Pagal dar vakar pateiktą naujienų agentūrų oficialią prezidento Algirdo Mykolo Brazausko Valstybinių laidotovių programą ketvirtadienį visas veiksmas prasideda 9 valandą ryto, šventomis mišiomis Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje. Tačiau jau prieš 8 valandą ryto Prezidento našlė Kristina Brazauskienė ir gausus būrys be ilgamečio patriarcho likusių socialdemokratų žengė į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą.
Į Kristaus Atsimainymo katedrą susirinko A. M. Brazausko artimieji - žmona Kristina su savo sūnumi, dukra Laima su vyru, Prezidento brolis, bendrapartiečiai, bičiuliai, kolegos. Mišias už velionį aukojo keletas kunigų. Visi norintieji į šventovę netilpo, dalis jų Mišių klausėsi lauke.
Vienas pirmųjų atvyko velionio brolis, po mišių jam prireikė medikų pagalbos. A. Karčiausko nuotr.
Iškeisti sostinės Arkikatedrą baziliką į prezidento gimto miesto šventyklą ponią Brazauskienę pastūmėjo Lietuvos katalikų bažnyčios patriarchų sprendimas neįsileisti Prezidento karsto į Vilniaus Arkikatedrą baziliką.
Kristina Brazauskienė iškeitė Vilniaus Arkikatedrą baziliką į velionio vyro gimtinės katedrą. A. Karčiausko nuotr.
Į bažnyčią buvo įneštas A. Brazausko portretas, kuriame buvęs šalies lyderis nufotografuotas su prezidento regalijomis. Taip pat socialdemokratai į Kaišiadoris atvežė prieš mirtį mylimo miesto gyventojams prezidento rašytą laišką.
Į Kaišiadorių katedrą buvo atvežtas A.M. Brazausko portretas. A. Karčiausko nuotr.
A. Brazauskas parašė: "Gyvenimas eina į pabaigą, galime džiaugtis, kad ne visų. Todėl pasiliekantiems linkime gero, ilgalaikio ir taikingo gyvenimo". Laiškas parašytas 2010 gegužės 21 dieną.
Nors ir pavėluotai, Lietuvos katalikų bažnyčios patriarchai paaiškino šio sprendimo motyvus, tačiau ironiška tapo tai, kad ilgus metus stabilumo ir susitaikymo diplomatijos simboliu laikytas Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, po savo mirties sukiršino Lietuvą.
Štai Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė nedalyvauti jokiose šventose Mišiose už Prezidentą Algirdą Mykolą Brazauską, apie tai vakar informavo jos atstovas spaudai Linas Balsys. Anot Prezidentės atstovo, A. M. Brazausko laidotuvių komisijos nario, šalies vadovė tokį sprendimą priėmė, nes "jai nepriimtini politiniai ir bažnytiniai žaidimai".
Socialdemokratas B. Bradauskas buvo vienas iš iniciatorių, pagerbti velionį malda Kaišiadoryse. A. Karčiausko nuotr.
„Žvelgiant š šių dienų įvykius tenka apgailestauti, kad prezidento mirtis nesuartino ir nesuvienijo ir taip jau idėjiškai išsivarsčiusios tautos“. Taip per šv. Mišias už prezidento Algirdo Mykolo Brazausko sielą kalbėjo Kaišiadorių vyskupo generalvikaras, monsinjoras Algirdas Jurevičius.
A. M. Brazauskas bus laidojamas Antakalnio kapinėse, Prezidentų panteone. Tai bus pirmasis kapas naujame memoriale.
Kaip jau buvo skelbta, Mišios ketvirtadienio rytą Arkikatedroje bus aukojamos be A. M. Brazausko karsto, nes su tuo kategoriškai nesutiko dvasininkai. Neoficialiomis žiniomis, priežastis gali būti tai, kad A. M. Brazauskas su savo antrąja žmona Kristina gyveno nepriėmę Santuokos sakramento.
Č. Juršėnas pastaraisiais mėnesiais dar bendravęs su velioniu, tvirtina, kad apie tikėjimą nešnekėdavo. Laisvamanis velionio bendražygis, dėl savo įsitikinimų, negali įvertiniti ir Lietuvos katalikų bažnyčios pozicijų. A. Karčiausko nuotr.
Ekspremjeras G. Kirkilas itin neigiamai vertina bažnyčios poziciją, tačiau mano, kad tai Lietuvos nesupriešins. A. Karčiausko nuotr.
Iš Kiašiadorių katedro po mišių išeina velionio dukters šeima. A. Karčiausko nuotr.
Visi norintys netilpo į Kaišiadorių Kristaus Atsimainymo katedrą. A. Karčiausko nuotr.
Prezidento našlė išvažiuoja iš Kaišiadorių. A. Karčiausko nuotr.
Tuo tarpu nepriklausomybės priešaušryje tikintiesiems Vilniaus Arkikatedrą baziliką grąžinęs, tačiau į ją po mirties neįleistas prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ketvirtadienį pagerbiamas malda šv. Mišiose. (ELTA nuotr.)
Pamokslo metu A. J. Bačkis prisiminė pavasarį reanimacijos palatoje aplankęs A. Brazauską. Prezidentas A. J. Bačkiui prisipažino skaitantis šv. Raštą. Pasak kardinolo, gimęs tikinčioje šeimoje, prezidentas per krikštą įvesdintas į Bažnyžią ir katalikų bendruomenę.
„Būdamas aukštas ateistinio režimo pareigūnas, jis ilgus metus gyveno nuo šios bendruomenės atsiribojęs, tačiau dievobaimingumas išsilaikė jo širdyje, tėvų skiepytas supratimas, kas yra šventa, ką būtina gerbti, paliko pėdsakus jo sąmonėje. Todėl pasikeitus visuomeninėms sąlygoms, jis palaikė Bažnyčios restituciją ir rodė deramą pagarbą tikinčiųjų jausmams. Eidamas valstybės vadovo pareigas, jis pagarbiai pasitiko pirmą kartą Lietuvą aplankiusį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II ir kiek galėdamas prisidėjo, kad jo apaštališkoji kelionė būtų patogi ir sklandi“, – sakė kardinolas
