paskutines 24 valandas neįgijo jokios žymesnės taktinės persvaros. Tai pareiškė prezidento administracijos patarėjas Mykhailas Podoliakas.
9.48 | Zelenskis: „Antikarinė koalicija veikia“
V. Zelenskis pranešė sutaręs su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu dėl ginklų bei įrangos tiekimo Ukrainos kariuomenei. Prieš tai skelbta, kad ginkluotę Ukrainai siųs ir Lenkija. Šios valstybės pirmoje amunicijos siuntoje bus minosvaidžių, bepiločių skraidyklių, šaudmenų ir šalmų. Varšuva taip pat ketina perduoti Ukrainai valdomų prieštankinių raketų „Javelin“ ir automatų „Grot“.
9.43 | Rusija blokavo jos veiksmus smerkiančią rezoliuciją
Rusija, kaip ir tikėtasi, penktadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kurios tekste „kuo griežčiausiai smerkiama“ Maskvos agresija prieš Ukrainą ir reikalaujama nedelsiant išvesti pajėgas. 11 iš 15 Saugumo Tarybos narių nubalsavo už rezoliuciją, parengtą Jungtinių Valstijų ir Albanijos. Kinija, Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai susilaikė. Nebuvo abejonių, kad bandymas priimti šią rezoliuciją žlugs, nes Maskva turi veto teisę kaip nuolatinė Tarybos narė.
08.48 | Kijevo metro gimė kūdikis
KIjevo metro, kur žmonės slepiasi nuo atakų iš oro, naktį iš penktadienio į šeštadienį gimė kūdikis. 23-ejų metų moteris, padedama policijos pareigūnų, pagimdė dukrytę.
08:40 | Pataikė į gyvenamą namą
Socialiniuose tinkluose skelbiami Rusijos atakų suniokoto gyvenamojo namo vaizdai.
— NEXTA (@nexta_tv) February 26, 2022
08.14 | Rusija prarado 3500 karių
Ukrainos prezidento administracijos patarėjas Mykhailas Podoliakas skelbia, kad Rusija prarado apie 3500 karių, apie 200 yra Ukrainos nelaisvėje.
08.12 | Ukrainiečiai skelbia išlaikę Vasylkivo kontrolę
Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir merė skelbia išlaikę Vasylkivo kontrolę ir sako, kad nakties mūšiai dėl šio miesto baigti. Pasak merės Natalijos Balasynkovič, rusų desantininkai leidosi parašiutais laukuose ir miestą supančiuose kaimeliuose, blogiausia buvo Dekabristų gatvėje, kur vyko tiesioginės kautynės. Buv siekta užimti miesto arerodromą, bet, regis, bent kol kas tai nepavyko.
07.53 | JAV didina finansinę paramą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė užsienio reikalų sekretoriui Antony Blinkenui kuo greičiau paskirti 600 mln. dolerių paramą Ukrainai, iš jų 350 mln. dolerių karinėms reikėms. Tai jau trečias lėšų skyrimas Ukrainai patiriant beprecedentę Rusijos agresiją: iš pradžių skirta 60 mln. dolerių, paskui 250 mln. dolerių. Lėšos paskirtos po penktadieninio JAV prezidento J. Bideno ir Ukrainos valstybės vadovo V. Zelenskio pokalbio telefonu.
07.37 | Orlaiviai virš Konotopo
Rusijos orlaiviai virš Konotopo miesto, Sumų srityje. Vietos gyventojai pranešė apie du galingus sprogimus, rašo „The Kyiv Independent“.
07.21 | Kokios kautynės Ukrainoje vyko naktį ir paryčiui
Juodosios jūros pakrantėje rusų dronas taikėsi į Ukrainos pasienio kontrolės laivą, bet buvo pašautas prie Čornomorsko, praneša „The Kyiv Independent“. Lvove, Lucke, Umanėje, Vinicoje, Rivnėje ir Chersone suveikė oro antskrydžio įspėjimo sistemos, žmonės turėjo eiti į slaptavietes.
Rusijos desantininkai bandė išsilaipinti pietiniame mieste Mikolajive, bet kol kas ukrainiečiams pavyko tam sutrukdyti panaudojant priešlėktuvines sistemas.
Pasak „The Kyiv Independent“, naktį Rusijos pajėgos atakavo ukrainiečių pozicijas vakarinėje Kijevo dalyje, kol kas ataka atlaikyta. Apie 50 įvairių sprogimų fiksuota ir sunkiosios ginkluotės šūvių buvo girdėti Kijevo Šuliavkos rajone bei netoli Kijevo zoologijos sodo. Šūviai buvo girdėti ir prie Beresteiskos metro soties. Čia Ukrainos 101-oji brigada sunaikino Rusijos kariuomenės transporto koloną: dvi mašinas, du sunkvežimius ir vieną tanką.
O netoli Vasilkyvo du rusų kariai, apsimetę Ukrainos nacionaline policija, atvyko prie patikrinimo punkto ir nukovė ukrainiečių karius.
Nakties pradžioje rusai bandė atakuoti Troješčinos šiluminę elektrinę. Tai buvo antra ataka prieš šią elektrinę, bet iki šiol Ukrainos pajėgoms pavyko ją apsaugoti.
Donbase Ukrainos oro gynybos sistema S-300 nukovė paramos orlaivį Su-25 ir neidentifikuotą sraigtasparnį.
Nufilmavo, kas vyko Kijeve naktį:
06.46 | Ukrainiečiai nukovė du IL-76 karinius transportinius orlaivius
Pranešama, kad ukrainiečių pajėgos nukovė du transportinius kariniu orlaivius IL-76. Vienas jų nukautas prie Bila Cerkva miesto, Kijevo srityje. Kitas – prie Vasylkivo, taip pat Kijevo srityje. Vienas toks transportinis orlaivis gali gabenti daugiau nei 100 desantininkų, rašo „The Week“.
06.37 | Rusija turi vis mažiau palaikytojų
Gvatemala atšaukė ambasadorių iš Rusijos nepritardama ginkluotam konfliktui Ukrainoje. Kazachstanas nesutinka siųsti į Ukrainą savo pajėgų bei nepripažįsta separatistinių Donecko ir Luhansko respublikų nepriklausomybės, praneša „The Guardian“ ir NBC.
06.23 | Sutriko internetas
Pranešama, kad dėl vykstančių kovų kai kuriose šalies vietose sutriko interneto tiekimas, taip pat ir šalies sostinėje Kijeve.
06.13 JAV siūlo evakuoti V. Zelenskį, bet jis nesutinka
JAV siūlo evakuoti Rusijos taikinį Nr.1, Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, bet jis nesutiko praneša „Nexta“ remdamasi „The Washington Post“.
5.57 | Rusija vis tik gali būti atjungta nuo SWIFT
„Reuters“ naujienų agentūros turimi duomenys liudija, kad vis labiau tikėtina, jog Rusija bus atjungta nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT. Tai žingsnis, kurio nenorėjo žengt kai kurios Europos šalys. Teigiama, kad Vokietija ir Italija švelnina savo poziciją, rašo „The Guardian“.
05.51 | Ukrainos parlamento narė paėmė ginklą ir gina Kijevą
Ukrainos Aukščiausiosios rados narė Kira Rudik paskelbė pranešimą socialiniame tinkle Twitter pozuojanti su kalašnikovu, o vėliau davė interviu CNN. „Tiesiog imi ginklą ir mokaisi šaudyti. Tu supranti, kad turi prisijungti prie besipriešinančios grupuotės, ką mes ir padarėme, o dabar padedame kautis su Rusijos kariais, kurie kaip tik dabar bando užimti Kijevą, kai aš kalbu su jumis“, - CNN sakė K. Rudik.
Pasak moters, tokia yra naujoji realybė: „Mes nepaliksime. Tai mūsų miestas, mūsų šalis ir joks Putino kareivis nenurodys, kaip mums gyventi“.
Ukraina Rusijos agresiją patiria jau trečia dieną. Ankstų ketvirtadienio rytą autoritarinis Rusijos prezidentas V. Putinas televizijos ekranuose paskelbė apie „karinę operaciją“ Ukrainoje ir Rusijos pajėgos pradėjo puolimą iš Rytų, kur driekiasi apie 2000 kilometrų siena su Rusija, iš Baltarusijos pusės bei iš Krymo pusės pietinėje dalyje. Iš esmės puolimas vyko oru, sausuma ir vandeniu. Atakos iš oro buvo paskirstytos įvairioms šalies vietoms tiek Rytuose, tiek Vakaruose tam, kad Ukraina negalėtų sukoncentruoti savo pajėgumų.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paskelbė karo padėtį ir visuotinę mobilizaciją, nuspręsta neleisti šalies palikti 18-60 metų vyrams. Ukraina taip pat nutraukė diplomatinius santykius su agresore.
Per ketvirtadienį Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pavyjo prasiveržti iš Krymo, sudėtinga padėtis buvo ties Chersonu ir Mariupoliu, taip pat Charkovo regione. Pajėgos iš Baltarusijos judėdamos Kijevo link užėmė Černobylio atominės elektrinės teritoriją, taip pat vyko didžiulė kova dėl Gostomelio oro uosto, kuris yra vos 27 kilometrai nuo Kijevo. Nepavykus sutrukdyti šiame oro uoste išsilaipino Rusijos desantininkai.
Penktadienį nuo ankstaus ryto atakomis iš oro buvo puolamas Kijevas, Rusijos sausumos pajėgos pradėjo veržtis į sostinę. Kautynės taip pat vyko prie Ivano Frankovsko miesto Vakaruose bei ties Sumų miestu, kuris yra pakeliui į Kijevą iš Rytų. Bandydami patekti į KIjevą Rusijos kariai užgrobė kelias sunkiąsias ukrainiečių kovines mašinas ir apsimetę ukrainiečių kariais vyko į sostinės centrą, bet vėliau buvo neutralizuoti. Mūšiai vyko visą dieną miesto šiaurės vakarų dalyje. Netoli Mariupolio išsilaipino tūkstančiai Rusijos jūrų pėstininkų.
Ukrainos valdžia pradėjo prašyti į kovą jungtis visus žmones, pradėjo masiškai dalinti ginklus savanoriams. Ginti Kijevo su ginklu stojo ir buvęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Dabartinis prezidentas V. Zelenskis paskelbė vaizdo įrašą iš Kijevo ir užtikrino esantis kartu su Kijevo gynėjais.
Ukrainos atstovai antrą kartą užsiminė apie tai, kad galėtų derėtis dėl Ukrainos, kaip neutralios šalies statuso, bet Maskva atsakė gana šaltai, o veikiau net įžeidžiamai: pareikalavo atsisakyti pretenzijų į 2014 metais atplėštą Krymą bei nebesiekti tapti NATO nare, o vėliau per televiziją V. Putinas paragino Ukrainos ginkluotąsias pajėgas sukilti bei nuversti savo šalies vadovybę, kurios narius pavadino „teroristais“ ir „narkomanų ir neonacių šutve“.
Vakarai į Rusijos agresiją reagavo sankcijomis, tačiau tarp jų nėra Rusijos atjungimo nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, nes tam nepritarė kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Vokietija, perkanti iš Rusijos gamtines dujas. Tačiau Europos Sąjunga bent jau pritaikė sankcijas autoritarinaim Rusijos prezidentui V. Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Kitos sankcijos nukreiptos prieš Rusijos finansų, energetikos ir transporto sektorius, ribojama rusų galimybė laikyti dideles grynųjų pinigų sumas Europos sąjungos bankuose, taip pat gerokai išplečiamas rusų, kuriems įšaldomas turtas Bendrijoje ir draudžiama įvažiuoti į bloko teritoriją, sąrašas. Jungtinės Valstijos įvedė blokuojančias sankcijas Rusijos bankams bei užkardė Rusijos organizacijų skolinimąsi ir akcinio kapitalo finansavimą iš JAV investuotojų.
Savo ruožtu NATO ne tik aktyvavo gynybos planus, bet ir stiprina atgrasymą ir siunčią į Rytines Aljanso valstybes greitojo reagavimo pajėgas.
Iš Ukrainos nuo Rusijos invazijos pradžios pabėgo apie 120 tūkst. žmonių, dar apie 850 tūkst. perkelta šalies viduje.
