Pati išsikasusi sau duobę, beplanuodama įrengti naujas kapines Daušiškiuose ir į tą duobę įmetusi net 9 mln. litų, Šiaulių valdžia naujas kapines galės pasiūlyti geriausiu atveju po dvejų metų. Šiauliuose kasmet vidutiniškai palaidojama 1,5 tūkst. žmonių, o vietų kapinėse beveik nebėra. Kodėl nepagalvojama apie alternatyvą – kolumbariumą? Klaipėdoje dar iki Vėlinių pradės veikti pirmasis šalyje privatus kolumbariumas. Ginkūnų kapinių siena idealiai tiktų urnoms laikyti, o krematoriumas yra ne tik Rygoje – jis atidarytas ir Kėdainiuose.
Byla grąžinta nagrinėti iš naujo
Vasarą Ginkūnų kapinėse bebuvo likusios 106 laisvos dvivietės kapavietės, dabar planinių vietų nebėra. Problema, kur laidoti žmones, sprendžiama žaliųjų plotų, medžių sąskaita – jie naikinami kapavietėms. K. Donelaičio kapinių panteone, kur laidojami įžymūs žmonės, likusios 164 laisvos vietos. Šiose kapinėse yra paruošta ir 781 dvivietė kapavietė, tačiau tai – rezervas. Jose bus pradėta laidoti tik išnaudojus visas Ginkūnų kapinių laidojimo vietas. O kas tada? Kur bus laidojami šiauliečiai?
Akivaizdu, kad šiemet rudenį planuotų įrengti kapinių Daušiškiuose tikrai nebus. Kapinės paskendo skandaluose.
Naujųjų Šiaulių kapinių detalusis planas teismo sprendimu panaikintas, nes neatitiko Žmonių palaikų laidojimo įstatymo nuostatų. Įstatyme nurodyta, kad naujų kapinių plotas miestuose neturi būti didesnis nei 40 ha.
Daušiškių kapinių detalusis planas buvo parengtas beveik 60-iai hektarų, nes anksčiau kapinių plotas nebuvo ribojamas. Įstatymas įsigaliojo 2010 m. kovą, o detalusis kapinių planas, rengtas keletą metų, buvo patvirtintas po kelių mėnesių.
Visai neseniai, rugsėjo 1-ąją, Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą tęsti tyrimą dėl Daušiškių kapinių. Toks nutarimas priimtas po to, kai į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Seimo nariai Edvardas Žakaris, Valerijus Simulik, Jonas Juozapaitis ir Evaldas Lementauskas.
Pavasarį Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėjo aplinkybes dėl galimai pažeisto viešojo intereso – dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto parengimo ir teisiško pagrindimo, dėl nepagrįstai didelio atlyginimo žemės savininkams už visuomenės poreikiams paimtą žemę. Šiaulių apygardos prokuratūra atsisakė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
„Į Seimo narius kreipėsi pasipiktinę miesto bendruomenės atstovai. Pritariame jiems ir manome, kad Šiaulių apygardos prokuratūra neatsižvelgė į visas aplinkybes Daušiškių kapinių istorijoje, kad šioje istorijoje yra pažeistas viešasis interesas ir įstatymai, todėl kreipėmės į Generalinę prokuratūrą“, – teigia kreipimąsi pasirašę Seimo nariai.
Generalinė prokuratūra panaikino Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimą. „Nutarimas panaikintas ir medžiaga grąžinta Šiaulių apygardos prokuratūrai papildomam tyrimui atlikti, siekiant patikrinti visų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Šiaulių miesto kapinėms) Daušiškių kaime pagrįstumą bei teisėtumą, atkreipiant dėmesį į minėtų žemės sklypų vertinimą“, – teigiama Generalinės prokuratūros nutarime.Jei papildomo tyrimo metu bus nustatyta pažeidimų, Generalinė prokuratūra nurodė kreiptis į teismą dėl restitucijos galimybės – visų sandorių panaikinimo. Tai reikštų, kad visos lėšos – apie 9 mln. litų – būtų grąžintos į Šiaulių miesto biudžetą.
Alternatyva – kolumbariumas?
Kodėl Šiaulių miesto valdžia nesvarsto alternatyvos – kolumbariumo įrengimo? Ginkūnų kapinių tvora idealiai tiktų urnoms.
Kolumbariumas (lot. columbarium, pažodžiui „karvelidė“) – urnų su mirusiojo palaikais laikymo patalpa, statinys ar salė. Pastogėse su arkomis aplink kapines yra paminklinės lentelės. Lietuvoje valdiški kolumbariumai veikia Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, o Klaipėdoje, Joniškės kapinėse, dar iki Vėlinių turėtų pradėti veikti pirmasis Lietuvoje privatus kolumbariumas.
„Labai norime spėti iki Vėlinių. Kolumbariumo poreikis tikrai yra – jau dvidešimt žmonių išreiškė pageidavimą, registruojame juos“, – savaitraščiui „Šiauliai plius“ teigė privačios bendrovės, statančios kolumbariumą šalia savo laidojimo namų ir kapinių tvoros, vadovė Vitalija Rumbaitienė.
Kolumbariume, įrengtame dviejose šalia Joniškės kapinių esančiose sienose, bus 162 ir 260 kriptų urnoms saugoti. Vienoje kriptoje tilps iki šešių ar net aštuonių urnų, tad kriptos puikiai gali tapti šeimos kapais.
Pirmojo kolumbariumo Lietuvoje, įrengto 2007 m. Klaipėdos Lėbartų kapinėse, statyba kainavo daugiau nei 320 tūkst. litų. Čia vieta urnai laikyti būdavo suteikiama nemokamai ir vos per dvejus metus visos 168 vietos šiame kolumbariume buvo užpildytos, tad urnas klaipėdiečiams vėl teko laidoti kapuose arba laikyti namie.
Bendrovei mintis kurti privatų kolumbariumą kilo, kai buvo nuspręsta remontuoti šalia laidojimo namų esančią tvorą, kuri pasirodė labai tinkama pastarajam.
„Paprasta nebuvo. Teko ilgai derinti su savivaldybe detaliuosius planus. Problemos tik dėl dokumentacijos. Kol kas negalime pasakyti, kiek kolumbariumas kainavo, nes darbai dar nebaigti, tačiau išleista suma – ne dešimtys tūkstančių, bet ir ne milijonai – keli šimtai tūkstančių“, – sakė V. Rumbaitienė.
Anot pašnekovės, žmonės tampa vis tolerantiškesni kremavimui, tačiau neturi kur laikyti urnų. Dažniausiai laiko jas namie. „Dalis norės susideginti, dalis – ne, tačiau kolumbariumo poreikis yra. Jau dabar sulaukiame skambučių iš visos Lietuvos. Vietą užsisako pagyvenę, artimųjų neturintys žmonės“, – sakė pašnekovė.
Kolumbariumai atsiranda ir kitose šalies vietovėse. Pernai 450 vietų kolumbariumas įrengtas Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Baltkalnio kaime. Vieta urnoms su mirusiųjų kremuotais palaikais laikyti baigiama įrengti ir Obeliuose, Rokiškio rajone. Kolumbariumą civilinėse kapinėse esančioje koplyčioje ketina įrengti ir Neringos savivaldybė.
Gali tapti ir šeimos kapais
Naujienų portalas „Etaplius.lt“ skaitytojų klausė, ar pastarieji norėtų, kad po mirties jie ar jų artimieji būtų kremuoti. Net 82 procentai dalyvavusių apklausoje žmonių į klausimą atsakė teigiamai.
Vienų Šiaulių laidojimo namų vadovas Ernestas Pilka sako, kad Lietuvoje ir apskritai pasaulyje kremacija populiarėja. Jo nuomone, po dešimties metų Lietuvoje bus kremuojama apie 20 proc. mirusiųjų.
„Dažniausiai žmonės patys išreiškia norą, kad būtų kremuoti po mirties. Jie nenori, kad aplinkiniai matytų jų gendantį kūną“, – sakė E. Pilka. Vis dėlto laidojimo namų vadovas sakė nemanantis, kad Ginkūnų kapinių siena būtų tinkama vieta kolumbariumui įrengti vien todėl, kad nuo seno buvo įprasta, jog prie kapinių tvoros ar už jos būdavo laidojami nusikaltėliai, savižudžiai.
„Kolumbariumas tvoroje gal tiktų tiems, kurie neturi pinigų būti iškilmingai palaidoti. Pasaulyje turtingi žmonės turi atskirus pastatus – kolumbariumus, nuosavas kapines, šeimos kapines. Kolumbariumas sienoje – pigus variantas, bet juk laidotuvės – ne šiaip mirusiojo užkasimas. Tai ir pagarbos mirusiajam išraiška“, – sakė jis.
E. Pilka sako, kad kiekvienam miestui turėti kolumbariumą yra gerai, tačiau mano, kad nuosavus kolumbariumus kapo sklypuose gali įsirengti kiekviena šeima. Tai galėtų būti ir siena urnoms sudėti, ir išbetonuota anga su dangčiu, priklausomai nuo kiekvieno fantazijos. Tokiu atveju šeimų nariams nebereikėtų sukti galvos dėl vietų kapinėse. Viename sklype būtų visų giminės mirusiųjų urnos su pelenais.
Buvo numatytas
Ką tik Kėdainiuose baigtas statyti pirmasis Lietuvoje krematoriumas. Po mėnesį truksiančių bandomųjų deginimų jame bus pradėti kremuoti mirusieji. Krematoriume mirusysis pelenais pavirs per 45 minutes, o Lenkijos ir Latvijos krematoriumuose, į kuriuos kremuoti paprastai gabenami mūsų krašto mirusieji, ši procedūra trunka dvigubai ilgiau.
Krematoriumas pastatytas Kėdainių pramoniniame parke, zonoje, kur per gerus tris kilometrus nėra nė vieno gyvenamojo namo. Jame sumontuota viena krosnis. Palaikai bus priimami pašarvoti, o grąžinami – kapsulėje. Mirusio žmogaus artimieji galės pasirinkti, ką su ja daryti toliau. Jei mirusysis į krematoriumą bus atvežtas lavonmaišyje ir neparengtas laidotuvėms, kremuoti bus atsisakoma, nes mirusiajam turi būti rodoma pagarba.
Ar Šiaulių savivaldybėje nesvarstoma galimybė įrengti kolumbariumą Ginkūnų kapinėse? Elena Jakaitienė, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė, informavo, kad pirmajame kapinių Daušiškiuose plane kolumbariumas buvo numatytas. „Kadangi rengiamas naujas planas, ši idėja turėtų išlikti“, – sakė ji.
Kadangi visiškai neaišku, kada kapinės Daušiškiuose dėl nagrinėjamų bylų bus įrengtos, kolumbariumo teks palaukti. Ar nesvarstoma galimybė jį įrengti Ginkūnų kapinėse? Anot E. Jakaitienės, pagal įstatymą kapavietės turi būti skiriamos nemokamai, todėl kiltų klausimų dėl privatininkų įrengto kolumbariumo valdiškose kapinėse juridinio įteisinimo. Valdininkai patys tokio varianto nesvarstė.
Oksana LAURUTYTĖ