Sostinės gyventojams šalia namų pastebėjus cikliškus jaunų vyrų susibūrimus, kilo įtarimų ir klausimų, ypač po to, kai buvo rasta informacija internete apie ten įsikūrusius musulmonų maldos namus.
„Kadangi prieš tai tame pastate buvo Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, tai kažkuriuo momentu buvo toks įsitikinimas, kad ten vyksta kažkokie mokymai ar kažkas tokio, bet viešai prieinamos informacijos pagalba, paieškos pagalba, teko būt nustebus.
Šiuo adresu ir dar keliuose Jeruzalės mikrorajone esančiuose adresuose yra įsteigtos įvardintos mečetės, religinės bendruomenės islamo mokymo centrai. Yra nuorodos į internetinius puslapius, kuriuose kviečiama maldai, kad naujoji įsikūrusi mečetė yra visiškai stulbinanti, modernus bei tradicinis dizainas sukuria ramią ir jaukią atmosferą. Viso šito rezultate viduje gyvenantis lietuvis nebesijautė saugios kaimynystės aplinkoje ir pabandė šiek tiek paieškoti atsakymų, kas čia vyksta“, – „Žinių radijui“ pasakojo Aurimas Mozeris, Baltupių bendruomenės atstovas.
A. Mozeris patikslino, kad islamo centras įsteigtas Raugių gatvėje, rūsyje. Baltupių bendruomenės atstovas pridėjo, kad patalpos veikia kaip viešoji įstaiga (VŠĮ), kuri neturėtų vykdyti religinių apeigų, nebent būtų oficialiai registruota kaip religinė bendruomenė Teisingumo ministerijoje.
„Kadangi jis [islamo centras – aut. past.] per langus matosi, tai ir šeima, ir namo gyventojai vis paklausia, reaguoja, nori atsakymų“, – pridūrė jis.
A. Mozeris taip pat atkreipė dėmesį į rūsio, kuriame renkasi islamo išpažinėjai, saugumą ir iškėlė klausimą, ar ten apskritai laikomasi saugumo reikalavimų.
Muftijus išreiškė apgailestavimą, kad nėra galimybės statyti mečetę
Islamo kultūros ir švietimo centro direktorius, muftijus Aleksandras Beganskas išreiškė apgailestavimą, kad nuo 1994 metų Vilniaus savivaldybė nesuteikia galimybės statyti mečetę, nors poreikis tam yra.
„Nuo 1994 metų mums Vilniaus miesto savivaldybė, Vyriausybė nori užmerkti akis ir ir nepastebėti tos problemos, kuri dabar pas mus yra“, – sakė A. Beganskas.
Beje, paaiškino, kad maldos namai yra atviri visiems, ne tik atvykusiems iš Azijos, bet ir lietuviams bei kvietė išsigandusius kaimynus užeiti. Jis pabrėžė, kad centre vyksta religinis švietimas, kur mokoma gerbti kitus, įstatymus ir būti gerais piliečiais.
„Čia nėra taip, kad mes atmintinai mokomės psalmių arba tai deklaruojame, ne. Mes ten mokiname gerbti kaimynus, mylėti savo tėvus, mylėti vaikus, gerai elgtis toje šalyje, kuriojemes gyvename, gerbti tos šalies įstatymus“, – tvirtino jis.
Tuo tarpu A. Mozeris teigė, kad eiti į rūsį aplankyti islamo išpažinėjus neatrodo kaip geriausias variantas.
„Tame pačiame pastate yra Verkių seniūnija, kur yra vieša erdvė, turi ir susitikimų salę, turi galimybę per juos galbūt skleisti šitą tiesą, kokie yra jų tikslai, kokie yra rezultatai, dėl ko tas viskas vyksta. Ir seniūnų apimtyje skelbimai aplinkui arba kitaip viešai prieinamos informacijos dalinimas galbūt iššauktų tą diskusiją“, – sakė Baltupių bendruomenės atstovas.
A. Mozeris įželgė problemą ir dėl to, kad islamo centras yra įsteigtas kaip viešoji įstaiga (VŠĮ).
„Pagal pavadinimą ji užsiima mokymu, švietimu, bet realiai ji negali religinių apeigų vykdyti, nes tai būtų pagal įstatymą religinė bendruomenė, kurią jau reikia įstatymo tvarka suderinti su tam tikromis institucijomis“, – sakė jis.
A. Mozeris pridūrė, kad už šį veiksmą atsakinga Teisingumo ministerija, tačiau reikalais, susijusiais su VŠĮ, reikia kreiptis į savivaldybę.
„Iš Teisingumo ministerijos atstovo atsaymo mums buvo galima suprasti, kad jeigu susibūrimas vykdo religines apeigas, tai patampa įstatymų apimties objektu, šita visa veikla turėtų būti suderinta. Tai yra, vykdančią veiklą organizacija turi būti kontroliuojama. Procesas pagal įstatymą ganėtinai ilgas ir painus, tai yra du aspektai: prisidengiant VŠĮ jie lyg apeina Teisingumo ministerijos padidinamąjį stiklą“, – tvirtino jis.
Beganskas: gyventojai nesupranta, kas yra islamas
Muftijus A. Beganskas, atsakydamas į klausimą, kodėl lietuvos gyventojai išsigąsta islamo išpažinėjų, jis tvirtino, kad taip yra dėl kelių priežasčių.
„Pirmas dalykas, kad jie nežino, kas yra islamas, kas yra tikėjimas“, – sakė A. Beganskas.
Antra, anot muftijaus, kai kalbama apie žmogaus teises, demokratiją ir religines laisves Lietuvoje, musulmonai susiduria su dvigubais standartais. Jei kas nors pakloja kilimėlį ir atlieka maldą, neretai išgirsta frazę: „Tegul jis išvyksta į savo tėvynę.“ Anot muftijaus, visi turi teisę praktikuoti savo tikėjimą.
„Reikia suprasti mūsų valstybės, mūsų visuomenės prioritetus. Arba pas mus prioritetai yra tokie, kad jeigu kažkas rūko, vagia arba kažką blogai daro, tai čia normalu, o jeigu kažkas iš mūsų ar iš lietuvos piliečių atlieka maldą ant kilimėlių, tai čia jau blogai. Na, tai klausykit, pirmiausia, reikia panaikinti tuos stereotipus, pabandyti sužinoti, kas yra tikėjimas, kas yra islamas“, – dėstė muftijus.
Atvykėlių musulmonų yra apie 40 tūkst., todėl jiems reikia maldos vietų
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pripažįsta, kad Lietuvoje daugėja musulmonų iš musulmoniškų šalių (ju šiuo metu yra apie 40 000), ir tai natūralu, kad jiems reikia maldos vietų.
„Klausimas yra labai aštrus ir vis tiek jis kol kas yra paliekamas nuošalyje, bet jį anksčiau ar vėliau kažkokiu būdu reikės pradėti išrišinėti, kad nesukurtume tikrų problemų, kurios kyla iš nesikalbėjimo.
Iš tikrųjų jeigu tos vietos [maldos vietos – aut. past.] nėra, tada jie ieško tokių būdų, kurie ir piktina mūsų gyventojus“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Ji pridūrė, kad žmonės baiminasi islamo išpažinėjų Lietuvoje, nes tai, anot E. Gudzinskaitės, žmogiška psichologija: nepažįstant dalyko, mes jo bijome.
E. Gudzinskaitė tvirtino, kad viešoji erdvė dažnai susitelkia tik į neigiamas su islamu susijusias naujienas, pavyzdžiui, radikalizaciją. Tai skatina klaidingus stereotipus, nors radikalūs asmenys sudaro tik nedidelę dalį musulmonų bendruomenės.
Tvirtina, kad reikia ieškoti sprendimo
Baltupių bendruomenės atstovas A. Mozeris sutiko, kad žmonės turi teisę, teisę į tikėjimą. Jis pridūrė, kad būtų daug paprasčiau turėti vieną maldos namų centrą nei leisti praktikas vykdyti atsitiktinėse vietose.
„Turime mes ir daugiau imigrantų ir iš kitų šalių, bet galbūt paprasčiausiai jų nematome, nes jų gyvenimo būdas yra panašus į mūsiškį, o kitokie veiksmai šiek tiek baugina.
Ar tai galima pakeisti švietimu? Manau, kad taip, nes šiandieninės sklaidos apimtyje, jeigu ir išgirstame apie islamą, tai daugiausia iš neigiamos pusės“, – tvirtino jis.
E. Gudzinskaitė sakė, kad jei egzistuoja formalūs reikalavimai, kurių musulmonų bendruomenės negali įvykdyti, jos vis tiek ieškos būdų juos apeiti. Tai natūralus žmogiškas poreikis praktikuoti tikėjimą.
„Tiesiog reikia rasti kažkokį sprendimą, kad jie galėtų tai daryti, padėti susitvarkyti, kad viską darytų pagal mūsų taisykles“, – pridūrė ji.
E. Gudzinskaitė teigė, kad musulmonų Lietuvoje ypač padaugėjo praėjusiais metais, o šiemet jų atvyksta mažiau.
„Bet vis tiek palyginti su tuo, kas buvo prieš penkerius metus, dabar mes turime ryškiai išaugusį imigrantų skaičių, jis galbūt taip dinamiškai ateityje nebeaugs, išliks daugmaž toks pat, bet vis tiek visuomenei, kuriai reikia laiko integracijos srityje prisivyti šituos skaičius“, – sakė ji.
A. Mozeris tvirtino, kad svarbu ieškoti dialogo.
„Jeigu mes verčiame juos slapstytis, tai dėl to ir užsiauginame baubą, bet mes dar nebandėme kitaip“, – kalbėjo jis.
E. Gudzinskaitė akcentavo, kad grėsmių egzistavimas labiau susijęs su asmenų išsilavinimu ir socialine padětimi, o ne religija. Afrikos šalyse ar kitur, kur gyventojų išsilavinimas yra žemas, taip pat kyla nusikalstamumo ir kitų problemų, nepriklausomai nuo religijos, todėl svarbu atskirti šiuos du aspektus.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
