Nei 18 metų laisvės, nei narystė Europos Sąjungoje neišvaduoja Lietuvos nuo menkavertiškumo komplekso, pasireiškiančio savo tautos vertybių menkinimu ir kitų, ypač didelių, valstybių bei jų piliečių aukštinimu.
Pataikavimo prieš užsieniečius apraiškų galima rasti visose srityse. Jų gausu politikoje, socialiniame gyvenime ir net vadinamajame šou pasaulyje.
Savimi didžiuojamės retokai - kai svarbią pergalę iškovoja mūsų sportininkai arba prisimename kunigaikštį Vytautą, nuvedusį lietuvius iki Juodosios jūros.
Kodėl dažnai atrodo, kad išsivadavę nuo geležinės sovietų sienos, vis dar aklai mylime ir gerbiame Vakarus, kurie jau seniai nustojo mus vilioti spalvotais kramtomosios gumos popieriukais?
„Vakarų ekspreso“ kalbinti klaipėdiečiai vieningos nuomonės neturi. Seimo narys Vytautas Čepas įsitikinęs, kad prarastą tautos vertę skiepyti būtina jau pirmaklasiams, o sociologas Liutauras Kraniauskas mano, kad menkumo komplekso mūsų visuomenė neturi iš viso. Jo teigimu, išskirtinis dėmesys užsieniečiams - viso labo elementarus svetingumas, kurio tautiečiai dažnai stokoja.
Autostradoje Kaunas-Klaipėda prieš keletą metų buvo pakoreguotos nuorodos į įvairius užsienio miestus. Prie nuorodos į Varšuvą tuomet atsirado lenkiškas užrašas Warszawa. Prie užrašo Ryga - latviškas šio žodžio variantas Riga. Dėl kaimynų širdies neskauda, o štai dėl lenkų...
Išmaišius Lenkiją skersai ir išilgai, lietuviškai parašyto mūsų miesto pavadinimo neteko aptikti nė viename greitkelyje.
Antrasis pastebėjimas. Prieš kurį laiką uostamiestyje veikė baras, kuriame nuolat stovėjo rezervuotas stalelis tik užsieniečiams, neatidūs lietuviai nuo jo būdavo maloniai nuvejami.
Dar vienas pavyzdys - legendinės islandų atlikėjos Bjork koncertas Lietuvoje. Šalies valdžia jos pasirodymui skyrė net 800 tūkst. Lt. Šimtus litų už galimybę pamatyti šią atlikėją mokėjo ir dauguma Bjork gerbėjų, pirkę brangius bilietus.
Lietuviai ją pamatė. Tiesa - labai trumpai. Formaliai ir skubotai atlikusi savo programą dainininkė nuo scenos pasitraukė lygiai po valandos be jokios šypsenos ir nuoširdaus atsisveikinimo. Dauguma atėjusiųjų pasijuto apgauti.
Tuo tarpu beveik milijoną litų atseikėjusi Kultūros ministerija viskuo liko patenkinta ir jokios oficialios savo pozicijos nepareiškė, bei priekaištų organizatoriams neturėjo, nors pinigėliai - iš mokesčių mokėtojų kišenių.
Tai, jog atlikėja saugojo balsą, nes sirgo - suprantama. Bet sklinda kalbos, kad jai buvo leista atsisakyti lietuviškosios programos dalies, kuri buvo ilgesnė už Jurgos Šeduikytės pasirodymą.
Prieš kurį laiką Lietuva „nurijo“ tuometinio Prancūzijos vadovo Žako Širako mestą akmenį, kai jis išsakė savo nuomonę apie Baltijos šalių paramą JAV misijai Irake. „Baltijos šalys praleido puikią progą patylėti“, - rėžė Širakas, o Lietuvos valdžia ta proga pasinaudojo pavėluotai - nutylėdama Prancūzijos vadovo išsišokimą.
Lengvai prieinamos moterys
„Atvažiuoja koks snarglėtas juodaodis, ir puola visas būrys merginų iš paskos. Pamenu, ir tarybiniais laikais kaimuose lietuvaitės taip paskui rusų kareivius bėgiojo“, - dar vieną akis badantį reiškinį sakė pastebėjęs V. Čepas.
Vis dar yra merginų, kurios tiki pasakomis apie „užjūrio princus“, ir atvykėliams būna kur kas nuolankesnės bei prieinamesnės nei savo šalies vyrams.
Garsas apie lengvabūdes ir brangiai „nekainuojančias“ lietuves pasklido po daugumą Europos šalių. Pavyzdžiui, Italijoje netgi yra interneto svetainių, kuriose italams rekomenduojama, kaip apsukti galvas Lietuvos merginoms.
Sociologų nuomone dėl to kaltos ne vien „lengvai prieinamos“ lietuvaitės, bet ir pati visuomenė, nuolat pabrėžianti, jog Lietuva - gražių moterų šalis. Kai kurių turizmo agentūrų lankstinukuose nuolat akcentuojamas „kerintis baltų moterų grožis“.
Šimtmečiais spaudė stipresni
Tai - tik keletas pavyzdžių, kuriuos būtų galima traktuoti kaip nuolankumą prieš „stipresniuosius“ arba pataikavimą užsienio valstybėms. Klaipėdietis Seimo narys Vytautas Čepas sako, kad tautos nuolankumas išsivystė dėl sudėtingų šalies istorijos vingių.
Lietuvai nuo seno būdinga šlietis prie „stipresniųjų“, teigė V. Čepas.
„Logiška, kad tebelankstome prieš juos nugaras, visą gyvavimo laiką buvome spaudžiami tai vokiečių, tai lenkų, tai rusų. Per šimtmečius ir susiformavo būtent toks tautos išlikimo būdas. O ką daryt, kai ateina su patranka - lenkiesi per daug negalvodamas“, - komentavo V. Čepas.
„Kita vertus - patys save stumiame į kampą. Net pirmokėlių pasuose pernai buvo rašoma, jog Lietuva - mažytė valstybėlė, o juk nesame tokie nykštukai, kad tą reikėtų nuolat akcentuoti. Pavyzdžiui, kodėl viskuo į Lietuvą panaši Airija savo mažumu niekada nesigyrė ir nesigiria? Tuo metu mes, įsikūrę Europos viduryje, visam pasauliui nuolat primename savo menkumą ir tai darome absoliučiai nepagrįstai“, - dėstė Seimo narys.
Drąsa - ne moralinė vertybė
V. Čepas įsitikinęs, jog atsikratyti mažos tautos komplekso galima kuriant ilgalaikes programas ir strategiją, kuri keltų vidinę tautos didybę.
„Pas mus nemokoma, kaip didžiuotis savimi, savo tautos istorija. Pasitvirtinome šūkį, kuriuo pristatysime save pasauliui - „Lietuva - drąsi valstybė“. Bet juk už drąsą svarbiau yra protas.Nepagalvota visiškai. Šūkis žemina lietuvių tautą, nes parodo, kad labiau už moralines savybes mes vertiname biologines. Kita vertus, tokiai neva drąsiai valstybei ėmė ir pritrūko drąsos apginti Lietuvos pilietę Ingą Rinau nuo Vokietijos teismų, o tą, esu įsitikinęs, buvo galima padaryti“, - priekaištus ir pastabas žėrė V. Čepas.
Kita medalio pusė
Seimo nariui oponuojantis sociologas, Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Liutauras Kraniauskas mano, jog nereikėtų nuolankumo painioti su svetingumu.
„Su užsieniečiais tenka bendrauti dažnai. Stengiamės, jog mūsų miestas, šalis paliktų teigiamą įspūdį. Bandome paaiškinti tai, ko jie nesupranta, rūpinamės, jog viešint Lietuvoje jiems kiltų kuo mažiau nepatogumų“, - kalbėjo L. Kraniauskas.
Mažos tautos komplekso apraiškų visuomenėje neįžvelgiantis pokalbininkas teigė, jog, nepaisant pastangų, užsieniečiai iš mūsų šalies ne visuomet išsiveža pačius geriausius įspūdžius.
Apie tai, anot jo, nuolat pranešama nusikaltimų suvestinėse. Lietuviai tebevagia automobilius su užsienietiškais numeriais, apiplėšinėja turistus ir puldinėja juodaodžius.
„Atvykę čia, užsieniečiai susiduria su lietuvių agresija, uždarumu, o neretai - ir stuobriškumu. Pirmi kontaktai su mūsų gyventojais būna sudėtingi. Mes - ne amerikiečiai, neįsivaizduojami be šypsenos veide, tačiau pralaužus ledus jie pamato, kad esame ir svetingi, ir nuoširdūs. Apie tai man pasakoja atvykstantys studijuoti kitų šalių studentai“, - tikino L. Kraniauskas.
TYRIMAI IR ĮVAIZDIS
Pataikaudami išsvajotų ir išlauktų Vakarų šalių piliečiams, kurių viešnagės tapo tokios įprastos, jog su duona ir druska bei dūdų orkestru jų nepasitinkame, kaip anksčiau, dažnai padarome sau meškos paslaugą.
Apie tai kalba ir prieš dvejus metus atlikti mūsų šalies įvaizdžio tyrimai, kuriuos užsakė Lietuvos turizmo fondas. „TNS gallup“ apklaususi užsieniečius rašo, kad „kai kuriais atvejais lietuvių svetingumas yra perdėtas ir juos pačius nuvertinantis“.
Kokią Lietuvą pasaulis mato savo TV ekranuose ir kino teatruose? Garsusis Holivudo žmogėdra Hanibalas Lekteris JAV režisierių ir scenaristų sumanymu gimė Lietuvoje.
Korporacijos „Associated Press“, kurios klientai - 800 televizijų, visame pasaulyje iš Lietuvos labiausia pageidauja netradicinių siužetų. Pavyzdžiui, daugybė televizijų parodė siužetą apie lietuvę moterį, 10 metų valgančią smėlį, istoriją apie italą, „Rokiškio sūrio“ technologą, gaminantį prakartėlius iš sūrio, „valdovų rūmus“ - rokiškėno pastatytą namą iš 20 000 butelių.
Vaida JUTKONĖ
