Pirmiausia, naujajame Darbo kodekse (DK) nebelieka mamadienių ir tėvadienių, o dabartinis DK sako, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, numatoma suteikti vieną papildomą poilsio dieną per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, – dvi dienas per mėnesį.
Keičiantis įspėjimo atleidžiant iš darbo terminams, keičiasi ir įspėjimo terminai tėvams. Dabar galiojančiame Darbo kodekse įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, auginantys vaikus iki keturiolikos metų, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
Naujajame darbo kodekso projekte numatyta, kad darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vieni metai – prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki šešerių metų amžiaus ar vieni augina vaiką iki dvylikos metų amžiaus.
Motinystės išmokos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekte iš esmės nesiūloma keisti nėštumo ir gimdymo atostogų metu mokamų motinystės išmokų dydžio ir trukmės. Ir toliau siūloma moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių, motinystės išmoką mokėti už 126 kalendorines dienas. Komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas, išmoką siūloma mokėti papildomai už 14 kalendorinių dienų. Motinystės išmokos dydžio taip pat nesiūloma keisti, t.y. jis sudarytų 100 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Išliktų ir reikalavimai šiai išmokai gauti: moteris turės būti apdrausta motinystės socialiniu draudimu, išleista nėštumo ir gimdymo atostogų bei iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turėti ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.
Keičiasi tai, kad įstatymo projekte minimalius ir maksimalius išmokų dydžius siūloma sieti nebe su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, o su objektyviu statistiniu dydžiu, t. y. šalies vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Tad Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad motinystės išmoka per mėnesį negalės būti mažesnė nei 20 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio už praeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negalės viršyti 2 šalies vidutinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės išmoką atsiradimo dienos, dydžio.
Išmokos jauniems tėvams
Taip pat siūloma įteisinti dar vieną išmokų rūšį – išmoką vaiko priežiūrai, kuri būtų mokama 4 BSI dydžio (152 eurų) vienam iš vaiką auginančių tėvų (ar turimam vieninteliam iš tėvų), įtėvių ar vaiko globėjui iki 26 metų amžiaus, besimokančiam pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuojančiam aukštojoje mokykloje pagal nuolatinę studijų formą arba doktorantūroje (įskaitant ir akademinių atostogų dėl nėštumo laikotarpį) ir 12 mėnesių po mokslo baigimo bei pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturinčiam teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, nuo vaiko gimimo iki vaikui sukaks vieneri metai. Tikėtina, kad asmenų, turinčių teisę gauti šią naujos rūšies išmoką, sąrašas bus papildytas ir bestudijuojančiais medicinos rezidentūroje asmenimis.
Reikia pažymėti, kad garantijos mamoms išlikti darbo vietoje išlieka: su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.
Labiausiai kliūva dingę mamadieniai
Aktyvių mamų sambūrio narė Rasa Žemaitė sako, kad jeigu bus patvirtintas toks socialinio modelio variantas, kuris šiuo metu yra Seime, situacija darbuotojams bus labai neparanki, o ypač neparanki ji bus dirbantiems tėvams.
„Labai sudėtinga komentuoti, kas apskritai vyksta, nes realiai vyksta labai stiprus darbdavių lobizmas, kad darbuotojų teisių liktų kuo mažiau. Pagrindinis įrodymas tam – tai mamadieniai ir tėvadieniai, kuriuos tai išmeta, tai vėl palieka. (...) Dabartinėje versijoje išlikusi vienintelė pagrindinė nuostata yra tenkinti darbdavio interesus. Darbuotojų interesams skiriama labai mažai dėmesio“, - kalbėjo R. Žemaitė.
Kadangi nuostatos Darbo kodekse nuolat keičiamos, R. Žemaitė mano, kad tai vyksta todėl, kad Kodekse ieškomos silpnosios grandys, o jas atradus, anot pašnekovės, bandoma mažinti darbuotojų garantijas būtent tose grandyse.
Taip pat, R. Žemaitės teigimu, į darbuotojų interesus ginančių organizacijų pasiūlymus neatsižvelgiama:
„Nuo pat pradžių nutarta, kad mokesčių pokyčių nebus, tada mokesčių temos niekas nekėlė. Tuo tarpu darbuotojų interesai nuolat kaitaliojami“, - sakė R. Žemaitė.
Aktyvių mamų sambūrio narė pažymi, kad dirbantiems tėvams ir taip yra ganėtinai sunku išgyventi, kai tuo tarpu didžiojoje Europos dalyje dirba tik vienas iš tėvelių ir uždirba pakankamai, kad vaikams galėtų garantuoti gyvenimo kokybę.
„Jei bus panaikinta dirbančių motinų ir tėvų gynimo sistema, ir bus palikta derybų laisvė, iš principo matysime derybas tarp nykštuko ir milžino, nes darbuotojas negalės būti lygiaverčiu derybininku darbdaviui ir neturėdamas tų įrankių, kuriuos dabar turi, niekada neišsiderės nors šiek tiek palankesnių sąlygų“, - kalbėjo R. Žemaitė.
Išeities reikia visiems tėvams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktoriaus pavaduoja ir socialinio modelio kūrimo projekto vadovė Eglė Radišauskienė pažymėjo, kad motinoms naujasis Darbo kodeksas naujovių, dėl kurių reikėtų baimintis, tikrai neatneša.
„Toms moterims niekas nesikeičia. Vienintelis pakeitimas yra tas, kad naujame Vyriausybės pasiūlytame modelyje nėra tų mamadienių, bet Trišalės tarybos partneriai ir Vyriausybė dar dėl jų tariasi“, - kalbėjo socialinio modelio rengėja.
Ji pabrėžia, kad šiai dienai mamadieniai ir tėvadieniai yra skiriami ne visiems, o tik tiems, kas turi du vaikus iki dvylikos metų arba neįgalų vaiką.
„Tai jūs man pasakykit, jei aš turiu tris penkiolikmečius arba vieną trimetį, tai man nereikia atostogų? Tai mokslininkų ir buvo tokia idėja, kad išeities reikėtų visiems tėvams, o ne tik kai kuriems. Tada buvo pasiūlytas ir tas lankstesnis laikas, ir nepilna darbo diena, ir darbo sutarčių įvairesnės rūšys – kiti būdai“, - sakė E. Radišauskienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad naujajame Darbo kodekse yra įtvirtintos atostogos kvalifikacijos kėlimui, kurios darbdaviui atsieina pakankamai daug, todėl, anot jos, nereikėtų darbdavio apkrauti dar ir mamadieniais.
„Žinome atvejų, kai darbdaviai skundžiasi, kad darbuotoja per mamadienį eina į grožio saloną, manikiūrą darosi – tai kad nebūtų tokių dalykų, kad atsakingai darbuotojai imtų mamadienius“, - kalbėjo E. Radišauskienė.
Pažymėjus, kad Aktyvių mamų sambūris kritikuoja naująjį darbo kodeksą ir mamų padėtį jame, E. Radišauskienė nurodė, kad yra ir kitaip mąstančių mamų:
„Aš kalbėjau ir su kitomis mamomis, kurios pasakė: darbdaviai nenori, kad mes sugrįžtume į darbą su savo mažais vaikais, dėl to mes kuriame tuos verslus, bet jeigu mums duotų laisvą darbo laiką ir su mumis kalbėtų kaip su žmonėmis, tai tikrai mes mielai dirbtume tose saugiose darbo vietose. Tad štai kitos aktyvios mamos sako ką kita“, - sakė ji.
Mamos kovoja prieš save
Modelio kūrėja taip pat nurodė, kad pačioms mamoms yra nenaudinga padėtis darbo rinkoje, kokia yra dabar, ir mamos, anot E. Radišauskienės, turėtų pačios norėti ją pakeisti:
„Tos mačios pačios kovoja prieš save, nes jos nėra paklausios darbo rinkoje. Turime tų mamų nedarbą, esame jas kaip grupę įtrauką į socialinių įmonių rėmimą, nes jų niekas nenori įdarbinti. Štai kur yra problema. Taip, kurios išeina iš tam tikrų įstaigų, viskas gerai, jos sugrįžta, bet yra bylų, kur grįžta mama iš vaiko priežiūros atostogų, tai jai ir darbo vietą pastato koridoriuje, nes nenori, kad ji dirbtų – yra visokių atvejų“, - kalbėjo E. Radišauskienė.
Todėl, anot jos, į modelį yra įtrauktos tokios naujovės kaip lankstus darbo grafikas, darbas nuotoliniu būdu, darbo vietos dalijimasis ir pan.
