Ieškovas nurodė, kad, atlikdamas bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI), 2021 m. vasario 27 d. apie 15 val. pajautė didelius skausmus krūtinės srityje, tačiau niekaip negalėjo išsikviesti pagalbos dėl tam skirto pagalbos mygtuko kameroje nebuvimo.
Galiausiai 17 val. jį apžiūrėjusi Šiaulių TI dirbusi medikė atsisakė kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri buvo iškviesta tik 21 val., praėjus 4 val. nuo skausmų pradžios. Nuvežus jį į Respublikinę Šiaulių ligoninę, jam diagnozuotas širdies infarktas, todėl jis buvo operuotas.
Kalinio ieškinys – tūkstantinė suma
Ieškovas nurodė, kad 2021 m. kovo 17 d. buvo grąžintas atgal į Šiaulių TI, kur jam nebuvo suteiktas reikalingas pooperacinis gydymas. Esą Šiaulių TI savavališkai nutraukė jo medikamentinį gydymą 5 dienų laikotarpiui, nedavė jam jokių medikų paskirtų vaistų, dėl to jis blogai jautėsi.
Ieškovas teigė, kad dėl nurodyto Šiaulių TI neveikimo patyrė infarktą su komplikacijomis, kentė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 tūkst. eurų.
Nuteistojo nuomone, jeigu jo nusiskundimai būtų įvertinti laiku, paskirtos tinkamos ir operatyvios diagnostinės priemonės ir chirurginis gydymas, būtų buvęs užkirstas kelias komplikacijų vystymuisi, išvengta ilgalaikio stipraus skausmo bei su tuo susijusios neturtinės žalos atsiradimo. Todėl jo patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su Šiaulių TI neveikimu.
Nurodė, kad kreipėsi į Komisiją dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Komisija sprendimu konstatavo, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino.
Ieškovo teigimu, Komisijos sprendimas yra prieštaringas, nes šio sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti ir kiti prašymo netenkinimo pagrindai, t. y. kad ieškovui Šiaulių TI teiktos sveikatos priežiūros paslaugos priežastiniu ryšiu nėra susijusios su paciento sveikatai kilusia žala, o dar toliau tekste nurodoma, jog žala paciento sveikatai apskritai nebuvo padaryta.
Blaškėsi tarp savo paties argumentų
Vilniaus apygardos teismas nuteistojo ieškinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens Šiaulių TI atstovai nurodo kitokias, nei teigia ieškovas, pastarojo apžiūros ir medicininių paslaugų suteikimo faktines aplinkybes, kurias patvirtina Šiaulių TI vidiniai dokumentai.
Nurodė, kad iš šių įrodymų matyti, jog pacientui skausmai krūtinėje prasidėjo 17 val., kad teikdamas paaiškinimus gydytojai VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose pateiktame skunde ieškovas nurodė, jog skausmus pajuto 17 val., nors ieškinyje teigia, kad skausmus pajuto 15 val.
Tokį ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus duomenis, teismas vertino kaip labiau patvirtinantį aplinkybę, jog skausmus ieškovas pajuto 17 val.
Teismas atmetė ieškovo prielaidas dėl Šiaulių TI vidinių dokumentų suklastojimo – užpildymo atgaline data. Sprendė, kad byloje nėra jokių tokią faktinę aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų, kaip ir duomenų, kad Šiaulių TI medicinos darbuoja specialiai nesuteikė ieškovui reikiamos pagalbos, jog buvo delsiama iškviesti GMP.
Teismas nustatė, kad tuo metu, kai ieškovas pajuto skausmus krūtinėje, su juo kameroje buvo kitas kalėjęs asmuo, todėl sprendė esant labiau tikėtina, jog pastarasis galėjo iškviesti pagalbą, jeigu ieškovas pats dėl savo sveikatos būklės negalėjo to padaryti.
Pažymėta, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl budėjusi ir jį apžiūrėjusi medikė, matydama itin prastą jo būklę, būtų suinteresuota nekviesti jam medikų, kodėl iš karto nesikreipė į pareigūnus dėl gydytojų iškvietimo, kuomet, jo teigimu, jautėsi itin prastai ir patyrė dideles kančias.
Tad ieškinys dėl patirtos neturtinės žalos buvo atmestas. Tokį patį sprendimą priėmė ir apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas.