Vilniaus mieste įsikūręs Kalvarijų turgus nyksta tiesiog akyse. Ilgą laiką šį turgų iš tolo aplenkia investicijos. Visa tai matoma plika akimi, tačiau turgų administruojantiems asmenims, panašu, visiškai nė motais apleista prekyvietės teritorija, joje dirbantys prekeiviai ir, žinoma, pirkėjai.
Maža to, priimdami savavališkus sprendimas turgaus savininkai stengiasi išsunkti prekeivius iki paskutinio lašo. Nors prieš metus nustatytas prekybos ploto nuomos kainos turėjo išlikti stabilios dvejus metus, tačiau praėjus metams vienas po kito Kalvarijų turguje dirbantys prekeiviai turėjo minti administracijos patalpų slenkstį ir pasirašyta naują, finansiškai mažiau patrauklią, nuomos sutartį.
Patiksliname, kad susitarimas dėl dvejus metus nekintančios kainos buvo pasiektas tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir bendrovės „Kalvarijų turgaus valdymo grupė“ atstovų. Tačiau po metų savivaldybei duoti pažadai liko kažkur užmarštyje.
Pasirinkimas? Suprantama, kad jis tikrai buvo. Galėjai arba pasirašyti naują sutartį, arba susirinkti prekes ir atsidurti gatvėje. Bendrovės „Kalvarijų turgaus valdymo grupė“ atstovai susidariusios situacijos nekomentuoja. Vakar visą dieną buvo žaidžiamas katino su pele žaidimas, kurio akcentu tapo prie telefono niekaip prieiti negalintis vienintelis komentuoti susidariusią situaciją galintis asmuo.
Galiausiai buvo paprašyta atsiųsti klausimus raštu. Susipažinę su klausimais, turgaus atstovai pranešė, kad komentuoti geriausiu atveju galės po dviejų savaičių. Šiuo metu esą vyksta tam tikri procesai, po kurių bus galima pasakyti gerokai daugiau nei dabar. Tačiau net ir atsisakius praktiškai visų klausimų ir likus prie vienintelio dėl galimai naudotos psichologinės prievartos pasirašyti naujas nuomos sutartis – komentarą duoti atsisakyta. „Vienintelis komentuoti galintis žmogus šiandien taip pat užimtas“, - su šypsena telefono ragelyje atkirto turgaus administracijos atstovė. Tyla, be abejo, taip pat daug ką pasako. Tačiau išgirskime tuos, kurie nori kalbėti.
Savavališkas sprendimas
Balsas.lt susitiko ir pasikalbėjo su dviem prekeiviais, tačiau nenorėdami sukelti Kalvarijų turgaus valdžios rūstybės, jų vardų ir pavardžių neminėsime.
„Privatizavus Kalvarijų turgų buvo duotas pažadas, kad dvejus metus už kvadratinį metrą per mėnesį reikės mokėti 39 litus. Tačiau praėjo metai ir prekeiviai vienas po kito buvo kviečiami į administracijos pastatą bei verčiami pasirašyti naują sutartį. Joje kvadratinio metro kaina jau siekė 60 litų. Padavė popieriuką ir liepė pasirašyti. Jeigu nepatinka, sako, kad „visada galite išeiti“. Susitarti nebuvo jokių galimybių“, - pasakojo Balsas.lt kalbinamas vyriškis.
Argumentų dėl didesnės nuomos kainos prekeiviams nebuvo pateikta. „Bent jau būtų pagerinę darbo sąlygas, kurios tikrai nėra geros, tada dar negalėtume nieko sakyti. Bet viskas lieka taip pat, tačiau prašoma gerokai didesnių pinigų“, - teigė turguje dirbantis vyras.
Balsas.lt pašnekovas guodėsi, kad prekybos apimtys taip pat mažėja: „Mokesčiai renkami už elektrą. Taip pat už vandenį, kurio dalis prekeivių iš viso nenaudoja. Ypač sunku bus kitų metų pradžioje – sausio-kovo mėnesiais. Teks trypčioti šaltyje ir tikėtis, kad pavyks išvengti nuostolių. Galiu pasakyti, kad su verslo liudijimu ir mokesčiais tenka išleisti apie 500 litų.“
Anot jo, pelną pavyksta gauti tik du kartus per metus – prieš Kalėdas ir prieš Velykas: „Bet iš dviejų mėnesių pelno juk nepadengsi visų metų išlaidų. Vasarą būna atostogos, tada iš viso turguje tuščia. Žmonių pastaruoju metu itin sumažėjo. Pradėjus prekiauti prieš kelerius metus buvo visapusiškai geriau. O dabar gyvename tokiomis nuotaikomis, kad turgus apskritai gali ilgai neišsilaikyti. Susirinks kam reikės visus pinigus ir galiausiai bankrutuos.“
Žiemos išbandymas
Antras Balsas.lt kalbintas turgaus prekeivis pasakojo, kad jam jokių alternatyvų taip pat nebuvo pasiūlyta. „Prašymas pratęsti sutartį sena kaina buvo atmestas. Todėl neliko kito pasirinkimo. Jie šeimininkai, todėl privalome paklusti arba turime išeiti“, - pasakojo daugiau kaip 10 metų prekiaujantis vyras.
Anot jo, artėjanti žiema bus didelis išbandymas turgaus prekeiviams, ypač kai buvo padidinti mokesčiai: „Naujų pirkėjų praktiškai neturime, nes Kalvarijų turgaus niekas nereklamuoja. O senieji klientai pamažu pradeda rinktis prekybos centrus. Natūraliai turguose kainos kyla, nes bandome išsilaikyti.“
Turgaus prekeivis pridūrė, kad šiemet nusimato liūdnos Kalėdos, mat žmonės, anot jo, pradėjo labai taupyti. „Būna, kad per dieną parduodi vos vieną-du daiktus, kurie verti kelių litų. Pasiseka, kad po mėnesio esi pliuse. Turime dar pastovių klientų, tačiau jų nėra tiek daug, kad išsilaikytume“, - sakė Balsas.lt pašnekovas.
Daugiau kaip 10 metų prekiaujantis vyras savo ruožtu pridūrė, kad kiekvienais metais kildavo tam tikrų problemų. Vienais metais – dėl didelių mokesčių, kitais – dėl darbo sąlygų ar kitų problemų. Todėl savavališki naujos Kalvarijų turgaus valdžios sprendimai jo nebestebina.
Balsas.lt apklausa – „Kokios Kalvarijų turgaus perspektyvos?“
62 metų vilnietis Romualdas:
Tikiuosi, kad taip niekada nenutiks. Ką tada reikėtų daryti gyvenantiems kaime? Reikia leisti jiems pardavinėti produktus. Visada čia pirkdavau grietinę. Bet kaimo žmonės sako, kad jiems neapsimoka vežti savo produkcijos. Jiems reikia mažinti mokesčius, tačiau elgiamasi priešingai. Turguje visko galima rasti ir pačios geriausios kokybės. Tačiau Kalvarijų turguje vaizdas graudus. Nesutvarkytos prekyvietės, kurios įrodo valdžios požiūrį. Mano mama prekiaudavo turguje, todėl esu įpratęs čia lankytis nuolat.
27-erių vilnietė Erika:
Dažniausia apsiperku parduotuvėje. Į turgų užsuku nebent netyčia. Šįkart ieškau pavadėlio šuniui. Į turgų užsukdavau vaikystėje su močiute. Čia gyvenime nieko nerasčiau, gal į Gariūnus nebent nuvažiuočiau. Mano nuomone, kokybės Kalvarijų turguje tikrai nėra. Ši vieta man asocijuojasi su žemesnio lygio prekyviete. Vaizdas tikrai nekoks, todėl norisi kuo greičiau rasti ieškomo daikto ir išeiti. Kainų palyginti tikrai negalėčiau, nes čia nieko nepirkau jau daug metų.
47 metų vilnietė Valerija:
Apsiperku tiek prekybos centruose, tiek Kalvarijų turguje. Į turgų ateinu daržovių, čia jų kaina prieinama. Yra iš ko pasirinkti. Sutinku, kad žmonės mažiau užsuka į turgų. Čia lankausi, nes gyvenu prie pat. Gyvenčiau toliau, gal nevaikščiočiau. Toks turgus reikalingas miestui, tačiau jį reikia sutvarkyti. Būtų gaila jei turgus miesto centre užsidarytų. Drabužių čia neperku, nes turiu abejonių dėl jų kokybės.
