„Jeigu kalbėsime apie prioritetus, tai atskirties miestų ir regionų mažinimas. Kultūros regionuose skatinimas. Kiekvienas žmogus turi teisę į kultūrą - tai yra konstitucinė teisė. Ruošimės rimtiems pokyčiams, kad tai įvyktų. Kad kiekvienas žmogus pasinaudotų ta teise. Prioritetas yra jaunimas, vaikai. Tuo pačiu ir jaunieji menininkai, kurie turi mažesnes galimybes nei vardą užsitikrinę menininkai“, - po susitikimo su prezidentė žurnalistams kalbėjo L.Ruokytė-Jonsson.
Anot jos, kultūrinė atskirtis tarp miestų ir regionų bus mažinama kuriant įvairias kultūros skatinimo problemas, taip pat bus didelis dėmesys skiriamas Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų panaudojimui kultūros srityje.
„Mūsų kultūros politikoje yra didelė stoka demokratiškumo. Ministerija turi tapti ruporu į abi puses. Į sprendimų priėmėjų pusę ir į visuomenės pusę. Ji turi padėti kultūros visuomenei gyventi geriau. Svarbu užsiimti kultūros lauko stebėsenai ir savianalizei. Nemanau, kad iki šiol buvo daug dėmesio skirta kultūros savianalizei“, - tvirtino L.Ruokytė-Jonsson.
Jos teigimu, su šalies vadove ketvirtadienį susitikime buvo bendrais bruožais aptarta kultūros svarba Lietuvoje ir galimybės kultūrai tapti prioritetine politikos sritimi.
Vienai svarbiausių „valstiečių žaliųjų“ deklaruotų sričių - Kultūros ministerijai vadovauti siūloma L.Ruokytė-Jonsson studijavo režisūrą Vilniuje, aktorinio meistriškumo kvalifikaciją kėlė Stokholme, Berlyne, Romoje. 50-metė L.Ruokytė-Jonsson steigė ir vadovavo įvairioms Baltijos ir Šiaurės šalių kultūros iniciatyvoms, ilgus metus bendradarbiavo su kultūrine Lietuvos žiniasklaida. Į skandinavų kalbas, daugiausia - švedų ji yra išvertusi nemažai šiuolaikinės lietuvių poezijos ir prozos kūrinių. Dabar ji dirba Lietuvos kino centre, atsakinga už filmų sklaidą, informaciją ir paveldą.
