Vakar Klaipėdos miesto taryba, kilus aštrioms diskusijoms ir abejonėms, ar savivaldybė nedaro klaidos atiduodama krantines į monopolisto rankas, nebalsavo Pilies uosto ir Danės upės krantinių koncesijos suteikimo viešo konkurso būdu parinktam operatoriui klausimu. Balsuoti ketinama šiandien.
Tačiau ar Taryba pritars, ar ne koncesijai, tai iš esmės neišspręs vakar rytą taikų piketą priešais savivaldybės pastatą surengusios Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos „Pajūrio laivai“ problemos - jos laivams tinkamos vietos nėra.
Reikalauja vietos po saule
Asociacijai priklauso 14 mažųjų laivelių, turinčių licencijas plukdyti žmones. Jau dvejus metus jie nekėlė žmonių į Smiltynę todėl, kad neturi vietos, iš kurios galėtų paimti keleivius. Anksčiau vasaros sezono metu jie perkeldavo apie pusę milijono keleivių. Ir šiemet jie dirbti negalės, nes Pilies uoste prie vadinamosios betoninės krantinės jiems leista švartuotis tik iki gegužės 1 d. O kur paskui dėti po 50 t sveriančius laivus, niekas nepasako. Danės upėje, kol neiškelti AB „Smiltynės perkėla“ keltai, jie dirbti negalės. Be to, asociacija turi apie 15 mažų žvejybos laivų. Tiems - dar blogiau, nes jiems apskritai kol kas niekas vietos net nežada. Vakar Klaipėdos miesto tarybos posėdyje tiesiai šviesiai pasakyta, kad jiems Danės upėje, kur dabar jie glaudžiasi, vietos nėra.
Piketuotojai reikalauja, kad mažiesiems laiveliams būtų skirta 100 metrų krantinės Pilies uostelyje nuo pasukamojo tiltelio automobilių stovėjimo aikštelės link, t. y. toje vietoje, kur jie stovėjo prieš prasidedant Danės upės krantinių ir Pilies uostelio rekonstrukcijos darbams. Jiems nesuprantama, kodėl iš 1600 m krantinių jiems negalima skirti 100 metrų. Dar jie reikalauja 250 metrų dešiniajame Danės upės krante nuo Pilies tilto marių link ir 50 metrų kairiajame krante tarp Pilies ir Biržos tiltų, ties „Memeliu“.
Sąlygos vienam pretendentui
Piketuotojų kreipimesi į miesto Tarybos narius teigiama, kad Pilies uostelio ir Danės upės krantinių koncesininko parinkimo sąlygos surašytos vienam pretendentui - AB „Klaipėdos laivų remontas“.
Teigiama, kad savivaldybė, gindama pastarosios interesus, išveja asociacijos laivus, teikiančius miestiečiams transporto ir turizmo paslaugas. Asociacijos nariams nesuprantama, kodėl savivaldybė, į minėtų krantinių rekonstrukciją investavusi apie keliasdešimt milijonų litų, nemokamai šias miesto centre esančias krantines turi perduoti privačiai įmonei, kuri, nuo 2002 m. sudariusi krantinių nuomos sutartį, nemokėjo nė cento savivaldybei. Tuo tarpu mažųjų laivelių savininkai tvarkingai mokėjo nuomą už krantines. Ir dabar jie moka „Klaipėdos laivų remontui“ po 750 Lt per mėnesį.
Užutėkio problemos
Būtent vakar piketuota todėl, kad miesto Tarybos posėdyje svarstytas Pilies uosto ir Danės upių krantinių valdymo modelio klausimas. Pasak Tarybos nario, Vakarų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, asociacija jau pasiekė, kad į koncesijos sąlygas būtų įrašytas punktas, jog koncesininkas privalo subnuomoti jos laivams 300 metrų Danės krantinių. Pasak jo, lieka neišspręstas mažųjų žvejybos laivelių klausimas, kurie netelpa žvejų uostelyje, nes ten stovi didesni žvejybos laivai.
Asociacijos prezidentas Algirdas Valentinas teigia, kad 300 metrų Danės krantinės, kur žiemą iš jūros ateinanti banga daužo laivelius, yra nieko vertos, jeigu jie negauna 100 metrų krantinės kairiajame Pilies užutėkio krante. Pasak Klaipėdos mero Rimanto Taraškevičiaus, kadangi rekonstruojant krantines yra naudotos Europos Sąjungos lėšos, norint laiveliams skirti tą 100 metrų, reikėtų perdaryti projektą. Dabar ten jau pastatyti pontonai, prie kurių mažieji laiveliai negali švartuotis. Dėl galimos projekto korektūros abejojo ir miesto Tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Benediktas Petrauskas, kalbėjęs su piketuotojais.
Dabar kalbama apie tai, kad žiemą mažieji laiveliai gali švartuotis dešinėje Pilies užutėkio pusėje, kur ir glaudžiasi dabar. Beje, šioje situacijoje savivaldybės atstovai pamiršo, kad dar 2005 m. Tarybos sprendimu šita krantinė turi būti perduota Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kuris čia rengs istorinių laivų krantinę.
Pasak A. Valentino, susitikime su miesto meru ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriumi Algirdu Kamarausku, šie garbūs vyrai tik postringavo apie tai, kaip viskas būsią gražu po 5-10 metų, o kaip žmonėms gyventi dabar, nieko nepasakė.
Pavargo nuo pažadų
Mažųjų laivelių savininkai jau pavargo nuo pažadų, kuriuos girdi dvejus metus, o jokio konstruktyvaus spendimo, kur konkrečiai galėtų stovėti jų laivai, taip ir nėra. Tarybos posėdyje A. Valentinas, sakydamas, kad mažieji laiveliai niekam nereikalingi, prašė iš jų nupirkti laivus arba kompensuoti už verslo praradimą. Pasak mero, miesto savivaldybė viena nepajėgi išspręsti šios problemos. Jis pažadėjo, kad į pagalbą bus bandoma pasitelkti susisiekimo ir žemės ūkio ministrus, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją. Pasak mero, galbūt Klaipėdai reikia dar vieno uostelio.
Uosto direkcijos generalinio direktoriaus ir miesto Tarybos nario Sigito Dobilinsko manymu, nenorint ateityje turėti problemų, reikėtų tuos 300 metrų Danės krantinės ir muziejaus krantinę palikti savivaldybei. Jis abejoja, kad Mažosios Lietuvos istorijos muziejus turėtų tiek lėšų, kad galėtų eksploatuoti krantinę, prie kurios ketinama statyti plaukiojančius istorinius laivus.
Dalia Bikauskaitė
