Tai numatyta VLKK pateiktoje išvadoje Seimo svarstomam Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui.
Komisija siūlo straipsnį dėl pavardžių ir vardų rašymo formuluoti taip: Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės bei savivaldybių įstaigų išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus tuos atvejus, kai asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai išduodami pagal Lietuvos įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamą dokumento šaltinį, kuriame vardas ir pavardė įrašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.
„Kalbos komisija nesiūlo jokių naujų dalykų, ji seniai laikosi pozicijos, kad tam tikroms kategorijoms Lietuvos piliečių galėtų būti leidžiama asmens dokumentuose turėti vardus ir pavardes, parašytus nelietuviškais rašmenimis“, – pirmadienį BNS sakė VLKK pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė.
Ji priminė, kad anksčiau VLKK yra teikusi Seimui išvadą Vardų ir pavardžių įstatymo projektams, kurioje buvo sakoma, kad Lietuvos piliečių, sudariusių santuokas su užsieniečiais, ir jų vaikų asmens dokumentuose pavardės galėtų būti rašomos nelietuviškais rašmenimis.
„Šiam (Valstybinės kalbos konstituciniam) įstatymui mes pasiūlėme apibendrintą formuluotę. Manytume, kad tai yra ne šito įstatymo objektas tiksliai nustatyti“, – teigė J. Palionytė.
Anot jos, būtent Vardų ir pavardžių įstatyme reikėtų nurodyti, kas galėtų būti patikimi pripažįstami šaltiniai, kuriais remiantis būtų galima įrašyti pavardę į šiuolaikinį pasą ar asmens tapatybės kortelę.
„Mūsų nuomone, jeigu ir šiame įstatyme būtų labai konkrečiai viskas išvardyta, būtų tam tikras įstatymas įstatyme. Bet tai yra diskusijų objektas“, – BNS sakė VLKK pirmininko pavaduotoja.
Šiuo metu Seimas svarsto naujos redakcijos Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektą, taip pat du alternatyvius įstatymų projektus dėl originalios pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Vienas projektas leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, alternatyvus – tik papildomame paso lape.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę W. Pataisų šalininkai teigia, kad tai būtų svarbu ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai tvirtina, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuomečio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūlyta leisti originalią pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
