Kaip nenukentėti nuo fejerverkų

Margaspalviai saliutai ir fejerverkai kasmet apkartina šventinį džiaugsmą nesilaikantiems saugumo reikalavimų ar išdykaujantiems su ugnimi.

Sprogimo nutraukti rankų pirštai, veido ir plaštakų nudegimai, plėštinės žaizdos ir sužalotos akys – dažniausiai pasitaikančios traumos Naujųjų Metų naktį.

Skaudžios traumos

Vilniaus Greitosios pagalbos stoties gydytoja Vanda Pumputienė nurodė, kad kasmet per šventes į sostinės medikus kreipiasi dešimtys pirotechnikos sužalotų asmenų. Daugiausia tai – paaugliai ir vaikai.

„Būna, kad alkoholio padauginę suaugusieji neatsargiai elgiasi su sprogmenimis, tačiau skaudžiausia, kai dėl jų aplaidumo nukenčia vaikai,“ - apgailestavo medikė.

Pasak V. Pumputienės, pastaraisiais metais pastebimai sumažėjo nukentėjusiųjų nuo pirotechnikos. „Per naktį atvežame apie dešimt sužalotųjų, bet tai yra mažiau nei penktadalis visų besikreipiančiųjų,“ - sakė daktarė.

Dažniausiai medikų pagalbos prireikia alkoholio padauginusiems asmenims. Gydytoja V. Pumputienė sako, kad žmonės nukenčia apsinuodiję gėrimais ar maistu, nuo dūžtančių butelių, kylančių muštynių ir kitokių buitinių traumų.

„Svarbiausia nežiūrėti prikišus nosies, kaip ten kas ką daro, o stebėti atsitraukus. Reikia dairytis, kas vyksta aplinkui, nes minioje būna visko. Nudegus jokiu būdu negalima trinti sniegu. Jeigu yra žaizda, ją reikia aptvarstyti steriliu tvarsčiu,“ - aiškino V. Pumputienė.

Civilinės saugos specialistai nurodo, kad pagrindinė taisyklė, sprogdinant pirotechniką – saugus atstumas (75 metrai nuo pastatų). Be to patariama luktelėti bent dešimt minučių, jei užtaisas nesprogo ir tik tada prie jo artintis.

Lengviau įsigyti

Maždaug prieš metus pakeistos pirotechnikos gaminių naudojimo taisyklės panaikino ribojimą sprogmenis pardavinėti jaunesniems nei 18 metų asmenims. Šiuo metu nustatytos vieningos prekybos ir importo taisyklės visoje Lietuvoje, o savivaldybės neteko teisės taikyti išimtis.

Pagal galingumą ir naudojimo paskirtį nustatytos fejerverkų kategorijos, anksčiau tie gaminiai klasifikuoti pagal sprogstamosios medžiagos kiekį.

Vaikams nuo 14  metų leidžiama įsigyti žemiausios kategorijos, patalpose naudojamas bengališkąsias ugneles, vadinamuosius ugnies fontanus ir panašius fejerverkus. Vyresniesiems leidžiama parduoti ir aukštesnės klasės – lauke naudojamus pirotechninius gaminius, tačiau įspėjama, kad pirkti ir sprogdinti fejerverkus būtina tik prižiūrint suaugusiems.

Fejerverkais prekiaujančios bendrovės direktorius Ovidijus Barkauskas aiškino, kad pirotechnikos gaminiai skirstomi į profesionalius, kuriuos naudoja specialistai brangiems pasirodymams ir milžiniškiems liepsnų spektakliams kurti bei į prieinamus visiems norintiems.

O. Barkauskas sako, kad skiriasi net jų pakuotė: „Mažiausių fejerverkų pakuotės – labiau paaugliškos. Galingesnės - padabintos vakarėlių, superherojų ar kitais, vaikams mažiau patraukliais vaizdais,“ - aiškino specialistas ir papildė, kad profesionalams skirtų užtaisų pakuotės atrodo visiškai bespalvės vien su aiškiais užrašais ir gerai matomomis saugaus naudojimo instrukcijomis.

Ant parako statinės

Ypatingi reikalavimai taikomi pirotechnikos gaminių sandėliavimui. Su direktoriumi O. Barkausku užsukome į įmonės sandėlį: ant pilkų metalinių stelažų išdėliotos įvairaus dydžio popierinės dėžės:  nuo mažyčių raketėlių iki mikrobangų krosnelės ar televizoriaus dydžio galingų užtaisų.

Palubėje šviečia specialios lempos: „Jos nebijo elektros srovės svyravimų ir nekibirkščiuoja“ - aiškino O. Barkauskas.

„Suprantame, kad gyvename, tarsi ant parako statinės, tad net mobiliųjų telefonų į šią patalpą nesinešame, kad netyčia iškritę jie nesukeltų kibirkščiavimo,“ - pasakojo vadovas. Jis pridūrė, kad specialistai su nerimu stebi žinias apie užsienyje pirotechnikos sandėliuose ar gamyklose kylančius gaisrus.  „Tai primena, kad saugumo taisyklės – ne iš piršto laužtos,“ - įspėja O. Barkauskas.

Pagaminta Kinijoje

Plačiai nurodoma, kad fejerverkų tėvyne laikoma Kinija. Būtent ši šalis ir yra didžiausia šventinės pirotechnikos gamintoja bei eksportuotoja Pasaulyje. Kiniški fejerverkai parduodami ir Lietuvoje.

Legenda byloja, kad fejerverkus netyčia išrado nežinomi kinų virėjai, maišę sierą, anglį ir salietrą. Tą mišinį supylė į bambuko stiebą ir ten jis detonavo, iššaudamas spalvingų liepsnų ir žiežirbų puokštę.

Fejerverkų prekybos įmonės vadovas nepastebėjo kokių nors madų, tendencijų ar specialių pirkėjų pageidavimų, perkant šventinę pirotechniką.

„Dažniausiai žino ko nori - profesionalai. Paprastam žmogui svarbu, kad ne per brangiai kainuotų ir suteiktų kuo daugiau džiaugsmo. Pasirinkimas – iš tiesų labai platus. Gamyklų daug, todėl ir asortimentas įvairus,“ - sako O. Barakauskas ir nurodo, kad didesnės fejerverkų dėžės yra saugesnės, nes saliutuodamos rečiau nuvirsta į šoną.

„Minuotojai sako: „Dėk daugiau, bus geriau“, tai galima pritaikyti ir fejerverkams, nes didesnis ir brangesnis užtaisas bus įspūdingesnis ir ilgiau džiugins. Juk galima susidėti keliese ir įsigyti tikrai išskirtinį paketą, juolab, kad fejerverkai – ne saulėgrąžos, jais galės grožėtis daugybė smalsuolių,“ - tikina direktorius ir įspėja, kad ugnies šventė džiugins tik tada, kai stichija bus kontroliuojama, laikantis saugumo taisyklių ir elgiantis ypatingai atsargiai.