Kalinių mamos, atvykusios pasimatyti su bausmę atliekančiais sūnumis, ne visą pasimatymo laiką išnaudoja paprastam jaukiam bendravimui. Kai kurios mamos, per pasimatymus įbaugintos savo sūnelių, uoliai dedasi į galvą jų pamokymus: „O tada, mama, paketėlius susikišk į užpakalį, kad tik paskui nesimatytų ir niekas nerastų“. Tokią tiesą patvirtino Alytaus policijos tyrėjai, aiškinęsi ne vieną kvaišalų perdavimo kaliniams atvejį.
Kvaišalai „zonoje“
Kad įvairių kvaišalų patenka į „zoną“, nors ir kaip tai draudžiama, rodo ir Kalėjimų departamento ataskaitos. Štai pernai galėta džiaugtis, kad per visus metus nė vienas įkalinimo įstaigos pareigūnas ar kitas „zonos“ darbuotojas visoje Lietuvoje nenešė kaliniams perduoti kvaišalų. Na, bent jau nė vienas neįkliuvo, nebuvo sulaikytas. O nuteistuosius už grotų lankę jų artimieji pernai raudonavo ne kartą ir ne du – iš viso iš jų buvo paimta 1041 gramas narkotinių ir psichotropinių medžiagų, dėl to pradėti ikiteisminiai tyrimai, mokėtos baudos. Dar 635 gramus įvairių kvaišalų 2013 metais „zonos“ pareigūnai vienokiomis ar kitokiomis aplinkybėmis aptiko pas pačius nuteistuosius.
Tai ir išduoda, kad narkotikai už grotų – ne spėlionių ar įtarimų objektas, o realybė. Kitaip turbūt ir negali būti, nes bausmę atlieka ne vienas vakarykštis narkomanas, kuriam iškart išgyventi be kvaišalų – kone mirties nuosprendis. Todėl tokie narkomanai daro viską, kad ir už grotų galėtų kvaišintis, nors ir rečiau. Be to, į „zoną“ patenka ir daug nuteistų kvaišalų prekeivių, kurie savo „verslo“ nenori stabdyti net būdami izoliuoti. Šiapus tvoros likusios jų pažintys, „verslo“ bendrininkai dažnai pasirengę padėti – vykdyti užsakymus. Juk visi žino, kad disponavimą kvaišalais lydi dideli pinigai, o už grotų šios medžiagos – itin paklausi prekė.
Įkalinimo įstaigų pareigūnai neslepia, kad labiausiai dėl kvaišalų jie įtaria tuos kalinius, kurie dar iki bausmės vykdymo buvo vienaip ar kitaip susiję su narkotikais. Tokie nuteistieji – o jų šių metų pradžioje buvo per 900 iš visų 9700 kalinių – „zonoje“ gyvena akyliau stebimi. Kartu didesnis dėmesys skiriamas ir tokių kalinių artimiesiems, atvykstantiems į pasimatymus.
Laiške – užuomina
Greičiausiai todėl Alytaus pataisos namų pareigūnų didesnio dėmesio pernai sulaukė Baltosios Vokės (Šalčininkų r.) gyventoja Galina Grigorjeva (56 m.). Nors moteris anksčiau buvo neteista ir vertinama teigiamai, tačiau jos sūnus Aleksandras (35 m.) – „zonos“ senbuvis, teisiamųjų suolą brūžinantis nuo 16 metų. Vagis ir žagintojas – tokią patirtį buvo sukaupęs dabar jau 8 kartus teistas šis nevedęs bedarbis, kai 2006-ųjų vasarį Vilniaus apygardos teisme išgirdo nuosprendį už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotikų. Tuokart gavęs 10 metų nelaisvės bausmę, A. Grigorjevas atvyko ją atlikti į Alytaus pataisos namus.
Kurį laiką motina nelankė įkalinto sūnaus, nes, anot jos, jis pats taip norėdavo. Tuomet ji jam vis išsiųsdavo po 50 ar 70 litų, kad „zonoje“ jis nesijaustų visiškai užmirštas. O užpernai Aleksandras parašė motinai laišką ir paprašė atsiųsti 250 litų, „kad nuo jo atstotų“. Kas turėjo atstoti, G. Grigorjeva galėjo tik spėlioti, tad pati nuvažiavo į Alytų aplankyti sūnaus. Štai tada per pasimatymą moteris ir išgirdo, kad sūnus laukia iš jos siuntinėlio. „Dar paklausiau Aleksandro, ar jis tebevartoja narkotikus, nes laisvėje jis važinėdavo pas čigonus, pirkdavo aguonų ir vartodavo, bet sūnus man atsakė: „Ne, mama, užrišau“, – prisiminė G. Grigorjeva.
Moteris teigė patikėjusi tokiais žodžiais, nes ji ir tikėjosi, kad už grotų sūnus atsikratys priklausomybės nuo kvaišalų – juk narkotikams reikia nemenkų pinigų. O G. Grigorjeva, jos žodžiais, galėdavusi atsiųsti sūnui pinigų „tik arbatai“.
Vežė „tabletes sportui“
Praėjusių metų kovo 20-ąją G. Grigorjeva, vėl atvykusi į Alytų pas sūnų, staiga tapo nusikaltėle. Moteris įkliuvo turėdama du paketėlius gelsvų miltelių, kuriuos slėpė savo kūno intymioje vietoje. Prieš pasimatymą G. Grigorjeva įtikinėjo, kad nieko, kas draudžiama turėti kaliniams, ji neturi, ir tai patvirtino savo parašu. Bet tuoj paaiškėjo, kad G. Grigorjeva melavo, nes pareigūnė, tikrinusi atvykėlės daiktus ir drabužius, iškart pastebėjo, kad moteris įsitempusi ir labai susijaudinusi, tad pradėjo stebėti ją akyliau. Tuomet patyrusi pareigūnė pastebėjo, kad viešniai iš išangės kyšo kažkoks mazgelis, ir nurodė jį išsitraukti.
G. Grigorjeva labai išsigando ir išsitraukė du paketėlius, kurie tuoj pat buvo perduoti specialistams, o pati burbėjo apgailestaudama: „Jeigu būčiau šitaip neįsidėjusi, mane užmuštų... Tiesiog praradau sveiką protą“.
Šie žodžiai, ko gero, labai padėjo Kauno apygardos teismo teisėjui Jurgiui Kiškiui, neseniai išnagrinėjusiam šią Grigorjevų baudžiamąją bylą, apsispręsti dėl bausmės. Teisėjas pabrėžė, kad kaltinamąją į nusikaltimą pastūmėjo motiniški jausmai, baimė dėl sūnaus likimo, sūnaus psichologinis spaudimas. Esą moteris aklai vykdė sūnaus nurodymus – sutartu laiku ir sutartoje vietoje susitiko su vyriškiu, kuris jai perdavė paketėlius, pagal sūnaus nurodymą susikišo juos į išangę ir ketino perduoti sūnui per pasimatymą. Be to, sūnus buvo sakęs, kad už riziką motina gaus 500 litų atlygį, o sunkiai besiverčiančiai moteriai, namie prižiūrinčiai neįgalų sūnų, tai – didelė parama. Bet svarbiausia – G. Grigorjeva sugebėjo įtikinti teismą nežinojusi, kad gabena narkotikus. Ji visą laiką aiškino maniusi, jog iš tarpininko gavo ne kvaišalus, o „tabletes sportui“. Esą sūnus jai sakęs, kad pradėjo aktyviai sportuoti, todėl ir tablečių prireikė.
Sūnui – 11 metų kalėti
G. Grigorjevai grėsė laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, nes specialistai nustatė, kad 34 gramų svorio paketėliuose, kuriuos ji pasislėpusi gabeno sūnui, buvo beveik 12 gramų heroino – tai yra labai didelis kiekis. Iš tiek heroino galima pagaminti mažiausiai 300 dozių kvaišalų. Tačiau teismas šiai moteriai paskyrė kur kas švelnesnę, negu numato įstatymas, bausmę – tik 2 metus laisvės apribojimo. Nuteistajai nurodyta naktis leisti tik namie ir slapta nepakeisti savo gyvenamosios vietos. Tokią švelnią bausmę lėmė aukščiau išvardyti argumentai ir turbūt teisėjo, nagrinėjusio bylą, žmogiški jausmai, gailestis.
O štai nusikaltimo organizatoriumi pripažintas kalinys A. Grigorjevas, spaudęs motiną atvežti kvaišalų, nelegaliais skambučiais iš „zonos“ ieškojęs heroino tiekėjo ir suvedęs jį su savo motina, bet pareigūnams to „geradario“ neišdavęs, nuteistas kalėti net 11 metų. Jeigu ne šis naujas nusikaltimas, organizuotas kalint „zonoje“, A. Grigorjevas į laisvę būtų išėjęs jau 2016 metais. O dabar neigiamai vertinamas kalinys, Alytaus „zonoje“ už įvairius drausmės pažeidimus baustas net 33 kartus, gali turėti viltį laisvės oru pradėti kvėpuoti tik po 2025-ųjų. Tuomet vyrui, pagal paskutinį teistumą kalėti pradėjusiam būnant 26 metų, bus jau per 46 metus.
Motinas kabina retai
„Akistata“ yra ne kartą pasakojusi apie motinas, kurias jų kalintys sūnūs įtraukė į bendrą nusikaltimą – gražiuoju ar net ir bloguoju įtikino atvežti jiems į „zoną“ kvaišalų. Tiesa, kaip teigė kalbinti pareigūnai, motinos rečiausiai įkliūva tokiuose nusikaltimuose, nes kaliniai dažniau linkę taip išnaudoti savo žmonas ar sugyventines, brolius ar seseris.
2011 metais Kauno apygardos teismas nebuvo toks gailestingas vilnietei Galinai M. (60 m.) ir paskyrė jai 10 metų kalėjimo už tai, kad ji, įsikišusi į lytinius organus, tikėjosi perduoti sūnui Aleksandrui M. (35 m.) labai didelį kiekį narkotikų. Sūnus tuo metu kalėjo Alytuje, buvo nuteistas už disponavimą kvaišalais. Įkliuvusi Galina M. negudravo ir neslėpė žinojusi, ką vežė sūnui narkomanui. Bet teisme ji, matyt, pamokyta sūnaus ar advokato, jau bandė įtikinti žinojusi tik tiek, kad veža vaistus, tačiau teismas vadovavosi pirminiais moters parodymais.
8 metus nelaisvės savo motinai – kaunietei medikei Onai V. (57 m.) – prieš keletą metų „padovanojo“ ir Kybartų pataisos namuose (Vilkaviškio sav.) tuo metu kalėjęs Žilvinas V. (33 m.), narkomanas. Medikė, „zonoje“ įkliuvusi su kvaišalais, aiškino puikiai supratusi sūnaus kančią, likus be kvaišalų, todėl ir paklususi jo maldavimams. Vėliau šios nuteistosios pasigailėjo Lietuvos prezidentė – ji narkotikų kurjerei Onai V. suteikė malonę – bausmę sušvelnino dvejais metais.
O nedidelį kiekį kvaišalų Alytaus pataisos namuose kalėjusiam sūnui savo kūno intymioje ertmėje gabenusi ir įkliuvusi Irena T. (54 m.) prieš porą metų galėjo tik džiaugtis gailestinga Temide. Moteriai, nusikaltusiai, anot teismo, irgi iš motiniškų jausmų, buvo paskirta tik laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams.
Taigi motinų, aklai mylinčių savo kalinius sūnus ir pasiduodančių jų reikalavimams bei įkliuvusių su narkotikais, likimas – savotiška loterija.
Irena ZUBRICKIENĖ
