„Pažabokime prekybininkų godumą! Gegužės mėnesio 10-12 dienomis neikite į parduotuves ar prekybos centrus. Atkreipkime dėmesį į neįprastą kainų kėlimą maisto produktų prekybos tinkluose. Susivienykime, informuokime kitus ir gegužės 10-12 dienomis nepasirodę parduotuvėse įrodykime prekybininkams, jog mūsų pakilusios kainos netenkina!“, - rašoma skelbime.
tv3.lt. primena, kad Dainininkas Marijus Mikutavičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalino mintimis apie visą Lietuvą jaudinančias maisto kainas. Jis kelia klausimus, kodėl valstybė nesišneka su paprastu žmogumi ir kas nutiko, kad kainos kyla taip, kad žmonių gyvenimas akivaizdžiai finansiškai sunkėja. M. Mikutavičius pripažįsta, kad situacija jau stebina ir jį patį. Ar pritariate dainininko mintims (kalba netaisyta)?
„Gerai. Dabar nustokim tyčiotis iš mažai uždirbančio žmogaus. Nustokim juoktis iš jų keistų eilėraštukų apie pirkinius Lenkijoje. Ir nustokime vaidinti, kad taip turi būti iš principo. Nes galbūt taip būti ir turi, bet man visiškai neaišku, kodėl taip yra. Žinot, kai dalis mūsų piliečių daužė Seimo langus, mąsčiau, kad tai išpuolis prieš savo valstybę. Bet taip pat mąsčiau, kad gal to nebūtų, jei ta Valstybė nors truputį bandytų su žmogumi kalbėtis. Gal jis jos nepaliktų taip lengvai, jeigu tas mitinis darinys Valstybė, jei tas abstraktus šaltas cementinis dramblys kartais pabandytų prisėsti šalia ir kaip vaikui daug ką paaiškinti ir papasakoti. Bet ji to nedaro. Kaip nedaro ir šiuo atveju, kai vien permetus akimis FB akivaizdu, kad pakilęs nepasitenkinimas maisto kainomis. Nuo nouneimų iki žinomų visuomenėje žmonių kaišioja vieni kitiems panosėn kalafiorų nuotraukas. Lygina kainas su kitomis valstybėmis. Kitiems apsipirkimas kaimyninėje šalyje net kelia piktdžiugišką pasitenkinimą, tarsi savotiška rezistencija dabartinei valdžiai. Aš jaučiu įtampą. Bet Valstybė, su visomis jos gerbūvio palaikymo ir demokratijos instiuticijomis - ne.
Ji įtampos nejaučia ir šalia neprisėda. Žiniasklaida tiesiog užsidėjo eilinę antraštę apie pabrangusius pomidorus, tarsi būtų koks Pikul gimtadienis ir nužygiavo tolyn. Ekonomistams čia, matyt, nuobodu -- nei nafta nei energetika. Kažkokie kiaušiniai ir varškė. Jokių diskusijų, išskyrus retus siūlymus mažinti PVM maistui. Aūūūū Ūkio ministerija!!!!! Dar yra prekybos politika??? Aūūūūūūū Konkurencijos tarnyba??? Dar gyvi??? Yra kokių naujienų??? Nenorit sakyt? Nenorit iš viso kalbėt? Aš nesitikiu, kad sumažinsit kainas ar pakelsit atlyginimus. Man tiesiog norisi žinoti, kodėl nesumažinsit ir kodėl nepakelsit. Kodėl PVM Lenkijoj didesnis, bet jų kainos vis tiek mažesnės. Kodėl tas pats PVM Vokietijoj mažesnis, bet jų kainos irgi mažesnės :)) Kodėl mano mėgstamos Vičiūnų krevetės per metus pabrango dvigubai. Kodėl pienas per akcijas kainuoja tiek, kiek prieš metus ne per akcijas? Gal kas nors atpigo? Gal ko nors nežinom ir be reikalo čia stūgajam? Štai ko tu tikiesi, kai kyla nepasitenkinimas. Daugiau viešumo ir demokratijos, kalbant politine kalba. Arba, kad tas cementinis dramblys prisėstų ir su tavim kalbėtųsi, kalbant žmogiškai.
Aš buvau tarp tų įsitikinusių, kad euras didelės įtakos kainoms nepadarys. Gal tiksliau būtų pasakyti - nemaniau, kad po euro įvedimo kainos kils taip stipriai. Bet, ir nė kiek ne gėda pripažinti, klydau. Ir vaikščiodamas tarp prekystalių vis dažniau pradėjau stebėtis. Ne piktintis, o stebėtis tuo, kaip greitai jos kyla. Ir jeigu tuo stebiuosi aš, kuris kaip ir dažnas pasiturintis žmogus tų kainų niekada nepastebėdavau, tai kaip turėtų jų nekęsti tas, kuriam dabar šūdinas finansinis etapas. Aš juos matau tarp savo pažįstamų, matau giminėj, matau giminėj ar Feisbuke. Jie turi absoliučią priežastį piktintis. Kodėl su jais niekas nekalba? Su mumis niekas nekalba?“, - rašo M. Mikutavičius.
