Praėjusį ilgąjį savaitgalį prisiminėme išėjusius anapilin: tvarkėme kapines, degėm žvakutes. Tokia tradicija jau nuo seno susiformavo tipinėje lietuvių šeimoje. Tačiau nenyksta ir viena nemaloni tradicija – žvakių ir gėlių vagystės nuo kapų. Tuo įsitikino viena kauniečių šeima.
Lietuviai laikosi senųjų tradicijų
Lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, bei lapkričio 2-ąją, Vėlinių arba Ilginių dieną, lietuviai, kaip įprasta, pagerbė mirusiuosius. Pirmoji paskutinio rudens mėnesio diena skirta paminėti žmonėms, po mirties paskelbtiems šventaisiais. O lapkričio 2-oji skirta pagerbti visus mirusiuosius – mūsų šalyje tą dieną minimos Vėlinės. Abi šios šventės visuomenėje neretai minimos kaip viena.
Vėlines šventė dar senovės lietuviai. Jie dažydavo kiaušinius raudonai ir juodai, nešdavo juos ant kapų ir tikėdavosi, kad tai atneš jiems gerą derlių ar dar ką nors.
Per Vėlines buvo paplitęs paprotys susėdus už stalo pasakoti šiurpias istorijas apie vėles. Šis paprotys išliko ir dabar, tiesa, daugiausia jaunimo tarpe. Po tokių istorijų išeiti į lauką būdavo dar baisiau. Anksčiau vėlinių naktį užklydęs į namus nepažįstamas kareivis būdavo gražiai sutinkamas, tikėta, kad tai vėlių pasiuntinys.
Per Vėlines būdavo pagerbiamos ir „klajojančios vėlės“,tai yra, nesava mirtimi mirusieji. Buvo tikima, kad tokios vėlės, pavyzdžiui, mirusių nekrikštytų kūdikių, per Vėlines klaidžiojančios po langais, prašydamos maldų.
O štai Margionių kaimo Dzūkijoje gyventojai tebegerbia senolių tradicijas, aštuonias dienas po Visų Šventųjų dienos degindami Vėlinių laužą ir melsdamiesi Margionių kaimo kapinaitėse. Šias unikalias, iki šių dienų išlikusias apeigas galima išvysti tik dar viename išnykimo ženklu pažymėtame Zervynų kaime. Niekur kitur Lietuvoje to jau nebeišvysime.
Tai senos lietuvių tradicijos, gyvuojančios nuo neatmenamų laikų. Tačiau prisiminti mirusius artimuosius atvykę giminaičiai susiduria ir su viena nemalonia tradicija. „Vogti net per šventes pradėjo. Ir dar nuo kapų!", - sužinojusi apie vagystes kapinėse piktinosi kaunietė Danutė Kuprienė.
Vogtus antkapius nuskuta ir parduoda
„Pirmadienį susitvarkėme kapus, padėjome gėlių ir žvakučių, o antradienį, Visų Šventųjų dieną, planavome uždegti žvakutes, pasigrožėti žvakučių „jūra“ kapinėse, pasimelsti“, - pasakojo kaunietis Arnas Dumskis.
Tačiau antradienio vakaro planus Dumskių šeimai aptemdė nemalonus nutikimas. „Nuvykome uždegti žvakučių, tačiau jų tiesiog nebuvo. Sutarėme su kitais artimaisiais, kad žvakes degsim tik pirmadienio vakarą, tad niekas iš pažįstamų jų sudeginti negalėjo. Šalia paminklo, vazelėje, palikome ir dirbtinių gėlių puokštę. Jos taip pat neradome. Žvakės ir gėlės buvo tiesiog pavogtos“, - sakė kaunietė Marija Dumskienė, kapus prižiūrinti miesto Romainių mikrorajone.
Pasak moters, ji ir anksčiau yra girdėjusi apie vagiamas gėles ir žvakes nuo kapų, tačiau jų šeimai tai nutiko pirmą kartą. „Romainių kapinės yra labai gražioje vietoje – jas supa miškai, čia ramu ir tvarkinga. Yra palaidota nemažai garsių žmonių. Niekad negirdėjau, kad kas blogo būtų čia nutikę. Tikrai nemalonu, kad tokie dalykai vyksta“, - sakė M. Dumskienė.
Moteris mano, kad žvakes greičiausiai pavogė kokia turgaus prekeivė. „Kitą, Vėlinių, dieną į akis krito toks vaizdas: prie kapinių palinkusi moteriškė siūlė praeiviams žvakučių, kurios buvo labai skirtingos. Dažniausiai tokie prekeiviai siūlo 2-3 rūšių žvakutes, o viena moteriškė jų turėjo gal net 6 rūšių. Man tai sukėlė įtarimą – gal tai nuo kapų vogtos žvakės?“, - susijaudinusi kalbėjo kaunietė. M. Dumskienė prekeivės nekalbino, nes, kaip pati sako, nemėgsta veltis į nepatogias situacijas.
Vienos Kaune veikiančios bendrovės, prižiūrinčios kapines, darbuotoja įvardijo ne tik žvakių ar gėlių vagystes. „Vagia ir plyteles, akmenis, antkapius. Gėles ir žvakes iškart parduoda turguose, o nuo antkapių nuskuta užrašus ir taip pat parduoda kaip naujus arba panaudoja kitoms reikmėms“, - pasakojo kapų priežiūra užsiimančios firmos atstovė kaunietė Gintarė.
Kurs bendriją kapinėms saugoti
Pasak Gintarės, kapinių plėšikų nemažėja, o policija niekaip neranda piktadarių. „Mirusiųjų artimieji piktinasi vagystėmis, skundžiasi, tačiau nieko padėti negalime. Trūksta apsaugos, o į policiją net patys nukentėjusieji nenoriai kreipiasi. Galbūt reiktų ir patiems gyventojams imtis kažkokių priemonių, o ir policijos nesibaidyti“, - pasakojo kaunietė.
Patarimas patiems kapinių priežiūra užsiimantiems gyventojams imtis veiksmų – vertas dėmesio. Štai Klaipėdos rajone esančio Slengių kaimo gyventojai dar birželį pasekė vieną to pačio kaimo gyventoją. Moteris buvo pričiupta bevagianti gėles.
Teismo metu Slengių kaimo gyventojai pasakojo, kad birželio 13-ają lijo lietus, tačiau kaimynė O. D. ėjo kapinių link. Kilus įtarimui, ką galima veikti tokiu oru kapinėse, liudytojai nutarė pažiūrėti ir pamatė kaip O. D, nuėjusi į kapinių galą, rauna gėles nuo kapų.
Viena sekusiųjų norėjo pažiūrėti, kur O. D. dės gėles iš kapinių, todėl nieko jai nesakė, pasekė ją ir pamatė, kad O. D. parsivežusi gėles namo, pasodino jas į savo sodo lysvę šalia daržovių.
Liudytojai teisme taip pat tvirtino, kad O. D. rovė ir skynė gėles ne tik nuo kapų, bet ir iš svetimų sodų bei daržų. Apie įvykį kapuose liudytojai pranešė policijai. Taip pat buvo apklausta kapų prižiūrėtojo sutuoktinė, kuri nurodė, kad žmonės tiek jai, tiek jos sutuoktiniui nuolat skundėsi, kad dingsta gėlės nuo kapų. Plėšikei Klaipėdos rajono apylinkės teismas tuomet paskyrė 300 litų administracinę nuobaudą.
„Tai puikus pavyzdys, manau reiktų kažką daryti ir mums. Burtis į bendriją ir daryti budėjimus. Norisi pagauti tuos bedievius niekšus“, - piktinosi M. Dumskienė.
Vismantas Žuklevičius
