Grupė lietuvių turistų, tarp kurių buvo ir kojos netekęs 65 metų keliautojas Valdas Bieliauskas, norėjo aplankyti kalnų upes visuose pasaulio žemynuose ir ten iškelti Lietuvos vėliavą.
„Mūsų yra draugų misija iškelti lietuvišką trispalvę visuose pasaulio kontinentuose prie visų pasaulio kalnų upių. Australija buvo paskutinis mūsų kontinentas, kuriame mes apsilankėme“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo irklavimo ir turizmo klubo „Upių Labirintas“ vadovas Povilas Pelanis.
Pasak ekspedicijų organizatoriaus, ši idėja kilo maždaug 2014 metais, tačiau jau susiruošus planus pakeitė koronaviruso pandemija ir tik šiemet pavyko išvykti į žygį kalnų upėmis.
„Tas žygis buvo planuotas prieš COVID‘ą, bet COVID‘as viską nubloškė į šią dieną, kurioje ir esame“, – sakė P. Pelanis.
Australijoje nukentėjęs lietuvis – aktyviai sportavęs matematikas
P. Pelanis su V. Bieliausku pažįstami ne vienerius metus, kartu dalyvavo daugelyje žygių, plaukė sudėtingiausiomis pasaulio upėmis. Turizmo klubo vadovas savo kolegą prisimeną kaip sportišką, ypač ištvermingą ir protingą žmogų.
„Ne tas žodis, kad ištvermingas. Pavyzdžiui, tokia istorija: plaukiojome baseine, o vienas bičiulis sako, žinai, mačiau žmogų, kuris mynė dviračiu. Tuo metu buvo -25 laipsniai. Sakau, aš žinau kas. Tai buvo Valdas“, – pasakojo P. Pelanis.
V. Bieliausko ištvermė nustebino ir Australijos medikus: vienas lietuvį gelbėjęs paramedikas žiniasklaidai teigė matęs „neįtikėtiną stiprybės pademonstravimą“.
„Valdas buvo labai treniruotas. Reguliariai treniravosi: bėgiojo, važinėjo dviračiu ir t. t. Vienareikšmiškai dėl to jis ir išsikapstė“, – tikino ekspedicijų organizatorius.
Pagal profesiją V. Bieliauskas – matematikas. Žygių draugams jis įsiminė kaip giliai mąstantis, susikaupęs kompanionas.
„Jam sunku suvokti aplinkui, kur čia valgyti, ką susipakuoti, bet į kažkokią gilią problemą, pavyzdžiui, GPS nesklandumą, jis labai įsigilindavo ir mums būdavo nepakeičiamas. Ir yra nepakeičiamas“, – pabrėžė pašnekovas.
Dar iki nelaimės prarado vieną komandos narį
Kaip ir per kitus žygius, gerai suplanavusi kelionę ir jai pasiruošusi, lietuvių komanda išsiruošė aplink pasaulį. Tiesa, dar prieš V. Valdo nelaimę grupė dėl ligos prarado vieną kolegą.
„Mes dar prieš šį žygį netekome vieno asmens, kuris susirgo plaučių uždegimu. Jis liko Melburno ligoninėje. Mes jau išplaukėme 11-a vietoj 12-os žmonių“, – sakė P. Pelanis.
Taigi plaukti tolyn išsiruošė 11 žygeivių. Nelaimės dieną jie judėjo Franklino upe, kuria turėjo išplaukti į Gordono upę, tada pasiekti Sir John krioklius, o iš ten būtų laivu nuplukdyti iki civilizacijos.
Tačiau viską per akimirką pakeitė nelaimė.
„Pačioje pradžioje buvo sudėtingas slenkstis. Po svarstymų nusprendėme, kad juo neplauksime, nes srovė nešė į kairę po uolom ir buvo galimybė, kad žmones pakištų po ta uola. Mes nusprendėme laivus vesti. Du laivus atvedėm, vieną laivą atvedinėjome.
Tuo metu Valdas kažkur ant tų akmenų šokinėjo, paslydo ir įkrito į plyšį. Aš toje vietoje nebuvau, buvau slenksčio gale. Draugas pranešė, kad Valdas įkrito į plyšį. Tada staigiai buvo suorganizuotos virvės, visa pagalba, kad Valdo labiau neįtrauktų į plyšį“, – pasakojo „Upių Labirinto“ vadovas.
Nelaimės vieta – izoliuota nuo civilizacijos
Iš pradžių padėti V. Bieliauskui bandė komandos draugai. Deja, nesėkmingai.
„Mes laikėm Valdą virvėmis, kad jo neįtrauktų, ir visokiais būdais bandėme iškrapštyti jo koją: ir virvėmis, ir lįsdami, ir rankomis. Bet uola buvo tokia išgraužta... Sunkiai nupasakojama, kaip nepatogiai viskas buvo.
Galvojome, kad neklausysim, kad jam skauda, trauksim iš jėgos ir kažkaip išlupsim – niekas nepavyko. Tada iškvietėm pagalbą, kuri atskrido labai greitai, atsižvelgiant į vietovės izoliaciją nuo pasaulio“, – prisiminė P. Pelanis.
Vieta iš tiesų nuošali – tą pastebėjo ir ilgametę patirtį turintys keliautojai iš Lietuvos, ir Australijos žurnalistams kalbėję gelbėjimo tarnybų atstovai.
„Esame labai daug upių plaukę Sibire, Pietų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje – visuose žemynuose. Niekur nebuvo taip, kad nebūtų jokių stovyklaviečių. Miegodavom ant akmenų, kažkokį plotelį radę – visur statūs šlaitai ir krūmynai. Niekur neįlįsi. Tuo atžvilgiu upė labai nustebino“, – teigė P. Pelanis.
Jis akcentavo, kad vietovė, kurioje įstrigo lietuvių grupė, buvo pasiekiama tik sraigtasparniu.
„Kitokiais būdais ten nusigauti absoliučiai neįmanoma, tik sraigtasparniu. Pametėme skaičių, kiek sraigtasparnių skrido, ne mažiau septynių. Vienas atgabena vieną įrangą, vienus žmonės, kitas išgabena netinkamą įrangą ir t. t.“, – vardijo pašnekovas.
Buvo tik dvi išeitys
Gavusios pranešimą apie nelaimę, į įvykio vietą išskubėjo gausios Australijos gelbėjimo tarnybų pajėgos: medikai, ugniagesiai, policija, gelbėjimo darbus vykdanti organizacija „Surf Life Saving Tasmania“, Australijos jūrų saugumo tarnyba.
Šis atvejis tapo iššūkiu visoms tarnyboms. Gelbėjant lietuvį pasitelkti visi įmanomi įrankiai: hidraulinė, kėlimo, skleidimo įranga ir kt.
Visos pastangos išvaduoti vyrą nuėjo perniek, o medikai matė, kad jo būklė blogėja. Po ilgų svarstymų ir pokalbio su nukentėjusiuoju buvo priimtas sprendimas amputuoti koją virš kelio.
„Mūsų grupėje yra medikas profesionalas. [Tasmanijos gydytojai] jį vienu metu pasikvietė ir sako: sakyk Valdui, kad arba tu mirsi nuo hipotermijos, arba mes turėsime tau nupjauti koją. Valdas kelis kartus palinksėjo. Aš buvau to liudininkas“, – kalbėjo P. Pelanis.
Anot ekspedicijos organizatoriaus, medikai neleido lietuviams stebėti po vandeniu vykusios operacijos. Komandos draugai V. Bieliauską pamatė jau supakuotą ant neštuvų, praradusį sąmonę.
65-erių turistas išgabentas į Karališkąją Hobarto ligoninę. Kelias dienas jis buvo kritinės būklės, o šeštadienį P. Pelanis, remdamasis ligoninės informacija, pranešė, kad V. Bieliausko būklė stabilizuota.
„Tai, kad jis išgyveno, mums yra stebuklas. Labai džiugus stebuklas. Mūsų medikas paklausė paramediko, kiek šansų Valdui išgyventi. Jis parodė nulį. Tik po to pagalvojom, kad jis rodė „okay“, – sakė P. Pelanis.
Nutraukė žygį
Po šios nelaimės keliautojų grupė nusprendė nebetęsti savo žygio. Lietuviai jau buvo įveikę apie du trečdalius upės, tačiau plaukti toliau, anot P. Pelanio, atrodė neprotinga ir per daug rizikinga.
„Žygis labai rimtas, reikalaujantis susikaupimo. Kai mes praradome dar vieną asmenį ir dar praradome dvi paras laiko, o dar laukė labai sunkūs slenksčiai, mes, galvodami apie maisto atsargas ir ar galėsime toliau valdyti laivus pilnavertiškai (o mes tikrai negalėjome pilnavertiškai jų vairuoti), nusprendėme evakuotis kartu“, – pasakojo jis.
Vis dėlto keliautojams pavyko įgyvendinti savo tikslą – jie iškelė Lietuvos trispalvę ir Australijoje.
P. Pelanis pasakoja, kad jų grupė sulaukė didelės australų, lietuvių bendruomenės ir ambasados pagalbos.
„Kiek mes gerų žmonių sutikome Tasmanijoje ir kokį palaikymą gavome, tai yra neįsivaizduojama. Labai norėčiau padėkoti visiems gelbėtojams, policijos pareigūnams. Tai tikrai nerealūs žmonės, be jokio išskaičiavimo padeda.
Kai nuvažiavome į kempingą, kategoriškai atsisakė iš mūsų imti pinigus. Po to nuvežė prie kelto, kai persikėlėme atgal į Australiją. Labai norėtume perduoti visiems didelį ačiū“, – sakė P. Pelanis.
Nors ilgai planuotą žygį prie pat finišą nutraukė nelaimė, ilgamečiai keliautojai sustoti neketina ir viliasi, kad pasveikęs prie kitų jų žygių prisijungs ir Valdas.
„Be abejo, tai mūsų gyvenimas. Mes jau planuojame kitus žygius. Mes labai tikimės, kad ir Valdas, kad ir su netikra koja, prisijungs prie mūsų“, – viliasi P. Pelanis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
