Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai. Pavyzdžiui, nors bendras kainų pokytis yra 1,2 proc., dažniausiai vartojami ryžiai pabrango 3 proc., visa mėsos grupė atpigo, bet joje brango jautiena. Daugiausia brango vaisiai ir daržovės, dėl kurių kainų gyventojai labiausiai ir pyksta. Vaisiai brango 6,1 proc., daržovės – 9,7 proc. Kalafiorai brango 11,6 proc., saldžiosios paprikos 30 proc., o svogūnų kaina per metus išaugo net 70 proc.
Premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius spėja, jog kainos ūgtelėjo dėl padidėjusių mažmeninės prekybos antkainių.
Nori riboti antkainius
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas, socdemas Bronius Bradauskas svarstė, jog kainų kilimas gali būti susijęs su keliais veiksniais.
Premjeras pasitarime informavo, kad antkainiai mažmeninės prekybos šiemet augo 4 procentais. Ar turėjo pagrindo tiek pakelti antkainį? Aš manau, kad ne. Niekas juk nebrango – kuras kaip tik atpigo, atpigo prekių pervežimai.
Dabar yra keturi pagrindiniai rinkos dalyviai – „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“, „Iki“ – ir jiems labai lengva susitarti. Aš, aišku, tokių duomenų neturiu, bet pagal sąmokslo teoriją, kas gali paneigti? Tos kainos labai panašios visuose prekybos tinkluose, tai yra tiks įtarimas, kad gali būti karteliniai susitarimai“, – portalui tv3.lt aiškino B. Bradauskas.
Socdemo manymu, kainų auginimą sustabdyti galima būtų keliais būdais, kurių vienas – antkainių ribojimas.
„Reikia pritarti mano siūlymui iki 5 procentų sumažinti PVM mėsai, šviežiai žuviai ir baltam pienui. Tada tos kainos būtų tikrai žemesnės. Prekybininkai šimtu procentų pasižadėjo, kad tiek, kiek procentų mes sumažinsime PVM, [...] tiek jie ant prekystalio sumažins kainą.
Nagrinėsime, ar Europos Sąjungos įstatymai leidžia ar ne, riboti antkainius. Jeigu tai leidžia, tai tikrai Seime svarstysime ir siūlysime riboti antkainius, kad nebūtų didinamos tos kainos“, – siūlymus, kaip sumažinti pakilusias kainas vardijo BFK pirmininko pavaduotojas.
B. Bradauskas atkreipė dėmesį į tai, kad maisto produktų kainos kilo ir turguose, todėl politikas teigė, jog visuomenėje akimirksniu paplitusios „nepirkimo“ iniciatyvos turėtų apimti ir turgavietes.
„Žmonės galėtų boikotuoti ir nepirkti vieną dieną turguje nieko. Turgininkai tada pajustų, kad šitaip plėšikauti negalima“, – kalbėjo socdemas.
PVM lengvata – visiems būtiniausiems produktams
Portalo tv3.lt kalbintas Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis taip pat neslėpė manantis, kad maisto produktų pabrangimo priežastis gali būti smarkiai padidinti antkainiai.
„Mano paskaičiavimais antkainis šviežiai žuviai siekia šimtus procentų. [...] Mano nuomone, kai kurioms prekėms, tame tarpe – ir daržovėms, prekybos tinklai taiko didžiulius antkainius, kurie šimtais procentų svyruoja“, – pasipiktinimo neslėpė V. Mazuronis, pridurdamas, jog į antkainių taikymą prekybos tinkluose turėtų atkreipti dėmesį Konkurencijos taryba.
Ką daryti, kad maisto produktų kainos sumažėtų? Darbo partijos pirmininko manymu, atsakymas yra paprastas – reikia sumažinti šio segmento prekėms taikomą PVM.
„Reikėtų imtis vieno veiksmo – greičiau pritarti mūsų pasiūlymui, kad būtų sumažintas PVM nuo 21 iki 5 procentų būtiniausiems maisto produktams.
„Mes ir sąrašą esame pridėję, tai ten ir duona, ir cukrus, ir aliejus, ir miltai, ir mėsa, ir vaisiai, ir daržovės. Kalbame apie produktus, kuriuos gamina Lietuvos gamintojai ir apie tuos, kuriuos perka mažas pajamas turintys žmonės. Tai sumažintų kainas bent jau 16 procentų, kurį uždeda kaip mokestį valstybė“, – aiškino V. Mazuronis.
„Darbiečių“ vadovas siūlo, kad PVM lengvata maisto produktams būtų taikoma nuo kitų metų.
Sieks grąžinti senąją valiutą
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis portalui tv3.lt tvirtino, kad labiausiai prie kainų augimo prisidėjo ne kas kitas, o euro įvedimas Lietuvoje.
„Aš manau, kad kainos kyla dėl euro įvedimo. Tai nėra paslaptis ir, be abejonės, įmonės pasinaudoja ta situacija, kad įvestas euras ir ženkliai, tiesiog geometrine progresija kai kurios paslaugos brango – kiek kainavo litais, dabar tiek kainuoja eurais. Procesas tiesiog nevaldomas“, – kalbėjo „tvarkietis“.
P. Gražulio įsitikinimu, išeitis yra viena – reikia grąžinti Lietuvoje litą. Jis teigė siūlysiąs kartu su Seimo rinkimais šiemet rengti referendumą dėl senosios valiutos grąžinimo.
„Jeigu būtų litas, manau, tikrai nebūtų buvę tokių kainų, manau, gal susinormalizuotų tos kainos. Pažiūrėkime į Lenkiją. Ten ne tik maisto prekės, bet ir statybinės medžiagos, ir drabužiai faktiškai yra kelis kartus pigesni. Kol neturėjome euro, Lenkijoje ir Lietuvoje tos kainos skyrėsi, bet keliais procentais, o dabar yra tragedija – žmonės tiesiog neįperka produktų“, – piktinosi Seimo narys.
„Lidl“ įves tvarką?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos Seime seniūnas, parlamento opozicijos lyderis Andrius Kubilius kritikavo valdančiųjų norus valstybės rankomis reguliuoti rinką, siekiant sumažinti kainas. Anot jo, kainų augimas šiuo metu tiesiog rodo, kad rinkoje yra per maža konkurencija.
„Abejoju, ar kažkokios reguliacinės priemonės čia padėtų, nes iš tikrųjų tai gali atsisukti kitu galu – skausmingai po kurio laiko pamatytumėme, kad tos priemonės tik dar labiau pakenkia. Ką iki šiol valstybė bandė reguliuoti, pavyzdžiui, pieno rinka, tas nedavė jokių rezultatų. Priešingai – parodė, kad elgiamasi kartais dabartinės valdžios visiškai neprotingai.
Kainų kilimas dažnai yra sąlygotas objektyvių priežasčių, kaip per maža konkurencija prekyboje, tai man atrodo, kad laiku turėtų pasirodyti naujas prekybos tinklas „Lidl“ ir šitame nusiskundimų, kad kai kurios kainos yra pakilusios, fone, žinant, kad „Lidl“ yra garsus savo mažomis kainomis, konkurencijos prasme šio tinklo atėjimas būtų vertas dalykas“, – portalui tv3.lt kalbėjo A. Kubilius.
Konservatorius neslėpė manantis, jog prekių ir paslaugų kainoms įtaką galėtų padaryti ir agresyvi visuomenės reakcija.
„Pati visuomenės reakcija, man atrodo, yra labai sveikas dalykas. Tokios akcijos, kaip nesilankyti prekybos centruose ar nepirkti kažkokių produktų, yra natūralus žmonių atsakas į jiems nepatinkančias kainas. Tai galų gale priversti ir prekybininkus reaguoti. Jeigu visi paskelbtų, kad nepirksime brangių kalafiorų, tai ką darys tie, kurie jų įsivežė ir pardavinėju su galbūt per dideliu antkainiu?
Galbūt padėtų didesnis viešumas, jeigu sekant kitų šalių patirtimi, būtų surasta būdų, kaip priversti, kad pardavėjai skelbtų ne tik kainas, bet ir savo gaunamas pelno maržas. Tie dalykai gal paskatintų vartotojus žiūrėti kritiškai į vienus ar kitus pardavėjus“, – apie tai, kas galėtų prekybininkus priversti sumažintas kainas, kalbėjo A. Kubilius.
Reikia ne mažinti kainas, o didinti žmonių pajamas
Opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas, BFK narys Kęstutis Glaveckas perspėjo, jog valstybė kontroliuoti produktų kainas galimybių turi labai mažai, todėl, jo manymu, valdančiųjų siūlymai riboti antkainius, taikyti PVM lengvatas yra tiesiog populizmas prieš artėjančius Seimo rinkimus.
„Manau, kad nereikėtų tokiu būdu ir taip chaotiškai lįsti. Tai yra rinkiminis dalykas. Ką reiškia sumažinti kainas ir panaikinti mokesčius kai kuriuos? Turime tokią ekonomiką, kuri yra daugmaž subalansuota ekonomika europinio standarto, euro zonos. Kad esame euro zonoje, tai turime ir teigiamus dalykus, turime ir ypatumą tame, kad, jei esi bendrame katile, tai įtakos neišvengsi: jei Vokietijoje ar Lenkijoje padidėja kainos, tai tai persiduoda ir į kitas šalis.
Ką reiškia kontroliuoti kainas? Tai yra absurdas, kai atviros sienos. Tarkime, Lenkija turi savo monetarinę politiką, iš to laimi, bet iš to ir pralaimi. Jie gali sau žemesnį PVM maistui, nes visai kitokios valstybės biudžeto apimtys, o mes, jeigu sau leistume tokią prabangą, neturėsime lenkiškų kainų bet kokiu atveju, o turėtume tik didesnius pelnus“, – portalui tv3.lt kalbėjo K. Glaveckas.
Liberalo teigimu, kainų kilimo tendenciją lemia objektyvios priežastys.
„Kainos turi tendenciją augti, nes keičiasi struktūra. Energetika atpigo labai smarkiai, o tas atpigimas tuščias nebūna. Išsilaisvinę pinigai nuslenka į kitas rinkas. Pačios rinkos taip pat keitėsi, kalbant ir apie sankcijas Rusijai. Daug priklausome nuo eksporto, todėl šis veiksnys mums irgi buvo svarbus“, – dėstė parlamentaras.
Ką gi tada daryti, kad kainos „nesikandžiotų“? K. Glavecko manymu, reikėtų ne kovoti su kainomis, o auginti žmonių pajamas, pavyzdžiui, neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimu, darbo našumu stiprinimu.
„Reikia investuoti į aukštų technologijų rinką, nes dabar pas mus Lietuvoje per valandą darbuotojas sukuria tik 1 eurą pridedamosios vertės, o Vokietijoje tai skaičiuojama dešimtimis eurų. Taigi, reikia darbo našumą didinti“, – savo įžvalgomis dalijosi liberalas.
