Visuomenė psichologiškai rengiama žiniai, kad Rusija neprivalo atlyginti sovietų okupacijos žalos Lietuvai.
Nepasitarusi su istorikais, nepasiteiravusi visuomenės nuomonės, naujojo Lietuvos diplomatijos šefo Vygaudo Ušacko vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) vasario 5 d. rengiasi pompastiškai paminėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) ir Maskvos kunigaikštystės diplomatinių santykių atkūrimo 515-ąsias metines. URM valdininkai didžiuojasi, kad „Lietuva - pirmoji valstybė viduramžių Europoje, 1494 m. vasario 5 d. užmezgusi draugiškus santykius su stiprėjančia Rusija”. Istorikas Tomas Baranauskas tokią šios datos traktuotę vadina neteisinga ir neraštinga. Jo nuomone, prieš 515 metų Lietuva patyrė pirmąjį skaudų pralaimėjimą Maskvai.
Sutartis, atėmusi trečdalį Lietuvos teritorijos
„1494 m. vasario 5 d. LDK su Maskva sudarė taikos sutartį, kuri pabaigė pirmąjį didelį karą tarp abiejų valstybių. Per šį susirėmimą su maskvėnais Lietuva prarado dalį savo teritorijų”, - teigia T.Baranauskas. Anot istoriko, Maskvos kunigaikštis Jonas (Ivanas) III nuolat pažeidinėjo taikos sutartį, be perstojo priekaištavo savo žentui, Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Aleksandrui, kodėl šis nestatąs Vilniuje cerkvės savo žmonai Elenai ir jos palydovams – rusų bajorams bei šventikams (Maskvos šnipams), o 1499 m. maskvėnai, apkaltinę Lietuvą “stačiatikių persekiojimu”, vėl užpuolė mūsų šalį. „Per šį karą Lietuva neteko kokio trečdalio tuometinės savo teritorijos”, - sako istorikas T.Baranauskas.
Pralaimėjimas išaukštintas, pergalė - nutylima
Šiais metais laukiama ir kito svarbaus Lietuvos santykių su Rusija jubiliejaus – prieš 495 metus, 1514 m. rugsėjo 8 d., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė sutriuškino maskvėnų pulkus prie Oršos. Mūsų diplomatai, nenorėdami temdyti “šiltėjančių” santykių su Rusija, nė žodeliu neužsimena apie Oršos mūšio metines.
„Po 1494 m. taikos sutarties kilo antras, vėliau - trečias karas su rusais. Prieš Oršos mūšį Lietuva jau buvo praradusi net svarbų rytinį forpostą – Smolensko miestą, kuris prie mūsų šalies buvo prijungtas Vytauto Didžiojo laikais. Oršos mūšis – tai viena svarbiausių Lietuvos pergalių viduramžiais, o 1494 m. taikos sutartis, nuo kurios Lietuvos diplomatai stengiasi nupūsti istorijos dulkes, – pralaimėjimas, sukėlęs ilgalaikius skaudžius padarinius mūsų šaliai”, – apibendrina istorijos populiarintojas ir publicistas T.Baranauskas.
Ideologiškai apipavidalinta diskusija
Pernai grasinę net sustabdyti Rusijos karinį tranzitą per mūsų teritoriją, jeigu rusai neatitrauks kariuomenės iš Gruzijos, Lietuvos politikai šiemet gerokai sušvelnino savo kalbas. LR užsienio reikalų ministerija kartu su Rusijos ambasada ir Lietuvos istorijos institutu vasario 5 d. Vilniaus universiteto Senato salėje rengia apskritojo stalo diskusiją „Šimtmečius greta. Lietuvos ir Rusijos istoriniai ryšiai iki 1991 m.“ Lietuvos ir Rusijos istorikai “realistai” aptars abiejų valstybių ryšius nuo jų užsimezgimo iki 1991 metų (taigi ir tą laikotarpį, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos šiaurės vakarų kraštas bei Sovietų Sąjungos 13-oji kolonija). Įžanginį žodį diskusijos dalyviams tars Lietuvos užsienio reikalų ministerijos sekretorius Evaldas Ignatavičius bei Rusijos užsienio reikalų ministerijos Istorijos ir dokumentų departamento direktorius Konstantinas Provalovas.
Rytų pusrutuliu mąstantys politikai
Politologų nuomone, V.Ušackas stropiai laikosi savo pažado, kurį buvo įsidėjęs į kišenę, kai stojo vadovauti Užsienio reikalų ministerijai. Ministras, jo pavaldiniai ir visi kiti Rytų pusrutuliu mąstantys politikai Vyriausybėje ar Seime įvairiais būdais stengiasi gerinti Lietuvos santykius su Rusija. Kai visuotinio taupymo užkrėsta Lietuvos radijo ir televizijos vadovybė abejojo, ar siųsti mūsų šalies atstovą į „Eurovizijos” dainų konkursą Maskvoje gegužės mėnesį, iš apytuščio valstybės biudžeto skubiai skirta 250 tūkst. Lt , kad koks nors mūsiškis “tūkstantmečio balsas” galėtų nuvykti į Rusijos sostinę ir dainuoti šalia Kremliaus, kuriame planuojami įprastiniai ir dujų karai su kaimyninėmis valstybėmis bei Europos Sąjunga.
Vašingtono užnugarį keičia į Maskvos užantį
„Ūkininko patarėjo” žiniomis, Lietuvos eurovizininkų delegaciją Maskvoje gegužės 12-16 dienomis gali lydėti ir pats šalies diplomatijos vadovas V.Ušackas. Į tėvynę jau grįžęs buvęs Rusijos ambasados Vilniuje ministras patarėjas Dmitrijus Cvetkovas, įveikęs V.Ušacką teniso aikštelėje, pakvietė Lietuvos užsienio reikalų ministrą atsakomųjų rungtynių į Maskvą. Šis sutiko, matyt, galvodamas pamušinėti teniso kamuoliuką ir su įtakingesniais rusų politikais.
Pasak politologų, visos prorusiškos istorinės ir kultūrinės manipuliacijos, sklindančios iš Užsienio reikalų ministerijos, kuri V.Ušackui tėra tarpinė stotelė pakeliui į Prezidentūrą, reikalingos psichologiškai parengti Lietuvos visuomenę žiniai, kad, pasikeitus JAV administracijai, atsistatydinus Lietuvos rėmėjams Vašingtone, kompensacijos už sovietų okupacijos metus iš Maskvos neverta reikalauti.
Arnoldas Aleksandravičius
