Vienas iš akcijos organizatorių, Vilniaus naktinio aljanso vadovas Markas Adamas Haroldas teigė, jog barus ir kitas viešojo maitinimo, pasilinksminimo vietas uždarius dėl visuomenės saugumo, visuomenė turėtų prisidėti prie jų išsilaikymo.
„Mums priklauso kompensacijos, esame priversti užsidaryti. Kadangi tai yra visuomenės sveikatos priemonė, mūsų nuomone, visuomenė turi prisidėti prie tos priemonės įgyvendinimo. Ta parama vėluoja, jau keturi mėnesiai be subsidijų paketų, mes jų nematome“, – žurnalistams per paramos akciją sakė M. A. Haroldas.
Akcijos metu barų darbuotojai bei klientai penkiolika minučių susirinko lauke prie savo darboviečių ar mėgstamų pasibuvimo vietų.
„Šiandien mes prašome kompensacijos, nes jau žala padaryta, jau buvo keturi mėnesiai ir mums reikia kompensacijos. Pirmas paketas vėluoja dėl biurokratijos, antras paketas – ką tik patvirtintas“, – sakė Vilniaus naktinio aljanso vadovas, akcijoje dalyvavęs barais garsioje sostinės Islandijos gatvėje.
Populiaraus sostinės baro „Piano Man“ valdytojos įmonės „BrandFood“ vadovas Saulius Galdikas teigė, kad verslo būklė vis prastėja, darbuotojai yra prastovose, dalis išėjo iš darbo dėl nežinomybės.
„Kiekvieną mėnesį pinigų vis mažėja, tampam priklausomi nuo (patalpų) savininkų, jų pozicijos, nes ne visi tiesiog nori nuomininkų, kurie negali net veiklos vykdyti“, – žurnalistams sakė S. Galdikas.
„Mūsų situacija tokia, kad mes negalim pretenduoti į paramą, nes mes turim daugiau nei vieną barą, daugiau nei vieną įmonę. Deja, bet šiai dienai nėra net galimybių paraiškos užpildyti, nes jos neparuoštos, tenka laukti“, – teigė S. Galdikas.
Lietuvos barų ir kavinių asociacijos prezidentas Raimondas Pranka akcijos išvakarėse BNS sakė, kad ji vyks praktiškai visoje Lietuvoje.
„Miestų labai daug: nuo Vilniaus iki Klaipėdos, Marijampolė, Šilutė, netgi Skuodas. Tiesiog čia akcija, kad vienas kitą palaikytume ir palaikytų mūsų klientai, kad mes jau laukiame, kada mums leis dirbti, nes jau yra labai sunku mums visiems“, – tvirtino R. Pranka.
Pasak R. Prankos, šią savaitę barai jau aptarė suvaržymus su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovais. Jis teigė išgirdęs Vyriausybės supratimą bei palaikymą.
Akcijos organizatoriai – Lietuvos barų ir kavinių asociacija bei Vilniaus naktinis aljansas – nurodo, kad į ją registravosi per 100 įstaigų.
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis BNS teigė, kad ketvirtadienį susitikime, kuriame dalyvavo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, kalbėta apie verslui kylančius klausimus, pavyzdžiui, dėl mokesčių atidėjimo, prastovų.
V. Jurgutis teigė suprantantis sektoriaus nuogąstavimus, bet pabrėžė, jog ministerija deda visas pastangas pagalbai suteikti.
Lietuvoje antrasis karantinas dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas pernai lapkričio 7 dieną, nuo gruodžio vidurio jo režimas sugriežtintas, o sausio pabaigoje karantinas ir judėjimo ribojimai pratęsti iki kovo pradžios.
Karantino metu draudžiama restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų, lošimo namų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus kai maisto paslauga teikiama išsinešimui. Numatytos ir kitos išlygos bei ribojimai.
Viceministras: artimiausiu laiku pagalbos sulauks dar daugiau įmonių
Į akciją sureagavęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis priminė, kad šiuo metu nuo COVID-19 sukeltų suvaržymų nukentėjusiam verslui jau išdalinta 29 mln. eurų valstybės pagalbos.
„Maitinimo sektoriaus įmonės yra vienos iš tų, kurioms pagalbos skirta daugiausiai – 1247 įmonė yra gavus 3,7 mln. eurų subsidijų. Iki šiol pagalbos prašymus galėjo pildyti tik savarankiškos įmonės, nuo kitos savaitės vidurio Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tai galės daryti ir susijusios įmonės – tai yra aktualu barams, kadangi dauguma jų turi kelis savininkus. Tai reiškia, kad valstybės pagalbos artimiausiu metu sulauks dar daugiau maitinimo verslų.
Taip pat šiuo metu su Europos Komisija jau derinamas antrasis subsidijų verslui paketas, kuris leis labiausiai nukentėjusiems verslams, tarp jų ir barams, kavinėms, restoranams, išdalinti 70 mln. eurų valstybės pagalbos. Tikimės, kad tai padės labiausiai nukentėjusiems verslams pasidengti nuomos išlaidas, komunalinius mokesčius bei kitas pastoviąsias išlaidas. Iš viso Ekonomikos ir inovacijų ministerija karantino paveiktam verslui skirs solidžią sumą – 330 mln. eurų“, – teigiama išplatintame komentare.
