Bankrutavus „Snorui“ paaiškėjo, kad milijoninius indėlius banke laikė ne tik verslininkai, bet ir šalies ligoninės, poliklinikos, greitosios pagalbos stotys. Ligoninių turtus tirs auditas. Tačiau teisės aktų, kiek ligoninės sąskaitose gali turėti neišleistų pinigų, nėra. Tad politikai neatmeta, kad dėl tokio taupymo gali nukentėti gydytojų algos ar net pacientai, todėl ligoninėms rengiama tvarka, kiek ir kam ateityje šios galės taupyti.
„Snoro“ griūtis netikėtai apnuogino kai kurių gydymo įstaigų turtus. Banke gydymo įstaigos laikė beveik 32 mln. litų, 14 milijonų jos gali ir nebeatgauti, nes tai viršija draudžiamą sumą, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.
Politikai sunerimo, kaip ligoninės, kurios neretai skundžiasi lėšų trūkumu, galėjo sukaupti tokius milijonus ir ar dėl to nenukentėjo pacientai ir darbuotojai.Daugiau kaip po milijoną „Snore“ laikė 7 gydymo įstaigos, dar 5 – kiek mažiau nei po milijoną.
„Bendrai Lietuvos mastu tokių įtarimų, kad kažkas galėjo nukentėti, o pirmiausia – darbuotojai, be abejo, yra. Nes kad ir Panevėžio greitoji pagalba, kur atlyginimai yra pakankamai nedideli, sugebėjo sukaupti ir banke pasidėti terminuotą daugiau kaip milijono litų indėlį“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Panevėžio greitoji sako nieko blogo neįžvelgianti. Milijoną sukaupė per metus ir norėjo, kaip ministras įsakymu liepęs, įkurti regiono dispečerinę stotį. O iš palūkanų uždirbtus pinigus teigia naudoję įstaigos reikmėms.
„Įstaigos reikmėms naudojama, mes jų niekur neskiriame. Esame viešoji įstaiga, niekam nemokame papildomų dividendų ar dar kažko“, – tvirtino Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Vilius Mitka.
Ministerijos duomenimis, dar didesnius turtus buvo sukaupusi Klaipėdos Jūrininkų ligoninė, „Snore“ laikiusi 6 mln. litų. O aukščiausias šalies politines įstaigas pasiekė atviras laiškas, kad iš viso ligoninė bankuose laiko net 23 mln. litų. Spėjama, kad dėl to galėjo nukentėti pacientai, priversti už paslaugas mokėti priemokas.
Ministerija teigia atliekanti auditą, todėl ligoninės turtų kol kas negalinti nei patvirtinti, nei paneigti.
Ministras Raimondas Šukys tikina, esą pavojaus, kad ligoninės pinigus kaupė nesuteikdamos dalies gydymo paslaugų, nėra. Apmokėjimą jos gauna tik po to, kai paslaugos jau suteikiamos. Vis dėlto bus parengtas įsakymas, kiek ir kam papildomų pinigų ligoninės galės kaupti.
„Bus nustatyta, kokiais atvejais, kokia suma kaip rezervas gali būti einamose sąskaitose. Jeigu terminuotuose indėliuose – kokiam laikui ir kokiais tikslais“, – sakė R. Šukys.
Kokią sumą gydymo įstaigos galės kaupti, kol kas neaišku. Seimo Sveikatos reikalų komitetas siūlo, kad tai turėtų būti apie dešimtadalis metinių pajamų.
Kristina GARALEVIČIŪTĖ, Zina PAŠKEVIČIENĖ
