Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisiją (VESK) aptarė naujausią epidemiologinę situaciją šalyje bei Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą karantino ribojimų atlaisvinimo planą.
„Išklausius informaciją apie skaičius, galima teigti, kad situacija Covid-19 Lietuvoje šiek tiek gerėja, matome pozityvius skaičius. Tačiau pats kritimo pagreitis yra šiek tiek sulėtėjęs.
Įvertinus visus argumentus ir skaičius, kurie buvo išsakyti tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek ekspertų, buvo priimtas sprendimas pasiūlyti Vyriausybei pratęsti karantiną dar vienam mėnesiui iki vasario 28 dienos“, – pirmadienį žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Taip pat VESK aptarė planą, pagal kurį Lietuva etapais galėtų išeiti iš karantino. Palaipsnis karantino atlaisvinimas bus vykdomas atsižvelgiant į sergamumą šalyje, o prioritetinės sritys, pasak A. Bilotaitės, bus sveikatos apsauga, švietimo paslaugos bei atlaisvinimai verslui.
„Pagrindiniai rodikliai, į kuriuos bus žiūrima, siūlant tam tikrus atlaisvinimus, bus ne datos, o susirgimų ir teigiamų Covid-19 testų procentas“, – pridūrė ministrė.
Situacija gerėja
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, Lietuva pagal sergamumą jau netoli C scenarijaus, kai būtų galima laukti tam tikrų karantino atlaisvinimų. Ministras priminė, kad jau ir anksčiau buvo diskutuota apie įvairius karantino atlaisvinimo scenarijus, tačiau jie yra tiesiogiai susieti su pagrindiniais sergamumo rodikliais.
„Šiuo metu 14 dienų sergamumas 100 tūkst. gyventojų siekia 527, taigi vis dar esame scenarijuje D, kai atvejų skaičius viršija 400. Taigi esame netoli tų durų, už kurių laukia scenarijus C, kur būtų galimi kiti scenarijai“, – žurnalistams sakė A. Dulkys.
Anot jo, pavyzdys galėtų būti, kad jei jau būtume scenarijuje, kai turėtume mažiau nei 200 atvejų, būtų galima siūlyti bendrauti dviem pastoviems namų ūkiams, pasiekus 100 atvejų, galėtų būti trys pastovūs namų ūkiai.
„Tuo metu, pasiekus sergamumo rodiklį mažiau nei 50 atvejų, būtų galima siūlyti, kad jokių ribojimų ir nebūtų“, – sakė A. Dulkys ir teigė, kad tokie patys švelninimai atitinkamai lauktų ir kitų sričių.
Kaip atrodys švelninimo etapai
Planuojama, kad susirgimų skaičiui pasiekus 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, būtų galima leisti bendrauti dviem namų ūkiams. Tai, anot A. Dulkio, įmanoma vasario viduryje. Pasiekus 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, bendraujančių ratas būtų plečiamas iki trijų namų ūkių.
Taip pat gydymo įstaigose būtų didinamas planinių stacionarinių paslaugų skaičius.
Nuo vasario antros pusės, pasiekus 200 atvejų 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų, būtų svarstoma apie grįžimą prie kontaktinio arba mišraus mokymo pradinukams.
Be kita ko, vienas pirmųjų svarstomų atlaisvinimų – leidimas veikti ne maisto prekių parduotuvėms, tačiau su sąlyga, kad ji turi atskirą įėjimą iš lauko, taip pat būtų laikomasi kitų saugaus atstumo reikalavimų. Šis atlaisvinimas galėtų įsigalioti antroje vasario pusėje arba pabaigoje.
Atlaisvinimas verslui būtų įmanomas pasiekus 150 surigimų 100 tūskt. gyventojų per dvi savaites.
Tarp svarstymų yra ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymas leisti veikti centrams, kurie teikia lauko slidinėjimo paslaugas, užtikrinant saugumo reikalavimus. Tokių centrų Lietuvoje yra šeši.
Iki kovo 1 dienos išliktų rekomendacija, jeigu įmanoma, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje rinktis nuotolinį darbą, išskyrus tas funkcijas, kurias būtina atlikti darbo vietoje.
Šią savaitę ministerijos minėtam planui teiks savo siūlymus ir aptars juos su ekspertais.
Karantinas Lietuvoje tęsiasi nuo lapkričio 7 d., nuo gruodžio 16 d. pradėtos taikyti griežtos priemonės.
