Tačiau kol kas produktų iš kanapių gamintojams neleidžiama įsigyti tyrimams reikalingo THC – tetrahidrokanabinolio, natūralios psichiką veikiančios medžiagos, išskiriamos iš įvairių rūšių kanapių, – kokybės etalono, tai yra tinkamiausio pavyzdžio palyginimui.
Apie 40 kanapių augintojų bei devynis perdirbėjus ir verslo inovatorius vienijančios asociacijos vadovo Rimanto Čiūto teigimu, šis etalonas parodo kanapių produkto švarumą THC atžvilgiu, nes dabar tyrimų kokybė nepatikima.
„Kai įmonės neturi to etalono, tai praktiškai negali... jos apytikriai viską daro, turi naudotis valstybinės laboratorijos paslaugomis, o kitaip paskui nežinia, ar galutinis produktas nepažeidžia įstatymo, nes gali būti didesnė koncentracija negu 0,2 proc. THC, o tada jau galima persekioti už narkotikų gabenimą. Žiūrint į etaloną įmonės gali lygiuotis, kokios yra jų produkcijos paklaidos“, – BNS teigė R. Čiūtas.
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sako, kad be Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos, jau greitai tyrimus galės atlikti ir Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.
„Tikimės, kad greitu metu turėsime dar didesnę galimybę vykdyti šituos tyrimus. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija žengia sparčius žingsnius, kad taip pat galėtų vykdyti tyrimus, susijusius su šita medžiaga (THC – BNS)“, – trečiadienį Kaimo reikalų komiteto posėdyje teigė A. Pečkauskas.
Nepakeitus įstatymo įmonių laboratorijų duomenys nebūtų pripažįstami.
„Jeigu laboratorijos mokslo tikslais dirbdamos kartu su aukštosiomis mokyklomis turi poreikį atlikinėti kažkokius tyrimus, kai tiriamas THC, tuomet per įstatymo išimtis gali būti išduotas etalonas tokioms veikloms vykdyti“, – pabrėžė A. Pečkauskas.
„Nėra situacija tokia paprasta. Čia nėra, kad ministerija (Sveikatos apsaugos – BNS), spragtelėjusi pirštais, galėtų leisti įsigyti tuos etalonus laboratorijoms, kurios net neturi tiesioginės teisės dirbti su to sąrašo medžiagomis“, – pridūrė viceministras.
Pirmąjį sąrašą sudaro augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti sveikatos priežiūros tikslams dėl žalingų padarinių.
Tuo metu žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad produktų iš kanapių gamintojų tėra keli ir jie galėtų turėti savo laboratorijas.
„Palaikytume tą mintį keisti įstatymą ir leisti gamintojams, kurių, mūsų žiniomis, yra tik trys Lietuvoje, turėti etaloną ir THC kiekį nustatinėtų savo laboratorijose, – posėdyje teigė viceministras.
„Dabar tokią laboratoriją turi tik Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tyrimas trunka apie tris savaites. Gamybai tai didelis stabdis. Taip pat lieka sureguliuoti (medžiagos – BNS) vežimą į tas laboratorijas, kad policija nenubaustų“, – pridūrė E. Giedraitis.
Tuo metu medicinos bei farmacijos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas sako, kad nepripažįstant tyrimų įmonių laboratorijose, verslas patiria ir laiko sąnaudų, ir išlaidų.
„Dabar įmonė, kuri gamina pluoštinių kanapių galutinius arba tarpinius produktus, kiekvienoje stadijoje privalo tirti to produkto kokybę ir saugą – turi vertinti ir stebėti THC ir CBD (kanabidiolio – nepsichoaktyvaus kanapių augalo darinio – BNS) pokyčius. Tai susiję su produkto ženklinimu. Tai reiškia, kad vos ne kiekvienoje gamybos fazėje turi stabdyti gamybos procesą ir vežti produktą į laboratoriją, užtikrinti vežimo sąlygas, laukti grįžtamojo ryšio ir vėl paleisti gamybinius pajėgumus“, – tvirtino jis.
Pasak A. Rudanovo, tokia tvarka neužtikrina vientiso gamybos proceso.
R. Čiūtas BNS teigė, kad dabar etalono gali siekti tik konkrečius tyrimus atliekančios mokslo institucijos, o ne gamybos įmonės.
Seimas 2021-ųjų vasarą leido Lietuvoje gaminti produktus ne tik iš pluoštinių kanapių sėklų ir pluošto, bet ir iš kitų augalo dalių. Auginti galima tik įteisintų veislių pluoštines kanapes.
