Prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai paminėjo savo kadencijos mediumą ir jau dabar galima vertinti realius šalies vadovės pasiekimus ir tai, kaip jai pavyksta vykdyti savo rinkiminius pažadus.
Siekdamas objektyviai įvertinti D. Grybauskaitės darbą, naujienų portalas Balsas.lt išskyrė svarbiausius jos rinkiminės programos punktus, kurie daro didžiausią įtaką visuomenės gyvenimui, taip pat rėmėsi Prezidentės spaudos tarnybos parengta ataskaita apie kadencijos mediumo svarbiausius darbus, bei pakalbino porą kompetentingų Lietuvos politologų, kurie įvertino Lietuvos lyderės pažadų laikymąsi ir darbus.
Ribos oligarchų įtaką
Prezidentė žadėjo įtvirtinti tikrą demokratiją, kurioje valstybės likimą balsuodami spręstų piliečiai, o ne oligarchinių grupuočių pinigai.
Prezidentės spaudos tarnybos ataskaitoje minima skaidrinama politinė ir viešojo administravimo sistema. Buvo uždrausta juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, sumažinta maksimali suma, kuria fiziniai asmenys per rinkimus galės paremti savarankiškus politinės kampanijos dalyvius, supaprastinta smulkių aukų priėmimo tvarka (Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas). Taip pat buvo užtikrinta galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti nepartiniams kandidatams.
Politologo Lauras Bielinio nuomone, šis įstatymas iš dalies apriboja pinigų įtaką politikai, bet neįmanoma atsiriboti nuo tų verslo įmonių, kurios vienaip ar kitaip nori efektyviau funkcionuoti.
Tačiau, jo manymu, kalbant apie oligarchines grupuotes, vertėtų gerai išsiaiškinti, ar iš tikrųjų tokie dalykai kaip oligarchai pas mus egzistuoja.
Politologas Giedrius Kiaulakis patikino, kad gerų Prezidentės norų neabejotinai būta, o kai kuriems oligarchams netgi buvo suduoti simboliniai smūgiai, pavyzdžiui, išformuotas „VP Market“ inicijuotas „Leo.lt“.
„Abejoju, kad tai sumažino mūsų antidemokratines valstybės valdymo tendencijas, nes pinigų valdžia kaip buvo, taip ir liko. Oligarchai, tiek stambieji, tiek vidutiniai, ir toliau savo „ūkiuose“ su savo „baudžiauninkais“ elgiasi kaip įmanydami ir tvarkingai kontroliuoja politines partijas ir valstybės institucijas“, – sakė jis.
G. Kiaulakio manymu, D. Grybauskaitės inicijuotu įstatymu norėta smogti smūgį papirkinėjimams, bet tai visus dar kartą įvarys į šešėlį ir partijų finansavimas bus vykdomas per „juodąsias kasas“.
Užtikrins visapusį saugumą
D. Grybauskaitė taip pat tikino, kad visaverčiam gyvenimui reikalingas visapusis saugumas: fizinis, dvasinis, ekonominis, socialinis, ekologinis.
Jau minėtoje ataskaitoje kalbama apie užtikrintą ekonominį stabilumą ir sumažintą socialinę atskirtį. Į Prezidentės darbus įėjo finansinio stabilumo užtikrinimas globalaus sunkmečio laikotarpiu, sumažintų senatvės ir neįgalumo pensijų atkūrimas, Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo rėmimas, kelio užkirtimas mokesčių išvengimui piktnaudžiaujant metinėmis išmokomis bei sąžiningo pelno padalijimo užtikrinimas stambiems ir smulkiems įmonės akcininkams.
L. Bielinis suabejojo, ar šis rinkiminės programos punktas buvo pradėtas įgyvendinti. „Gal ir buvo tam tikros užuominos, kalbų, gal vienokios ar kitokios pradžios egzistuoja, bet visuomenė, manyčiau, vis dėlto nejaučia visapusio saugumo ir negalima konstatuoti, kad Lietuvos žmonių gyvenimas yra visavertis“, – svarstė jis.
Paklaustas, kiek pajėgus Prezidentas žmonėms tokį gyvenimą užtikrinti, politologas akcentavo, kad būtina remtis Konstitucinėmis Prezidento funkcijomis, kurios yra pakankamai stipriai apribotos, todėl Lietuvos įstatymai nelabai leis jam atlikti realius veiksmus, kurie užtikrins visavertį ir visapusį saugumą.
G. Kiaulakis stebėjosi, kaip Prezidentė apskritai galėjo tokį pažadą įtraukti į rinkiminę programą, juk parlamentinėje respublikoje prezidentas turi labai mažai galių, nebent pats sau kažkokias teises išsireikalauja. Jo nuomone, D. Grybauskaitė bando autoritetu spausti kai kuriuos žmones, bet sunku pasakyti, kiek tai yra teisėta.
Atkurs pasitikėjimą teismais
Prezidentė teigė, kad nedelsiant imsis veiksmų ir pasieks realių permainų, kad būtų atkurtas žmonių pasitikėjimas teismais, teisėsaugos struktūromis bei operatyvinėmis tarnybomis. Valstybė stipri tol, kol žmonės tiki jos teisingumu.
Remiantis spaudos tarnybos ataskaita iš tiesų matomi realūs veiksmai, kuriais buvo siekiama permainų teisingumo srityje. Buvo spartinamas bylų nagrinėjimas, sugriežtinta teisėjų atrankos ir vertinimo tvarka, taikomi aukštesni profesiniai ir moraliniai reikalavimai, už teisėjo vardo pažeminimą buvo atleista 10 teisėjų, taip pat pakeista uždara teismų administracinės veiklos kontrolės sistema ir pradėta Prokuratūros pertvarka.
Tuo tarpu, „Vilmorus“ atlikta apklausa parodo, kad Lietuvoje pasitikėjimas teismais gerokai mažesnis, nei kitose valstybėse – jais nepasitiki net 64 proc. gyventojų.
L. Bielinis pabrėžė, kad būtent nuo Prezidento priklauso paskyrimai, nušalinimai ir t.t. ir būtent jis gali teisingai išdėlioti reikalingus geriausius žmones į tas vietas, kurios yra ypač atsakingos.
„Šiuo atveju, Prezidentė darė tą, ką mokėjo, kaip suprato. Ėmėsi visko nedelsiant, bet gavo priešingą rezultatą nei siekė – žmonių pasitikėjimas teismais vis smunka“, – konstatavo politologas.
G. Kiaulakio manymu, teisėsaugos atžvilgiu D. Grybauskaitė vykdė parodomąsias akcijas, kurių rezultatas sunkiai tikėtinas. „Prokuratūros atžvilgiu abejotini vadovai buvo pakeisti politiškai patikimais, bet labai abejotinos kompetencijos. Nežinau, ar tai geriau“, – abejojo politologas. Pasak jo, teisėsauga visada būna apaugus ryšiais ir visi nori gyventi gerai, todėl tikėtis, kad staiga kažkokiais paprastais būdais bus pakeista pora žmonių, pervadintos kelios institucijos ir staiga sumažės korupcija, neverta.
Peržiūrės energetikos strategiją
D. Grybauskaitė žadėjo energetikos strategijos peržiūrą ir sistemos pertvarką, nes tai yra žingsnis į šalies energetinės, ekonominės ir politinės nepriklausomybės įtvirtinimą. Tai – atkirtis vartotojų skurdinimui ir monopolijų savivalei.
Pagal Prezidentės darbų ataskaitą, energetikos sektorius iš tiesų buvo pertvarkytas: buvo likviduota „Leo.lt“, pradėjo veikti elektros birža, pradėti energetinės izoliacijos panaikinimui svarbūs projektai – suskystintųjų dujų terminalo, naujos Visagino AE, elektros jungčių su Švedija ir Lenkija įgyvendinimas, alternatyvios energetikos plėtra, užkirstas kelias politikams daryti įtaką energetinių kainų reguliavimui.
Tačiau politologai neįžvelgė teigiamų pasikeitimų energetikos sferoje.
„Tam tikra prasme tai daro visi ir visada, o mūsų energetinė sistema yra savotiškame sąstingyje. Tos programos, kurios jau galėjo būti vykdomos, žlugo panaikinus „Leo.lt“. visa kita – tušti žodžiai. Kalbant apie atominę energetiką mes turime daug pažadų ir bereikalingų judesių, o rezultatas kol kas joks“, – komentavo L. Bielinis.
Jo manymu, apie energetinės sistemos priežiūrą ir pertvarką bei pozityvius pasikeitimus šioje srityje kalbėti negalima.
G. Kiaulakis taip pat nepastebėjo jokių rimtų žingsnių energetikos kryptimi. „Jeigu Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra žingsnis mūsų nepriklausomybės link, tada nežinau, kaip tai komentuoti. Suskystintų dujų terminalai nepradėti statyti, kur galbūt buvo bent teorinė alternatyva rusiškoms dujoms“, – kritikavo jis. Politologo manymu, valstybė neefektingai investavo 17 mlrd., kurie, remiantis Lietuva praktika, dar išaugs trigubai.
Pasak G. Kiaulakio, Prezidentas turi nedaug teisių, tačiau praktika liudija, kad kai jis ima daužyti kumščiu į stalą ir ant visų rėkti, mūsų politikai ir valdininkai į tai reaguoja.
„Prezidentas išsirėkė, išsiplūdo, išaiškino visiems, kas jie tokie, pasakė – „eikite dirbti, kad būtų rezultatai“, visi palinkčiojo, grįžo atgal ir vėl nieko nedaro. Norint kovoti su šiuo biurokratų sabotažu, šunų kategorijomis šnekant, reikia pitbulio, o mes geriausiu atveju turime spanielių, kuris yra labai triukšmingas, gal net ir grybštelėti kam nors pro šalį einančiam į koją, bet to niekas nepajunta“, – samprotavo G. Kiaulakis.
Sukurs sąlygas darbo vietų kūrimui
D. Grybauskaitės programoje taip pat minima galimybė užsidirbti darbingiems žmonėms. Palankios sąlygos darbo vietų kūrimui – valstybės prioritetas.
Mediumo darbų ataskaitoje darbo vietų kūrimas ar galimybių uždirbti augimas nėra minimas, tačiau politologas L. Bielinis patikino, kad galimybė užsidirbti Lietuvoje vis dar nėra didelė ir emigracijos didėjimas tą parodo.
Iš tiesų, statistikos departamento duomenimis, 2009 metų I ketv. nedarbo lygis siekė 11,9 %, kas buvo lygu 194 tūkst. bedarbių. Tokie skaičiai buvo prieš Prezidentės inauguraciją. Šiuo metu yra pateikti nedarbo lygio duomenys už 2011 m. III ketv. Nedarbas siekia 14,8% ir iš viso yra 221,3 tūkst. bedarbių. Nors ir matomas padidėjimas, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, 2011 m. I ketv. nedarbo lygis buvo pasiekęs 17,2 %, o tai prilygo 303,7 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Taigi, nors dabartiniai nedarbo lygio skaičiai yra blogesni nei 2009 metais, D. Grybauskaitės kadencijos pradžioje, šiuo metu jie nėra tokie blogi, kiek prieš metus.
L. Bielinio manymu, nesimato poslinkio ar esminio veiksmo, kuris iš tiesų leistų manyti, kad sąlygos darbo vietoms yra sukurtos, o smulkus ir vidutinis verslas turi gerą galimybę parodyti save.
Tačiau politologas įžvelgė tam tikrų Prezidentės ir ministrų kabineto pasiekimų stabilizuojant šalį pasaulinės krizės metu.
„Dabar jų veiksmai susieti su biudžeto surinkimo, skolų grąžinimo procedūromis, kad neprarastume reitingų pasaulio akivaizdoje. Kadangi mūsų ekonomika nėra stipri, vis dėlto nesinorėtų atrodyti šalimi, kuri yra bankroto prieangyje. Šiuo atveju, galbūt kažkas yra veikiama, iš kitos pusės – praeis krizė ir ką mes turėsime tada?“, – retoriškai paklausė pašnekovas.
G. Kiaulakio nuomone, realiai nelabai kas daroma darbo vietų kūrimui, nes nėra pritraukiamos investicijos iš užsienio. „Tuos pačius oligarchus, apie kuriuos mes kalbėjome, tenkina dabartinė situacija. Yra mažai fabrikų, paslaugų aptarnavimo paslaugų įmonių ir dėl to yra labai daug bedarbių. Oligarchus tenkina situacija, kai jie iš savo „krautuvėlių“ ir „fabrikėlių“ gauna daugybę pinigų, mokėdami „algeles“ po 800 litų“, – piktinosi jis.
Pasak jo, tik sumažinus mokesčius, t.y. biurokratines kliūtis, į Lietuvą atplūstų vokiečiai, prancūzai, kanadiečiai su didžiuliais investiciniais paketais.
Rytoj naujienų portale Balsas.lt skaitykite šio straipsnį tęsinį, kuriame bus atsakyta į klausimą, kas lemia mūsų Prezidentės populiarumą, kai jai realiai kol kas nepavyksta tikslingai vykdyti savo programos ir laikytis visų duotų pažadų.
