Nežinau kaip jūs, bet mėgstu klausytis „Laisvės“ radijo („Radijo svoboda“) rusų kalba ar tiesiog žiūrėti CNN ir „Al Jazeera“. Ir jau beveik kasdien klausausi „Žinių radijo“. Kartkartėmis pagalvoju, kad jei neturėtume žodžio laisvės ir galimybių pasirinkti iš daugybės informacijos šaltinių, kaip visuomenė daug prarastume, todėl išties nuliūdino žinia apie „Radijo svoboda“ bėdas. Į Rusiją ateina tikrai gudūs laikai. Panašu, kad be provalstybinių televizijos kanalų ir didelės dalies suvalstybintos spaudos, jau ir radijo bangomis vis mažiau žmonių išgirs kitokių naujienų. Na, nesvarbu, kad „Radijo svoboda“ akcininkai amerikonai ir gal per jį JAV išnaudoja savo tikslams, vis dėlto taip teigti būtų klaidinga. Šis radijas tebėra Rusijos demokratizavimo šaukliu ir iki šiol stengiasi įpūsti gyvybės ir tikėjimo, kad mes dar šį dešimtmetį sulauksime „rusiškojo pavasario“.
Deja, ne be Rusijos prezidento Vladimiro Putino pastangų radijas atleido dešimtis darbuotojų ir bendradarbių, todėl pamėgtų laidų nuo lapkričio pradžios rusai girdės tik per internetą. Kodėl tai svarbu? Todėl kad Lietuva visuomet atsidurdavo geopolitinių interesų lauke tarp kažkieno kūjo, ir kažkieno priekalo. Rusija trijų Baltijos sesių (Lietuvos, Latvijos ir Estijos) niekada nepaleis iš savo interesų gniaužtų, todėl pačios Rusijos demokratizavimo procesas mums būtų be galo naudingas. Kad ir kaip norėtume, neperkelsime Lietuvos žemės šiaurės link, todėl sekti tai, kas vyksta visai čia pat, ne tik reikia, bet ir būtina. Būtina tam, kad galėtume bent krašteliu numatyti ateitį arba prognozuoti įvykius didžiojoje kaimynėje. Žinoma, jei siekiame puoselėti Lietuvą ir likti joje.
Sakysite, Rusiją palikime rusams? Siūlau nepalikti. Rusijos kortą, kaip baimės įrankį, politikai per rinkimų kampaniją naudojo kiek įmanydami, bet negirdėjau nė vieno, kuris išreikštų susirūpinimą žodžio laisvės problemomis pas kaimynus. Rusijos demokratizavimas mums turėtų būti ne mažiau svarbus, nei energetinė nepriklausomybė. Dabar gi, Rusija laisvą žodį nori apskritai užgniaužti, lyg siektų grįžti į stalinistinius laikus. Tiesą sakant, gaila ir apmaudu. Rusijos valdžia su V. Putinu priešaky štampuoja įstatymus į tvarkas, kurie demokratines organizacijas, gaunančias paramą iš užsienio, jau pavertė kitų valstybių agentais. „Transperancy International“ Rusijos skyrius tokiu jau tapo (ar įsivaizduojate, kad mes „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus darbuotojus (įskaitant ir jo vadovą Sergėjų Muravjovą) paskelbtume šnipais. Ir nors protestai Rusijoje šiek tiek aprimo, valdžia mėgina visiškai užgniaužti laisvą žodį. Liks tik internetas. Tiesa, kiek jis svarbus evenkui Sibiro jurtoje, matyt, patys suprantate.
Beveik tuo pat metu, kai „Radijo svoboda“ susidūrė su problemomis, bėdos ištiko ir „Žinių radiją“, priklausantį „Senukų“ savininkui Augustinui Rakauskui. Kolektyvą paliko dalis puikių žurnalistų profesionalų, išėjusių į konkuruojančią radijo stotį. Prasitarta, apie atlyginimų vėlavimą, tačiau „Žinių radijo“ administracija nuramino, esą plėtra nesustos. Žinote, tikiu, kad taip ir bus, nes palyginti su tuo, kas vyksta Rusijoje, „Žinių radijo“ bėdos tik laikinos.
