Reda Gilytė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt
Tęsiame kandidatų į prezidentus portretų pristatymą. Darbo partija šiuose rinkimuose iškėlė Artūro Paulausko kandidatūrą.
A. Paulauskas į tą pačią upę nutarė bristi trečią kartą. Pirmą kartą prieš septyniolika metų jis Valdui Adamkui prezidento rinkimų antrajame ture nusileido mažiau nei procentu ir per plauką neįsikūrė Daukanto aikštėje. Antras mėginimas prieš dvylika metų buvo dar nesėkmingesnis. Vis dėlto, A. Paulauskui Prezidento kėdėje teko pasėdėti. 2004-aisiais jis tris mėnesius laikinai ėjo Prezidento pareigas.
A. Paulauskas, kalbėdamas apie savo politinę karjerą, pabrėžia, kad likimas lėmė dalyvauti svarbiausiuose šalies įvykiuose. Jam būnant Seimo Pirmininku, beje, šešerius metus be pertraukos, Lietuva priimta į NATO ir Europos Sąjungą. Pasak kandidato, būtent tuomet pavyko išspręsti nemažai socialinių problemų: didinti pensijas, kelti atlyginimus, mažinti nedarbą.
A. Paulauskas vienu iš sėkmingiausių ir įsimintiniausių savo gyvenimo faktų vadina vadovavimą Generalinei prokuratūrai 1990–1995 metais. Kaip valstybės kaltintojas jis ypač išgarsėjo žurnalisto Vito Lingio nužudymo byloje – nusikaltimo organizatoriui Borisui Dekanidzei skirta mirties bausmė.
„Kada Lietuvoje siautėjo nusikaltėliai, kada kiekvieną dieną sprogdinami buvo žmonės, šaudomi gatvėse, reikėjo ryžto, sumanumo, reikėjo naujų įstatymų, suteikiančių galimybę kovoti su nusikalstamumu, tada buvo sunaikintos pagrindinės gaujos, buvo nuteisti, pasodinti nusikaltėliai. Nemažai esu prisidėjęs, kad būtų saugiau Lietuvoj gyventi“, – tikina kandidatas į prezidentus A. Paulauskas.
Dar vaikystėje A. Paulauskas teigia gerai įsiminęs pasakymą: visada reikia sakyti visą tiesą. Su šūkiu „Už teisingą ir stiprią valstybę“ jis bando siekti ir Prezidento posto. A. Paulauskas akcentuoja, kad tapęs šalies vadovu, įtvirtintų teisingumo principą, esą šiandien jo žmonės pasigenda, ypač trūksta socialinėje srityje. A. Paulauskas pabrėžia ir savo siekius užsienio politikoje, ypač akcentuodamas gerus santykius su kaimyninėmis šalimis.
„Privalome išsikelti ambicingą tikslą pavyti ES senbuves pagal gyvenimo lygį, pagal žmonių gyvenimo standartus, sustiprinti bendradarbiavimą su NATO, plėtoti tarptautinę seną partnerystę su Lenkija, Latvija, Estija“, – teigia A. Paulauskas.
Apklausos A. Paulauskui gana palankios. Jis nedaug atsilieka nuo socialdemokratų kandidato Zigmanto Balčyčio ir turi galimybių patekti į antrąjį turą su Dalia Grybauskaite. Tačiau politologai A. Paulausko bičiulystę tai su viena, tai kita politine jėga vertina skeptiškai. Anot jų, aukso laikai socialliberalų partijoje seniai baigėsi, o A. Paulausko atėjimas į Darbo partiją, kurios įkūrėją Viktorą Uspaskichą jis yra kritikavęs, daugeliui buvo netikėtas.
„Pirmiausia, aš manau, siekia savo asmeninės reanimacijos. Siekia vėl vaidinti kažkokį didesnį vaidmenį pirmajame didžiosios politikos ešalone, didesnį vaidmenį, negu vaidino iki šiol. Ir tas vaidmuo, kaip atsimename, buvo gerokai sumenkęs ir, mano nuomone, tebėra sumenkęs“, – tvirtina „Lietuvos ryto“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris.
Jei žmogus neturėtų laisvalaikio, turbūt išprotėtų, sako A. Paulauskas. Nors ir užsiėmęs – vadovauja Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, dabar dalyvauja Prezidento rinkimų kampanijoje, tačiau sportui visada randa laiko.
„Be abejo, sportas turbūt yra mano labai senas pomėgis. Galbūt sportas padėjo man kaip žmogui formuotis. Aš neturiu vienos sporto šakos, galbūt futbolas būtų tas, kurį mėgstu labiausiai“, – pasakoja A. Paulauskas.
Iš visų kandidatų į prezidentus 60 m. A. Paulauskas turi daugiausia vaikų. Su pirma žmona – du sūnus, su antrąja augina dukrą ir sūnų.