Į naujienų portalą kreipėsi vilnietė Marija (vardas pakeistas). Anot merginos, nuo tada, kai uždraudė rūkyti balkonuose, namuose nuolat smirda cigaretėmis. Išėjus į laiptinę – tas pats.
„Kai tik įsigaliojo draudimas rūkyti balkonuose, iš karto pasijautė, kad šitas draudimas atsisuks prieš pačius gyventojus. Kai sulaukiau namo administratoriaus žinutės, tai tą pačią dieną vakare išeinant į parduotuvę laiptinėje buvo toks cigarečių dvokas, kad neįmanoma. O paskui situacija tik blogėjo“, – pasakoja ji.
Žmonės įsigudrino?
Kaimynų rūkymo namuose neapkenčianti Marija teigia, kad kvapas laiptinėje – toli gražu ne didžiausia problema. Negalintys užsidegti cigaretės balkonuose žmonės rūko namuose prie gartraukių, ir taip kvapas pasklinda po kitus butus.
„Gyvenu paprastame sovietiniame name, čia ventiliacija išvesta į bendras šachtas, taip pat ir gartraukiai. Aš nelabai supratau pradžioje, iš kur namuose yra cigarečių kvapas, jį užuodžiau tik vonioje ir virtuvėje, ir tik po to atėjęs draugas man papasakojo, kad taip yra dėl rūkančiųjų prie gartraukių, nes senos ventiliacijos šachtos užsikimšę ir viskas „eina“ ant namų. Tai cigarečių kvapas iš laiptinės pradėjo skverbtis ir į namus“, – pasakoja mergina.
Anot jos, geriau jau kelios minutės cigarečių dūmų dvoko iš lauko per atidarytą langą, negu nuolatinė smarvė iš laiptinės ir ventiliacijos: „Aš labai tikiuosi, kad tas žmogus, kuris uždraudė rūkyti balkonuose, užuodžia tą pačią cigarečių smarvę kiekvieną dieną“.
Dėl ventiliacijos kartais kalti ir patys gyventojai
Pagal įsigaliojusius Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio pakeitimo reikalavimus, buto savininkas ar kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi butu ir jame rūko, privalo užtikrinti, kad tabako dūmai nepatektų į kito savininko pastato patalpas bei į to paties buto patalpas.
Analogiškų situacijų Marijos istorijai – daug.
Anksčiau naujienų portalo tv3.lt kalbintas daugiabučių administravimu užsiimančios įmonės „Šilėja“ techninės priežiūros inžinierius Arūnas Treigys pasakojo, kad kartais gyventojų pajungti stiprūs gartraukiai stabdo ir keičia oro judėjimo kryptį, todėl kvapai pasklinda po kitus butus.
„Vėjo slėgio kaita – liaudyje sakoma „muša į kaminą“ tai yra neleidžia išeiti dūmams, tuo pačiu kvapams iš ventiliacijos šachtų“, – tikino ekspertas.
Kvėpuojantys kaimynų dūmais – pasyvūs rūkoriai
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos šeimos gydytojas Aurimas Rapalavičius teigia, kad kai nerūkantys asmenys „priversti“ kvėpuoti rūkančiojo iškvėptais dūmais, tai vadinama – pasyviu rūkymu.
O būtent tuose dūmuose ir yra kenksmingų medžiagų (kancerogenų, anglies monoksido, dervų ir t.t.), kurios sukelia sveikatos problemas ir yra siejamos su ankstyva širdies ir kraujagyslių (ankstyvo insulto ar infarkto) ir onkologinių ligų (burnos, stemplės, bronchų ir plaučių navikų) rizika.
„Yra nustatyta, kad rūkymas (tiek aktyvus, tiek ir pasyvus) nėštumo metu didina persileidimų ir apsigimimų riziką, sukelia vaisiaus augimo sulėtėjimą , taip didindamas mažo svorio vaisiaus riziką. Vaikams, augantiems rūkančių asmenų aplinkoje, didėja astmos ir kitų alerginių bei kvėpavimo ligų (pvz.: pneumonijos) rizika“, – pabrėžia jis.
Pasak jo, svarbu suprasti, kad kenkia ne pati cigaretė (kaip daiktas) ar pasirinktas rūkymo metodas, bet kenkia degimo metu išsiskyrusios medžiagos dujų (garų ar dūmų) pavidalu, todėl kenkia tiek ir pačiam rūkančiam, tiek ir aplinkiniams asmenims.
„Tai ypač svarbu, kai rūkoma uždarose patalpose, kur pasyvus rūkymas yra dažnai pasireiškiantis procesas ir ilgainiui gali pavirsti tretiniu rūkymu – kai kenksmingos dūmuose esančios medžiagos nusėda ant baldų ar drabužių ir lėtai, bet pastoviai, yra absorbuojamos per odą“, – teigia A. Rapalavičus.
Todėl nesvarbu kokiu pavidalu vyksta rūkymas – jis yra žalingas tiek rūkančiam asmeniui, tiek ir aplinkiniams, tad visada svarbu paraginti rūkančius mesti rūkyti: „To padaryti niekada nevėlu“, – priduria gydytojas.
Norintiems mesti rūkyti siūlome pasinaudoti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Pagalba metantiems rūkyti.
Vilniuje – didžiausias draudimų skaičius
Birželio mėnesio duomenimis Vilniaus miesto savivaldybė nuo metų pradžios yra uždraudusi rūkyti 844 daugiabučių namų balkonuose. Tai beveik penkis kartus daugiau nei jų yra užfiksuota Kaune – 174.
„Gauname pavienių skundų, tačiau pastebime, kad žmonės dažniausiai praneša anonimiškai, kad nesipyktų su kaimynais“, – pasakoja Vilniaus savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.
Jis pabrėžia, kad „Seimas derindamas ir priimdamas įstatymą akcentavo, kad draudimo įteisinimas visų pirma reiškia, kad kaimynas gali eiti pas kaimyną ir reikalauti nerūkyti“.
Įstatymas, pasak jo, priimtas ne tam, kad kaimynas galėtų skųsti kaimyną ir būtų daugiau nubaustų, bet kad visuomenė keistųsi tarpusavyje bendraujant kaimynams.
Baudos ir butų savininkams
Nors ir tikslas – ugdyti žmonių sąmoningumą, tačiau gauti baudą už rūkymą balkone – nesunku.
Draudimo rūkyti nesilaikantys asmenims gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 90 eurų.
Baudų neišvengs ir būstų savininkai, paprašyti policijos nenurodo balkone rūkiusio asmens vardo, pavardės, gyvenamosios vietos adreso – yra būti baudžiami baudomis nuo 30 iki 60 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtrauks baudą nuo 60 iki 120 eurų.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad pagal Administracinių nusižengimų kodekso 492 str. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nustatytą tabako gaminių ar susijusių gaminių vartojimo ar jų turėjimo ribojimo pažeidimą, šiais metais policija fiksavo 387 nusižengimus.
„Tačiau išskirti, ar rūkymas balkone, ar šiaip nusižengimas su tabako gaminiais arba elektroninėmis cigaretėmis, negalime“, – sako jis.
Norintys pasitikrinti, ar jūsų daugiabutyje Vilniuje draudžiama rūkyti, galite: čia.
