Antradienį pranešta, kad Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen į Konstitucinį Teismą teikia advokato V. Mizaro kandidatūrą. 46-erių V. Mizaras yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros profesorius, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos pirmininkas, advokatas.
„Esu įsitikinusi, kad Vilniaus universiteto profesorius, mokslų daktaras, ne tik sukaupęs reikšmingą patirtį, bet ir įvertintas tiek Lietuvos, tiek Italijos valstybiniais apdovanojimais, tinkamai papildytų Konstitucinio Teismo teisėjų gretas. Taip pat man asmeniškai labai svarbus yra šio teisės eksperto įdirbis žmogaus teisių srityje“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Anot jos, tai kol kas pirmieji neoficialūs žingsniai teikiant kandidatūrą, artimiausiomis dienomis ji įregistruos nutarimo projektą dėl teikimo, o Seimas dėl kandidato skyrimo balsuotų po trijų mėnesių.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis šį Seimo pirmininkės pasirinkimą įvertino kaip solidų.
„Aš vertinu V. Mizarą kaip aukščiausios prabos profesionalą ir tikiuosi, kad būtent tokiais kriterijais mes vertiname žmones, kurie yra skiriami į tokias svarbias pozicijas kaip Konstitucinį Teismą“, – „Žinių radijui“ sakė konservatorių vedlys.
Visgi tokiu V. Čmilytės-Nielsen pasirinkimu patenkinti ne visi koalicijos partneriai. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas ne kartą pakartojo, kad nepalaikys V. Mizaro kandidatūros. Pagrindinė priežastis – advokatas atstovavo LGBT asmenis teismuose, tad konservatoriaus nuomone, V. Mizaras yra „ideologinės srovės atstovas“.
Tačiau G. Landsbergis nepalaiko tokių kolegos argumentų.
„Pasirinkimas yra įvairus. <...> Turint omenyje, kad tai yra slaptas balsavimas, mes niekada ir nesužinosime, kaip jie galų gale balsavo. Nebūtinai garsūs žodžiai yra ir realybė.
Jei yra kažkokių racionalių, realių argumentų, tai galbūt kolegos nurimus emocijoms irgi sugebės išsakyti. Jeigu tai liks tik purslais emocijų, tai, aš manau, kad tai nedaro garbės ir pačiam Seimui“, – tikino G. Landsbergis.
Nenori skubėti su paviršutiniškais vertinimais
Nors konservatoriai viešojoje erdvėje komentuoja V. Mizaro kandidatūrą, frakcijoje ši tema dar nebuvo aptarta.
„Kandidato, prisipažinsiu, visiškai nepažįstu, nežinau jo nei kompetencijų, nei nuostatų ir požiūrio į jautresnius kai kuriuos konstitucinius klausimus. Viskas priešakyje“, – naujienų portalui tv3.lt teigė konservatorius, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma.
Visgi pats politikas nesutinka su kolegų nuogąstavimais dėl V. Mizaro atstovavimo LGBT asmenims bylose.
„Jeigu kandidatas yra advokatas, tikrai negalima jo vertinti pagal tai, ką jis gina. Advokatų pareiga yra ginti visus, kas į jį kreipiasi. Jeigu kreiptųsi ir koks organizuotas nusikaltėlis – tai jis iš principo turi atlikti savo profesinę pareigą“, – įsitikinęs J. Razma.
Pasak jo, Seime iki šiol nebuvo tokios praktikos, kad, jei kandidatai yra advokatai, juos vertinti pagal tai, ką jie gynė teismuose.
„Nesutikčiau su kolegos tokiu požiūriu, kad būtent pagal tai reikėtų nustatyti santykį su kandidatu“, – sakė politikas.
Pats J. Razma kandidatą vertins pagal jo kompetenciją, atsakymus Seimo nariams posėdžių salėje ir susitikimo su frakcija metu.
„Aš neskubėčiau su tokiais paviršutiniškais požiūriais. <...> Aš manau, mūsų frakcijoje taip nebus, mes solidžiai, rimtai svarstysime“, – kalbėjo jis.
J. Razma neatmetė galimybės, kad konservatorių frakcijos nariai turės laisvą pasirinkimą apsispręsti dėl V. Mizaro kandidatūros. O jei ir bus pasiektas vieningas sutarimas, anot politiko, niekas negarantuoja, kaip ir kas balsuos slapto balsavimo metu.
LGBT bylos – lengvai iškomunikuojamos, bet užimančios menką dalį
Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė teigė, kad V. Mizaro kandidatūrą frakcijos nariai tarpusavyje jau aptarė ir ją vertina pozityviai.
„Manome, kad tai yra labai profesionalus ir didelę patirtį sukaupęs teisininkas, turintis autoritetą teisininkų bendruomenėje ir, manome, kad jis puikiai tiktų šioms pareigoms“, – kalbėjo I. Pakarklytė.
Laisvės frakcijos seniūnė mano, kad kompetencija įsitikinti buvo daugybė progų, o L. Kasčiūno minimos su LGBT asmenimis susijusios bylos užėmė nedidelę dalį V. Mizaro „portfelyje“.
„Čia gal patrauklus ir iškomunikuoti lengvas faktas, bet turėtume žiūrėti į šio žmogaus didelę sukauptą kompetenciją tiek pačiam dirbant teisininku, tiek ir iš akademinės srities.
Vis tik tai jis yra profesorius, studentų atsiliepimai puikūs. Tai ta patirtis yra labai visapusiška. Ir tos LGBT bylos sudaro, ko gero, kelis procentus visą tą gerbiamo Mizaro darbų apimtį“, – sakė politikė.
Ji mano, kad V. Mizaro kandidatūra turėtų būti patvirtinta.
„Manau, kad šis kandidatas atitinka visus reikalingus kriterijus. Nei dėl jo autoriteto, nei dėl kompetencijos klausimų nėra ir į tai, manau, reikėtų koncentruotis“, – įsitikinusi I. Pakarklytė.
Vidinius nesutarimus stengsis užgniaužti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Saulius Spurga teigė nenorintis tikėti, kad V. Mizaro atstovavimas LGBT asmenims gali būti argumentas jo nepatvirtinti KT teisėju.
„Būčiau nustebęs. <...> Nematau čia jokio ryšio, kad čia mestų ant jo kažkokį šešėlį“, – kalbėjo politologas.
S. Spurga nemano, kad šioje Lietuvos visuomenės brandos stadijoje neturėtų kilti diskusija, ar V. Mizaras gali būti šališkas ar ideologizuotas vien dėl to, kad atstovavo LGBT bendruomenės narius.
Seimo pavasario sesijoje laukia sprendimas ne tik dėl V. Mizaro kandidatūros, bet bus pateikiami ir projektai dėl partnerystės ir lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo. Pasirašant koalicijos sutartį, šie klausimai buvo tarp tų, tarp kurių valdantieji „sutarė nesutarti“.
Pasak S. Spurgos, šie klausimai tikrai visuomenėje vertinami nevienareikšmiškai ir dėl jų diskusijos turi vykti.
„Manau, kad norint susitarti, viskas yra įmanoma. Bet trinčių čia tikrai gali būti, tiek tarp partijų, tiek pačių partijų viduje. Pavyzdžiui, konservatorių partijos, kurios išryškėja du sparnai, kurių skilimas įvyksta požiūryje į šiuos du klausimus“, – kalbėjo politologas.
Šie nuomonių išsiskyrimai TS-LKD gretose nėra naujiena, sako S. Spurga, ir politikai, dalyvaudami rinkimuose žinojo, kad skirčių net ir partijos viduje yra apstu.
„Jeigu įvyks viešas nesutarimas, tikrai nė viena pusė nelaimės, o pralaimės visa partija. Manau, kad viduje tų nuoskaudų ir ginčų bus, nesutarimai yra realūs ir rimti, bet bus stengiamasi juos užgniaužti“, – samprotavo S. Spurga.
Sausio 14 dieną Seimas paskyrė du naujus KT teisėjus, o Seimo pirmininkės teiktą parlamento Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio kandidatūrą atmetė.
Atmetus A. Kabišaičio kandidatūrą, KT liko dirbti Dainius Žalimas, nepaisant to, kad jo kadencija yra pasibaigusi beveik prieš metus.
Konstitucija numato, kad Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Teismą sudaro devyni teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. KT teisėjus skiria ir atleidžia Seimas.
