Kremliaus skaičiavimais, apie kuriuos pranešė Rusijos dienraštis „Vedomosti“, nors pastarąjį mėnesį Rusijos dujų, naftos ir metalų eksportas smarkiai smuko, kadangi pranešimai apie sankcijas įbaugino tarptautinius pirkėjus, šio sumažėjimo poveikį valstybės pajamoms gerokai sušvelnino kylančios kainos.
Nuo tada, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Maskva nebeatskleidžia daug informacijos apie šalies eksporto ir finansų statistiką. Rusijos vyriausybė netgi teigė, kad ekonomika auga, o sankcijos labiau kenkia patiems Vakarams.
Tačiau tampa akivaizdu, kad sankcijos, taip pat ir pačios Rusijos pastangos naudoti energijos šaltinių eksportą kaip politinį ginklą, turėjo nemažą poveikį.
Nuo gegužės iki liepos mėnesio naftos eksportas sumažėjo 13 proc. – nuo 18,9 mln. tonų iki 16,5 mln. tonų. Nepaisant to, valstybės pajamos padidėjo nuo 10,2 mlrd. eurų iki 10,5 mlrd. eurų, ir yra aukštesnės, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.
Palyginus su pernai metais, birželį rusiškų dujų eksportas krito ketvirtadaliu, tačiau, jeigu praeitais metais tokiu pat metu šalis uždirbo 3,6 mlrd. eurų, šiemet ši suma išaugo iki 11,1 mlrd. eurų. Žaliavinės naftos kainos šiemet yra dvigubai didesnės nei praėjusiais metais, o gamtinių dujų kaina išaugo maždaug šešis kartus.
Europos Sąjungos įvestos sankcijos rusiškai naftai įsigalios tik šių metų pabaigoje arba 2023 m. O štai gamtinėms dujoms jokie apribojimai nebuvo pritaikyti. Tai reiškia, kad prekybos mastų nuosmukis yra: „Labiau susijęs su rizikos mažinimu bei savisankcionavimu, kai įmonėms atrodo, kad rusiškas iškastinis kuras labiau kenkia jų reputacijai“, – sakė Maria Šagina, Tarptautinio strateginių tyrimų instituto mokslinė bendradarbė.
Vakarai, įskaitant ir Europos Sąjungą, bando bausti Rusiją sankcijomis nuo tada, kai vasario pabaigoje jos karinės pajėgos įsiveržė į Ukrainą. Siekdami kuo labiau pakenkti Rusijos karo ekonomikai, kartu su nafta bei kai kuriais metalais, Europos Sąjunga taip pat uždraudė importuoti tokias žaliavas kaip anglį ir auksą bei į Rusiją eksportuoti dvejopo naudojimo technologijas, pavyzdžiui, mikroschemas.
Tačiau Rusijos eksportas nėra vienintelis svarbus dalykas. Kitas esminis rodiklis yra importo mastai. Kai kurie analitikai skaičiuoja, kad balandžio mėnesį importas galėjo smukti net 80 proc., palyginus su 2021 m. balandžiu. Tai buvo akivaizdus ženklas, kad šalies pramonė ir ekonomika sparčiai traukiasi.
Antradienį Tarptautinis valiutos fondas paskelbė savo sudarytą šių metų ekonomikos prognozę. Pagal ją, Rusijos ekonomika sumažės 6 proc., o Europos Sąjungos ekonomikoms žadamas augimas: tikimasi, kad Vokietijos ekonomika padidės 1,2 proc., Prancūzijos – 2,3 proc., o Italijos – 3 proc.
Stabilus pinigų srautas
Nors Rusijos duomenys rodo didelį poveikį eksportui, jie taip pat verčia suabejoti Vakarų sankcijų veiksmingumu.
M. Šagina teigė, kad Europos Sąjungos planai įvesti rusiškos naftos embargą „buvo ženklas rinkai, kad atsiras naftos trūkumas... Taigi kainos staigiai išaugo, o tai atnešė naudos Rusijai.“
Birželį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad Europos Sąjungos sankcijos „skaudžiai įkando Rusijos ekonomikai“. Ji tikino, kad energetinio priklausomumo nuo Rusijos mažinimas: „Ištuštintų V. Putino karo skrynią“.
Tačiau „Vedomosti“ į savo publikaciją įtraukė ir Rusijos vyriausybės prognozę, kurioje teigiama, kad 2022 m. iš naftos ir dujų gaunamos Rusijos pajamos didės. Tikimasi, kad maždaug 41 proc. šalies biudžeto – arba apie 170 mlrd. eurų – bus sudarytas iš dviejų šių išteklių pardavimų. 2021 m. tokios pajamos sudarė tik apie 35,8 proc. Rusijos biudžeto.
Bet „Carnegie Moscow“ ekspertų grupės vyriausiasis analitikas Alexanderis Gabuevas mano, kad norint įvertinti sankcijų efektyvumą, pirmiausia reikia nuspręsti, kokį poveikį mes norime padaryti.
Jo nuomone, Rusija tikrai susidurs su krize, kurios metu smarkiai nukentės šalies telekomunikacijų, ginklų gamybos ir naftos sektoriai. Taip nutiks todėl, kad šalis nebeturės prieigos prie iš Vakarų importuojamų technologijų. Tiesa, ekspertas pridūrė: „Ar sankcionavimo politika daro įtaką Kremliaus mąstymui ir sukelia pakankamą spaudimą Rusijai keisti savo politiką Ukrainos atžvilgiu? Ne.“
