Panevėžiečiai mažiausiai Lietuvoje mokėtų ne tik už šildymą, bet ir elektrą, pensininkai nemokamai važinėtų viešuoju transportu, nors kasmet miestas netenka maždaug 1000-io gyventojų, čia vis tiek iškiltų daugiau lopšelių-darželių, užsienio investuotojai, iš tolo aplenkę kitus didmiesčius, verslą kurtų Aukštaitijos sostinėje, beveik neliktų bedarbių ir netgi specialiai panevėžiečiams būtų sumažintas įstatymu apibrėžtas gyventojų pajamų mokestis. Tokius su mero ir Savivaldybės galimybėmis toli prasilenkiančius pažadus kandidatai rimtai surašė į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinį leidinį, dalijamą panevėžiečiams kartu su rinkėjo kortelėmis.
Skubėdamas prirašė nesąmonių
Kandidatų į merus rinkimų programose apstu ne tik tradicinių deklaratyvių pažadų, gražių miesto vizijų, bet ir visiško absurdo.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas Valdemaras Jakštas tapęs meru imtųsi koreguoti mokesčius. Tačiau savo programoje politikas pasižada ne mažinti mokesčių naštą, o atvirkščiai – ją didinti!
„Mokesčių lankstumas: čia svarbiausia laikau mokesčių, kuriuos administruoja vietos savivaldybė, plėtrą“, – rašoma kandidato programoje.
V. Jakštas aiškina, esą tokią antireklamą sau pasidaręs per skubėjimą. Per ilgą programą surašęs politikas ją puolė trumpinti, kad atitiktų informacinį leidinį rengusios VRK nurodytą teksto apimtį.
„Ko gero, dabar galima suprasti, kad išrinktas meru didinsiu ir dauginsiu mokesčius. VRK neleido daug išsiplėsti, net spaudos ženklus skaičiavo. Buvome daug prirašę, trumpinom, trumpinom, už tai nesąmonės ir išėjo“, – „Sekundei“ dėstė V. Jakštas.
Prisiėmė Seimo galias
Panevėžio mero kėdėje 2000–2002 m. jau sėdėjęs V. Jakštas, jei bus dar kartą į ją pasodintas, žada tikrą mokesčių reformą. Ne tik potencialius investuotojus atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio, bet ir, kaip rašoma jo programoje, „gyventojų pajamų mokesčio lankstumą“.
Toks kandidato pažadas kvepia paprasčiausiu populizmu. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustato ne meras ir net ne savivaldybė, o Seimo priimtas įstatymas. Šiuo metu standartinis GPM siekia 15 proc. Savivaldybės jam turėti įtakos gali tik kai kuriais atvejais, tai yra pritaikyti verslo liudijimo mokesčio lengvatas, bet tik įstatyme numatytoms kelioms grupėms – pensininkams, bedarbiams, neįgaliesiems, vienišiems tėvams ir kt. Panevėžio savivaldybė jiems jau seniai taiko 50 proc. lengvatą įsigyjant verslo liudijimą.
Grąžins valstybei, kas ir taip yra jos
Unikalių pažadų panevėžiečiams pažėrė politiko duonos neragavęs Lietuvos liaudies partijos kandidatas į merus Vytautas Žagūnis. Skaitant jo rinkimų programą susidaro įspūdis, jog kandidatas tiesiog nusirašė nuo valdžios olimpą šturmuojančio kurio nors Vilniaus politiko. V. Žagūnis žada tapęs meru „grąžinti miesto šilumos ūkį į valstybės rankas, siekiant sumažinti nepakeliamas šilumos kainas“.
Pats pirmas įvardytas šis kandidato užmojis atrodo keistas žinant, kad šilumininkė „Panevėžio energija“ ir taip sėdi valstybės kišenėje. 98,2 proc. įmonės akcijų dalijasi Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio, Zarasų, Kėdainių, Panevėžio rajono ir miesto savivaldybės. Didžiausia pyrago dalis – 59,5 proc. – tenka būtent Panevėžio savivaldybei. Ir tik 1,8 proc. įmonės akcijų priklauso privatiems asmenims. Iš 41-os Lietuvoje veikiančios šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ šilumos kaina, vasarį siekianti 6,58 euro cento už kilovatvalandę, yra 24-oje vietoje. Brangiausiai šalyje šildymas ir karštas vanduo atsieina prieniškiams – 8,96 euro cento už kWh, pigiausiai Utenos gyventojams – 4,93 euro cento už kWh.
V. Žagūnis ne tik nusiteikęs atpiginti Savivaldybės žinioje esančių šilumos ir vandens tiekėjų paslaugas, bet ir sumažinti nuo savivaldybės niekaip nepriklausančios elektros kainą.
Sukurs komunizmą
V. Žagūnis žada Panevėžyje užtikrinti ir „vaikų darželių tinklo plėtrą“. Šiuo metu Aukštaitijos sostinėje veikia 29-i lopšeliai-darželiai, kuriuose tilptų 4918 vaikų. Tačiau tiek mažųjų panevėžiečių ikimokyklinės įstaigos seniai nematė. Panevėžio lopšeliuose-darželiuose šiuo metu 274-ios laisvos vietos. Dėl mažėjančio vaikų skaičiaus nuo 2009-ųjų mieste sumažinta trimis ikimokyklinėmis įstaigomis.
Senjorų palankumą V. Žagūnis tikisi pelnyti pažadėjęs nedirbančius senatvės pensininkus miesto viešuoju transportu vežti nemokamai. Šiuo metu mėnesinis bilietas lengvatų negaunantiems keleiviams kainuoja 27,8 euro, tai yra metams 333,6 euro. Statistikos departamento duomenimis, 95 tūkst. gyventojų turinčioje Aukštaitijos sostinėje senjorų nuo 65-erių metų yra 19100. Jų vežimas nemokamai miesto autobusais prasiskolinusios Savivaldybės biudžetui preliminariai kainuotų apie 6,3 mln. eurų per metus.
V. Žagūnis čia nemato problemos. Kandidatas nusiteikęs tapęs meru padidinti biudžeto apimtis, tai yra suplanuoti didesnį nei šiuo metu, o pajamas į jį surinkti mieste greitai įsteigęs daugiau darbo vietų.
Meras sėdės už durų
Į pažaduko titulą pretenduoja ir dabartinis Tarybos narys, savo vardo visuomeninio komiteto kandidatas į merus Gintaras Šileikis. Jo pažadų sąraše – ir užmojis padidinti elektros energijos gamybos kvotą Panevėžio elektrinei, taip šilumos kainą sumažinant iki 4 ct už kWh. Elektros energijos gamybos kvotas šalies termofikacinėms elektrinėms nustato ne savivaldybės, o Energetikos ministerijos teikimu Vyriausybė.
Panevėžio elektrinei kvota mažinama kasmet, nors ir šilumininkė „Panevėžio energija“, ir vietos valdžia belsdavosi į šalies vadovų duris. Vyriausybė motyvuoja, kad sumažinus kvotas termofikacinėms elektrinėms LESTO galėjo rinktis pigesnę elektrą biržoje.
G. Šileikis mano, kad jam užsidėjus mero regalijas pavyks įtikinti Vyriausybę atleisti vadeles Panevėžio elektrinei. Tą kandidatas tikisi pasiekti derybomis su Energetikos ministerija ir premjeru. „Reikia sėdėti ir sėdėti prie premjero durų, kol bus priimti miestui naudingi sprendimai“, – išeitį mato G. Šileikis.
Prisiminė seną arkliuką
Į rinkimus G. Šileikis joja ir ant jau seniai jo arkliuku tapusios „Cido“ arenos koncesijos sutarties. Pagal ją miestas arenos valdytojui per metus sumoka 580 tūkst. eurų. G. Šileikis žada sutartį nutraukti. Pastaruosius keletą metų Panevėžyje turbūt neatsirastų to nesiekusio politiko. Ir esantieji valdančiojoje daugumoje, ir opozicijoje kasmet grįžta prie šio klausimo, tačiau 2007-aisiais pasirašyta ir iki 2022-ųjų galiosianti sutartis nepajudinama. Savivaldybei ją vienašališkai nutraukus grėstų milžiniškos netesybos – miestas arenos valdytojui turėtų išmokėti per likusius metus prognozuotas, bet negautas pajamas.
Išganingo recepto, kaip neskausmingai atsikratyti miesto biudžetą gerokai patuštinančia sutartimi, iki šiol taip ir nepasiūlęs G. Šileikis prieš rinkimus ryžtingas. Jis teigia konsultavęsis su Vilniaus teisininkas ir jau žinantis, ką daryti. Nutraukus sutartį sutaupytus 580 tūkst. eurų kandidatas žada atiduoti sportui, švietimui ir kultūrai. Kas ir iš kokių lėšų prižiūrėtų be šeimininko likusią areną, politikas programoje nutyli. Prisistatė deklaracijomis
Kaltinimų prieš rinkimus duotų pažadų nevykdymu turbūt lengviausiai bus išvengti komiteto „Povilas Urbšys už sąrašą KARTU“ kandidatui Ryčiui Račkauskui. VRK leidinyje skelbiamoje jo programoje nėra jokių konkrečių būsimų darbų. Prisistatydamas kandidatas apsiribojo pasisakymais apie tai, kad Panevėžyje nėra savivaldos, tik pastatas su armija jame patogiai įsitaisiusių „žmonių prie valdžios“, apie miestą – jaukius namus, apie seniūnijas, veiklias bendruomenes.
„Matėme, kad dėl VRK ribotos teksto apimties visa programa nesutilps, todėl nusprendėme geriau dėti deklaratyvią. O kas domisi, susiras ir visą paskaitys“, – aiškino kandidatas. Masalas – ES pinigai
Mero posto siekiantys dabartiniai valdantieji socialdemokratė Janina Gaidžiūnaitė, „tvarkietis“ Sigitas Činga prioritetu nurodo miesto sutvarkymą už Europos Sąjungos paramą. Iki 2020-ųjų Panevėžiui teksiantis ES aukso puodas – iš viso apie 90 mln. eurų – yra didžiausias masalas, kuriuo kone visi kandidatai vilioja rinkėjus.
Už ES pinigus pretendentai pasiryžę sutvarkyti parkus, kultūros objektus, viešąsias erdves. Tačiau tokius darbus įvertinti kaip vien būsimo mero ir jo komandos nuopelną būtų neteisinga – Savivaldybė jau yra patvirtinusi ir Vidaus reikalų ministerijai pateikusi sąrašą projektų, kuriuos Panevėžys privalės išpildyti. Vis dėlto ES išteklius miestiečių gyvenimo kokybei pagerinti taip pat mini Valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatė Gema Umbrasienė, miestą iš pagrindų sutvarkyti žada ir liberalsąjūdininkė Zita Kukuraitienė. Tiesa, jei ši kandidatė taptų mere, po ketverių metų panevėžiečiai galėtų tiksliai patikrinti vieno jos pažado realumą – Z. Kukuraitienė įsipareigoja su savo komanda kasmet pasodinti po 500 želdinių. Naudojasi rinkėjų neišmanymu
Algis Krupavičius, politologas
Kandidatams didelė pagunda rinkėjus pritraukti kalbomis labai plačiomis, gyventojams patraukliomis, nors su savivaldybių tarybų ir mero kompetencijomis nesusijusiomis temomis. Jos yra akivaizdi rinkimų agitacijos dalis.
Kandidatas, gana gerai išmanantis savivaldos reikalus, toli nuo tikrovės esančių dalykų į savo rinkimų programas neįtrauktų.
Kaip rinkėjui atsirinkti, kas yra kas? Jam reikia išmanyti, ką gali, o ko ne savivaldybė. Tam šviečiamąją veiklą turėtų vykdyti Vyriausioji rinkimų komisija, kuri paaiškintų, kas yra ta savivalda, kokias ji turi galias, kokias atlieka funkcijas. Dabar gi VRK tokio informacinio darbo mažai dirba. Antras svarbus dalykas – kitų kandidatų gebėjimas oponuoti populistams. Jei nė vienas neoponuoja tokiam svajotojui, sunku rinkėjui nuspręsti, kuris teisus, ką ta savivalda gali, o ko ne. Atsirenkant, kas yra kas, vienas svarbiausių rinkėjo įrankių – kritiška žiniasklaida, atvirai pasakanti, kad tokių pažadų įgyvendinti kandidatas neturi realių galimybių, nes jo užmojai – ne mero ir ne savivaldybių galioms.
Rinkimų programos dažniausiai būna standartinės. Esantieji valdžioje giriasi patirtimi, akcentuoja, kaip gerai dirbo. O einantieji į valdžią renkasi iššūkių strategiją – patys neturėdami ko parodyti stengiasi kuo garsiau, aštriau kritikuoti pirmiausia jau esančius valdžioje. Gerai, jei ta kritika pagrįsta faktais, konkrečiais skaičiavimais. Bet kai vyksta tik deklaratyvus žodinis mūšis, kandidato kalboje mažai skaičiais ir faktais pagrįstų argumentų, o daugiau nepakantumo esamai valdžiai, rinkėjui derėtų gerai pagalvoti. Inga Kontrimavičiūtė
