Kai 1950 m. prasidėjo Korėjos karas, visa tarptautinė sistema buvo dar tik pradėjusi formuotis į dvipolę struktūrą, kurioje buvo dvi dominuojančios jėgos: Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Sovietų Sąjunga (SSRS). Tuo metu visai neseniai prasidėjęs Šaltasis karas tebuvo savo ankstyvojoje ir ypač įtemptoje fazėje. Tai tikrai nebuvo stabilus Šaltasis karas, kokiu jis tapo 8-9 dešimtmetyje ir kokį prisimena dauguma žmonių.
Šiandien rusų kariams siaubiant Ukrainą tarptautinė sistema vėl išgyvena nestabilumo laikotarpį, nes formuojasi nauja dvipolė galios pusiausvyra. Tik šįkart beveik lygiavertės konkurentės bei varžovės yra JAV ir Kinija. Korėjos karas turėjo ilgalaikį poveikį JAV ir SSRS santykiams, o jo metu susiformavo daugelis Šaltojo karo taisyklių. Šiandien yra akivaizdu, kad karas Ukrainoje simbolizuoja naujos Kinijos ir JAV konkurencijos eros pradžią, ir nesvarbu, kad šiame kare pagrindinis antagonistas yra ne Pekinas, o Maskva.
Šiaurės Korėjos kariai į Pietų Korėją įžengė 1950-ųjų birželį. Po to sekę treji karo metai ne tik nulėmė Korėjos jau nebe vieną dešimtmetį trunkantį susiskaldymą, bet ir turėjo pasekmių viso pasaulio tvarkai. Tiesa, kad artėja pokyčiai, buvo aišku jau kurį laiką. Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis 1946 m. pasakė savo žymiąją frazę, kad ant Europos žemyno nusileido „geležinė uždanga“. Kinijos komunistams 1949 m. perėmus žemyninės šalies dalies kontrolę, Kinijos lyderis Mao Dzedongas nuvyko į Maskvą pasirašyti draugystės sutarties su savo kolega iš SSRS Josifu Stalinu. Tačiau Korėjos karas tik dar labiau paskatino pasaulio susiskaldymą į JAV arba SSRS remiančias stovyklas. Šis karas išplėtė Šaltąjį karą iki pasaulinio masto konflikto. Jis taip pat sustiprino NATO kaip karinį aljansą.
Karas Ukrainoje žymi kito tokio geopolitinio persitvarkymo pradžią. Per paskutiniuosius 3–4 metus Kinijos įtakos augimas įplieskė diskusijas apie tai, ar Kinijos ir JAV konkurencija galėtų virsti į naują Šaltąjį karą, kuriame JAV bandytų suvaldyti Kinijos plėtrą. Jau dabar daug ženklų rodo, kad į tarptautinę politinę sistemą grįžta dvipolė galios struktūra. Nepaisant to, karas Ukrainoje tiek skatina, tiek įtvirtina geopolitinį susiskaldymą tarp JAV ir jos sąjungininkių bei Kinijos–Rusijos ašies. Panašų susiskaldymą Šaltojo karo pradžioje lėmė Korėjos karas. Taip yra dėl keturių esminių dalykų.
Auga Rusijos priklausomybė nuo Kinijos
Pirmiausia, karas Ukrainoje didina Rusijos priklausomybę nuo Kinijos. Ši dviejų šalių partnerystė pastarąjį dešimtmetį vis stiprėjo. Buvo išplėstas ekonominis bendradarbiavimas, sukurtos energetinės partnerystės programos, šalys kartu organizavo karines pratybas, vykdė aukštųjų technologijų bendradarbiavimą, rengė reguliarius aukšto rangų pareigūnų susitikimus. Pastebimas netgi turizmo padidėjimas.
Kinija yra Rusijos pagrindinė prekybos partnerė, o Kinija daugiausia žaliavinės naftos importuoja iš Rusijos. Tikimasi, kad dėl naujai nutiestų dujotiekių greitai augs ir gamtinių dujų tiekimas. Stiprėjantis ryšys tarp Pekino ir Maskvos neramina Vašingtoną ir Europos sostines, bet dabar, kai Rusija yra didžiąją dalimi izoliuota nuo Vakarų, karas Ukrainoje tik sustiprina Kinijos įtaką nusilpusiai Rusijai.
Kinija pradedama suvokti kaip grėsmė
Antra, karas Ukrainoje tik dar labiau sugriežtino Europos požiūrį į Kiniją, kaip į potencialią saugumo grėsmę. Saugumo klausimai paprastai užėmė labai nesvarbią vietą Europos požiūryje į Kiniją, tačiau neseniai ši situacija pradėjo keistis. Europos Sąjunga 2019 m. paskelbė, kad Kinija yra „sisteminė varžovė“. Tai atspindi Europos suvokimą, kad partnerystė su Kinija kėlė daugiau iššūkių nei atvėrė galimybių. Europos valstybės nusistatė naujas ribas savo ekonominiams ryšiams su Kinija, pavyzdžiui, ribojo „Huawei“ ir kitų Kinijos telekomunikacijų kompanijų įsitraukimą į Europos 5G tinklo infrastruktūros kūrimą.
Pernai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad: „Kinija artėja prie mūsų“, o Kinijos besąlygiška parama Rusijos invazijai į Ukrainą tik dar labiau sustiprino šį požiūrį Europos sostinėse. Ypač daug nerimo Europoje kilo po to, kai likus vos 20 dienų iki Maskvos išpuolio pradžios, Kinija ir Rusija paskelbė beribės partnerystės deklaraciją. Pareiškime, išplatintame kol dešimtys tūkstančių Rusijos karių jau laukė prie Ukrainos sienos, abi šalys ragino NATO stabdyti savo plėtrą Rytų Europoje.
Europos Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pavadino šį pareiškimą „bandymu paniekinti“. Tai, kad Kinija tapo Europos saugumo iššūkiu, atsispindi ir naujame NATO strateginiame plane, kurį bloko lyderiai turėtų priimti šią savaitę Madride vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Silpnės JAV ir Kinijos tarpusavio priklausomybė
Trečia, karas Ukrainoje pagilino ekonominę atskirtį tarp JAV ir Kinijos ir tik pagreitins pastangas apriboti šių valstybių tarpusavio priklausomybę. Dvipolėje kovoje šios dominuojančios jėgos žiūrės į ekonominę tarpusavio priklausomybę, kaip į abi valstybes silpninantį aspektą. Būtent todėl per pastaruosius ketverius metus JAV ir Kinija jau spėjo žengti pirmuosius nedrąsius žingsnius, siekdamos atlaisvinti jų ekonominius ryšius.
Greitas ir stiprus Vakarų atsakas įvedant sankcijas rusiškoms prekėms dar labiau padidino Pekino susirūpinimą dėl jo priklausomybės nuo Vakarų technologijų ir rinkų bei paskatino Kiniją siekti daugiau savarankiškumo. Panašiai, Europos energetinė priklausomybė nuo Rusijos nėra scenarijus, kurį Vašingtonas norėtų atkartoti savo santykiuose su Pekinu.
NATO stiprėja
Galiausiai, karas Ukrainoje atgaivino NATO bendruomenės vienybės jausmą. Per pastaruosius kelerius metus pradėjo didėti atskirtis tarp Europos ir JAV, tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą šią tendenciją pakeitė. JAV dabar didina savo karinius pajėgumus Europoje, o NATO narės Europoje didina savo gynybos išlaidas. Europa pagaliau atsiliepė į daugybės JAV prezidentų raginimus tolygiau dalintis aljanso narėms tenkančia našta.
Naujoji Kinijos ir JAV rungtyniavimo era turės nemažai panašumų į Šaltąjį karą, tačiau kartu turėtų pasižymėti ir keliais išskirtiniais bruožais. JAV–SSRS konkurencija ankstyvosiomis konflikto fazėmis buvo ypač pavojinga. Korėjos karas turėjo tris konkrečias pasekmes JAV įtakos plėtimo strategijai: Korėja ir kiti regionai, kurie kažkada buvo laikomi pašaliniais interesais, tapo gyvybiškai svarbūs, o siekiant apriboti sovietų bloko plėtrą Eurazijoje buvo pritaikyta perimetro gynybos strategija.
Po Korėjos karo, Vašingtonas pradėjo ruoštis tolimesniems karams, todėl sutelkė daug dėmesio ginklavimosi varžyboms su Maskva, didino įprastines ir branduolines pajėgas, glaudžiai bendradarbiavo su sąjungininkais. Galiausiai, Šaltojo karo dėmesys Europai suformavo masinio keršto strategiją. Ši strategija turėjo stiprų atgrasantį poveikį bet kokiems bandymams kirsti liniją, dalinusią žemyninę Europą. Dėl šių naujų strategijų, atsiradusių po Korėjos karo, Šaltasis karas pasižymėjo aršiu susiskaldymu, bet kartu sąlyginiu statiškumu ir stabilumu.
Manoma, kad Kinijos ir JAV konkurencija nesukels tokio stipraus susiskaldymo, tačiau kartu nepasižymės ir stabilumu. Mažesnį susipriešinimą lems ankstesnė tarpusavio priklausomybė.
Kinijos įtaka JAV vedamoje liberalioje tarptautinėje santvarkoje pradėjo augti, kai JAV prezidentas Richardas Nixonas 1971 m. prieš SSRS panaudojo „Kinijos kortą“. Kinijos šiandieninė abipusė ekonominė priklausomybė nuo JAV ir Europos, greičiausiai, sušvelnins pasiskirstymo į dvi skirtingas stovyklas poveikį. Negana to, Šaltasis karas, iš esmės, išliko rungtynėmis tarp SSRS, beveik autarkinės žemyninės galios, ir jūrų galiūnės JAV. Šis aiškus pasiskirstymas „vaidmenimis“ tik prisidėjo prie pasaulio susiskaldymo. Tačiau Kinija dabar turi įtakos ir sausumoje, ir jūrose – tai palanku šalies prekybai ir susisiekimui.
Svarbu ir tai, kad geopolitinį susiskaldymą į JAV ir Kinijos stovyklas mažina ir geografinė valstybių padėtis. Dėl savo padėties pačioje Eurazijos širdyje, SSRS kėlė grėsmę visiems Eurazijos kampeliams nuo Europos iki Tolimųjų Rytų. O štai Rytų Azijos pakraštyje esančios Kinijos kariniai pajėgumai sunkiai peržengtų Indijos ir Ramiojo vandenyno ribas, o tai gali sulėtinti Kinijos augimą. Tačiau tai taip pat gali lemti skirtingą Kinijos keliamos grėsmės suvokimo lygį tarp JAV ir jos sąjungininkių, kurios jaučia tik ne tokį tiesioginį poveikį. Tai gali gerokai pakenkti bet kokiems bandymams palaikyti tolygų jėgos balansą tarp šių dviejų galiūnių. Taigi ilguoju laikotarpiu šis ribotas Kinijos geografinis pasiekiamumas gali tapti tikru iššūkiu transatlantinei vienybei.
Geografinė padėtis taip pat gali lemti daug nestabilesnę konkurenciją tarp JAV ir Kinijos, nei ta, kuri susidarė Šaltojo karo metu. Priešingai nei Šaltasis karas, kai daugiausia dėmesio buvo skiriama sausumai, JAV ir Kinija daugiausia konkuruos jūroje, o kadangi Indijos ir Ramusis vandenynai yra tokie milžiniški, situacija jame gali tapti nenuspėjama. Rungtynės dėl vandenynų kontrolės padidina įvairių incidentų jūroje tikimybę, o stengiantis išlaikyti įtaką salų valstybėms, jūrų laivyno bazėms ir regiono partneriams, gali kilti jūra apsiribosiantis karas su dar nežinomomis situacijos eskalavimo technikomis.
Be to, atsiradusi atskirtis šįkart sukels daugiau trinties nei Korėjos karas, kuomet pasaulis pasidalino į dvi stabilias stovyklas. Paskutiniai trys globalizacijos dešimtmečiai sugebėjo apgauti ne vieną, kad konfliktai tarp pasaulio galingiausių valstybių tapo praeities reliktu. Karas Ukrainoje pažadino visą pasaulį ir parodė visai kitokią realybę.
