Norintieji statyti vėjo jėgaines Klaipėdos rajone jau skaičiuojami šimtais. Anot rajono savivaldybės specialistų, investuotojus domina visa rajono teritorija, kol kas išskyrus tik rytinę pusę.
Toks norinčių statyti jėgaines aktyvumas rodo, kad atsinaujinančios energijos vystymas jau tapo pelningu ir garantuotu verslu, nes valstybė iki 2020 metų yra įsipareigojusi supirkti visą vėjo pagamintą elektros energiją. Statistika skelbia, kad iš visų šalyje pastatytų vėjo jėgainių pernai gauta 47 mln. litų pajamų.
Tačiau gyventojai, ypač pamaryje, aktyviai priešinasi jėgainių kaimynystei, nes jų manymu, jėgainės kelia pavojų sveikatai, gamtai, gyvenimo kokybei bei nuvertina turimą nekilnojamąjį turtą.
Tuo tarpu vietos valdžia yra atsidūrusi lyg tarp kūjo ir priekalo: dėl abiejų pusių interesų konfliktų, trūkstamos įstatyminės bazės į priekį nebejuda kiti svarbūs rajonui teritorijų planavimo procesai.
Kai kurios kaimo bendruomenės dėl vėjo jėgainių jau pradėjo minti teismų slenksčius.
Vėjo jėgainės vietos valdžiai – tikras galvos skausmas
"Yra numatyta, kad Lietuva turi pagaminti 500 megavatų alternatyvios energijos, tačiau tai nereiškia, kad visi tos energijos šaltiniai turi būti numatyti Klaipėdos rajone“, - sakė rajono meras Vaclovas Dačkauskas.
O norinčiųjų statyti jėgaines rajone vis daugėja – šiuo metu išduoti net 132 sąvadai teritorijų planavimo dokumentams rengti. Pagal dabartinį rajono bendrąjį planą, vėjo jėgainių vietos nėra konkrečiai rodomos. Tačiau plano sprendiniai numato, kad jėgainių statyba galima žemės ūkio paskirties, pakeičiant paskirtį detaliaisiais planais, ir pramoninėse teritorijose. Parengti detalieji planai dabar sustabdyti, kol nebus galutinai parengtas rajono bendrasis planas.
Pasak Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjos Vidos Vytienės, investuotojus domina visa rajono teritorija, išskyrus kol kas rytinę pusę.
"Specialusis planas sureguliuotų jėgainių planavimo procesą, nes šiuo metu dar nėra aiškios planavimo metodikos, kaip vėjo jėgainės, kaip statiniai, turėtų įsilieti į darnią ir subalansuotą rajono teritorijos plėtrą ir kraštovaizdį. Aiškumo reikia visiems: gyventojams, planuotojams, institucijoms. Ir pagaliau tai padėtų galutinai užbaigti ir suderinti bendrojo plano keitimo sprendinius“, - sakė V. Vytienė.
Anot jos, specialusis planas, jei nebus apskųstas, gali būti parengtas per pusmetį. Iki nebus parengtas specialusis vėjo jėgainių išdėstymo planas, nebus išduodami dokumentai rengti naujus detaliuosius planus, pagal kuriuos numatoma vėjo jėgainių statyba, Tačiau sprendimas rengti jėgainių išdėstymo specialųjį planą vertinamas prieštaringai.
Kai kurių Tarybos narių nuomone, specialiuoju planu bus toliau blokuojami jau parengti detalieji planai, vilkinamos jėgainių statybos ir milijoninės investicijos rajone.
Tuo tarpu vėjo energetikai džiaugiasi vienas po kito dygstančiais vėjo elektrinių parkais. Štai gegužės mėnesį Tauragės rajone pradėtas statyti 5 jėgainių parkas. Kitų metų pradžioje šios jėgainės jau pagamins apie 28 mln. kWh elektros energijos, kurios pakaktų aprūpinti 15 tūkst. sodybų.
Bus plečiami parkai ir Kretingos rajone, pradėtos statybos Biržų rajone.
Vėjo energetikų asociacija skelbia, kad šalyje veikia jau 68 jėgainės, kurios pagamina 1 proc. šalies elektros energijos poreikio. Į jėgainių statyba jau investuota apie 470 mln. litų, o šiemet planuojama investuoti dar per 300 mln. litų.
Toks gausus investicijų didėjimas į vėjo energetikos infrastruktūrą, matyt, patvirtina, kad elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse ir jos pardavimas yra pelningas verslas. Šiuo metu už vėjo pagamintą 1 kWh mokamas 0,30 Lt tarifas. Vėjo jėgainių statybas noriai finansuoja ir bankai.
Jų statybą dar paskatins ir Seimo svarstomas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, kuris apibrėš Lietuvos atsinaujinančių energijos šaltinių rinką ir nustatys, kaip šalis ketina įvykdyti įsipareigojimą Europos Sąjungai, kad 2020 m. energija iš atsinaujinančių šaltinių sudarytų 23 proc. visos šalyje suvartojamos energijos.
