Pirmosiomis karo dienomis kol kas nepadaugėjo emocinės pagalbos skambučių, tačiau specialistai spėja, kad situacija keisis. Numatoma, kad karo grėsmė gerokai padidins Lietuvos gyventojų nerimą.
Prisimena pandemijos pradžią: ir tada nerimas veržėsi pro kraštus
Psichologinės pagalbos organizacijos „Jaunimo linija“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė teigia, kad skambučių kol kas nepagausėjo. Visgi ji pažymėjo, kad jei pagalbos poreikis augs, „Jaunimo linijos“ savanorių užteks visiems skambučiams išklausyti.
Karo scenarijus gali iš dalies atkartoti pandemijos pradžią, tai yra gyventojų nerimas gali išaugti, įžvelgia R. Stanelytė.
„Žmonės vis tiek skambina daugiausiai dėl asmeninių sunkumų, bet, kaip ir buvo pandemijos atveju, ta pandemija vis tiek būna fone pokalbių. Išsivysto taip, kad vis dėlto jaučia padidintą nerimą žmonės. Tai dabar greičiausiai irgi taip bus. Gyvenimas nesustoja, jis tęsiasi toliau – asmeniniai psichologiniai sunkumai išlieka ir jie bus pirmoji priežastis mums skambinti, bet karas bus kaip fonas ir didesnio nerimo priežastis“, – pasakojo „Jaunimo linijos“ atstovė.
Paklausta, ar išaugus pagalbos paklausai savanorių pajėgų užteks visiems skambučiams atsiliepti, R. Stanelytė patikino, kad nesklandumų nekils. Ji priminė, kad „Jaunimo linija“ budi ištisą parą ir emociškai prislėgti žmonės gali skambinti bet kuriuo metu.
„Kadangi veikiame jau 31 metus, esame susidarę sistemą, grafikus, kaip savanoriai budi. Turime net 7 linijas, kurios gali budėti vienu metu. Tikrai turime aiškią ir veikiančią gerai sistemą, kur savanoriai pilnai užpildo laiką, kurio mums reikia, kad žmonės budėtų“, – teigė ji.
Negana to, pastaruoju metu prasidės naujų savanorių mokymai, trunkantys 4 mėnesius. Taigi, emocinės pagalbos linijos savanorių turėtų pagausėti.
Patarė, kaip nepasiduoti panikai
„Jaunimo linijos“ savanoriai ir konsultantai pataria, kaip išlikti kiek įmanoma ramiems, kai geopolitinė situacija tapo itin aštri.
Pirmiausia, užklupus karui natūralu jausti baimę, pabrėžia specialistai. Šį jausmą sustiprina nežinia, kas laukia ateityje. Svarbu nepamiršti, kad baimę ir nerimą priimti ir su šiais jausmais susitaikyti.
Antra, emocijas reikėtų išreikšti ir jokiu būdu nekaupti savyje. Komunikacija – tai kelias geresnės emocinės sveikatos link. „Raskite su kuo apie kylančią baimę pakalbėti, pasidalinkite su draugais ir artimaisiais, dėl ko labiausiai nerimaujate. Taip pat labai svarbu kalbėtis su vaikais ir senyvais žmonėmis, paklausti, kaip jie jaučiasi“, – rašoma „Jaunimo linijos“ pranešime.
Be to, svarbu suvokti, kad kariniai veiksmai Ukrainoje nepriklauso nuo eilinio piliečio valios, jų eigą kontroliuoja politikai, o ne šalių gyventojai. Užtat kiekvienas gali sėkmingai prisidėti prie paramos Ukrainai, kad ir mažais žingsneliais.
„Labai svarbu susikoncentruoti į tai, ką galima kontroliuoti, ką galima pakeisti ir kaip galima bent iš dalies prisidėti prie padėties gerinimo. Galbūt galite paremti Ukrainos labdaros organizaciją, galbūt sudalyvauti Ukrainos palaikymo akcijoje? Darykite tai. Tai mažas veiksmas, bet jis svarbus“, – teigia „Jaunimo linija“.
Galiausiai, specialistai pataria tęsti kasdienę veiklą, nes rutina suteikia stabilumo pojūtį, nukreipia nerimastingas mintis į šalį. Emocinei sveikatai naudinga užsiimti įprastais darbais, mokslais, būreliais, sportu ir kitomis veiklomis.
„Jaunimo linijai“ galima skambinti visą parą veikiančiu nemokamu telefonu 8 800 28888, bendrauti pokalbiais internetu kiekvieną dieną nuo 18 iki 22 val.
Daugiau stebėkite TV3 Žiniose:
