Per keletą pastarųjų savaičių Valstybės kontrolės pavadinimas skambėjo ne kartą. Lietuvos piliečiai sužinojo, kad valstybės pareigūnai ne pagal paskirtį leido valstybės lėšas, padarė daug stambių pažeidimų, o gal net ir nusikaltimų, naudojant mokesčių mokėtojų pinigus.
Kas nutinka valstybės pareigūnams, kai po Valstybės kontrolės patikrinimo jų pavardės nuskamba žiniasklaidoje? Kokia atsakomybė jiems tenka už netinkamą valstybės lėšų naudojimą? Ar Valstybės kontrolės darbas, atskleidžiant pažeidimus, nenueina vėjais? Ką padaryti, kad taip neatsitiktų?
Prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo redakcijos biure Nepriklausomybės aikštėje kalbėjosi valstybės kontrolierė Rasa BUDBERGYTĖ, Teisėjų tarybos pirmininkė Laima GARNELIENĖ, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras JASAITIS ir advokatė Jūratė ZABIELAITĖ. Pokalbį vedė politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.
Tai menkniekis
A.Medalinskas. Pirmieji dėl savo elgesio buvo įvertinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovai, kurie, užuot pirkę kovos su gaisrais priemonių, artėjant metų pabaigai įsigijo visureigių už daugiau nei 200 tūkst. litų. Toks jų elgesys įvertintas tarnybine nuobauda - pastaba. Ar, jūsų manymu, ši nuobauda atitinka pažeidimo dydį?
R.Budbergytė. Žinant, kokias pinigų sumas valdo ši tarnyba ir kiek pinigų panaudota ne pagal paskirtį, suma atrodo nereikšminga, t. y. palyginti su visu institucijos biudžetu, kurį apskritai jie tvarko gana gerai, ši poveikio priemonė yra galbūt logiška. Tačiau visuomenės akimis žiūrint, ir ypač per krizę, tokių pažeidimų neturi būti - tai yra nemoralu. Tačiau teisės taikymo prasme tai yra adekvati nuobauda. Vykdydami auditą už 2008 metus, priėmėme 23 sprendimus dėl galimų pažeidimų tvarkant valstybės finansus ir turtą. Yra ir daug didesnių pažeidimų nei Priešgaisrinės apsaugos departamente.
A.Medalinskas. Pareigūnai, matyt, žino mūsų valstybės įstatymus bei požiūrį, kad už ne pagal paskirtį panaudotus pinigus, jeigu jie bus tik lašas jūroje jo vadovaujamos institucijos biudžete, nieko bloga nenutiks. Ar galima tikėtis, kad už tuos, didesnius pažeidimus, netinkamai naudojant valstybės lėšas, valdžios pareigūnai sulauks griežtesnio įvertinimo?
R.Budbergytė. Pagal Valstybės tarnybos įstatymą pažeidimai, kurie susiję su valstybės turto ir lėšų naudojimu, nėra traktuojami kaip šiurkštūs pažeidimai, dėl kurių būtų galima, pavyzdžiui, taikyti atleidimą iš valstybės tarnybos. Šiurkščiu pažeidimu pagal Valstybės tarnybos įstatymą laikomas neatvykimas į darbą vieną dieną, pasirodymas darbe neblaiviam, bet ne valstybės lėšų netinkamas naudojimas. Valstybės žinybos vadovas ar kiti atsakingi pareigūnai mūsų valstybėje visus metus gali tvarkytis su valstybės lėšomis taip, kaip išmano, ir tai nėra traktuojama kaip šiurkštus valstybės tarnybos pažeidimas. O, pavyzdžiui, JAV, jeigu valstybės lėšos naudojamos ne pagal paskirtį, numatyta labai griežta atsakomybė. Netgi iki baudžiamosios atsakomybės. Valstybės kontrolė jau pasiūlė atitinkamus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimus.
L.Garnelienė. O Lietuvoje netinkamas lėšų tvarkymas vargu ar lemtų civilinę atsakomybę, nes pinigai vis tiek yra panaudojami savos institucijos ribose.
A.Medalinskas. Tai gal galėtų būti įvertinti tokie reiškiniai kaip viešojo intereso pažeidimas? Juk kai koks nors pareigūnas priperka savo įstaigai brangių automobilių ar kitaip išvaisto lėšas, yra pažeidžiami visuomenės interesai, nes taip neįsigyjama kita, valstybės institucijos darbui būtina, įranga ir kitais metais jai įsigyti vėl bus prašoma pinigų.
R.Budbergytė. Kai matome, kad yra pažeidžiamas viešasis interesas, mes medžiagą perduodame Generalinei prokuratūrai, o prokurorai turi teisę kreiptis į teismą.
G.Jasaitis. Bet Valstybės kontrolės įstatyme yra numatyta kontrolierių teisė po atlikto audito įpareigoti institucijų vadovus grąžinti į biudžetą lėšas, kurios buvo panaudotos pažeidžiant įstatymus bei kitus teisės aktus ir nesikreipiant į prokuratūrą. Tik aš nežinau, ar praktiškai tai daroma.
R.Budbergytė. Kiekvienais metais, kai savivaldybės panaudoja lėšas ne pagal paskirtį, mes reikalaujame gražinti jas į valstybės biudžetą. Savivaldybės dažnai skundžia teismui mūsų sprendimus, bet teismai bylas išnagrinėja valstybės naudai, ir lėšas tenka grąžinti.
A.Medalinskas. Ar ši nuobauda taikoma ir kitų valstybės institucijų bei žinybų atžvilgiu?
R.Budbergytė. Valstybės kontrolė nustatė, kad teismuose buvo neteisėtai išmokėti pinigai, bet tik dalis teismų grąžino tas lėšas į valstybės biudžetą.
L.Garnelienė. Įpareigojimas grąžinti lėšas skamba gražiai, tačiau institucijos gali tai ginčyti, o jeigu ir neginčija, gali lėšų ir negrąžinti. Valstybės kontrolė neturi galių priversti tai vykdyti ir negali kaip Mokesčių inspekcija nurašyti lėšų iš prasižengusios institucijos biudžeto.
R.Budbergytė. Mums nereikia tokių funkcijų. Mes jau nebe kvotos ir ikiteisminio tyrimo institucija.
J.Zabielaitė. Dabar Valstybės kontrolė dirba pagal Europos praktiką ir yra nebe baudėja, o pagalbininkė taisant klaidas dar proceso metu; dešimtys milijonų litų grąžinami į biudžetą, nebūtinai privedant prie atsakomybės.
Po įstojimo į ES nebeaišku, kas atsakingas
A.Medalinskas. O kas tada turėtų tą darbą privesti iki atsakomybės, kad viskas nesibaigtų tik skandalu žiniasklaidoje?
R.Budbergytė. Dabar Valstybės kontrolė yra valstybės aukščiausioji audito institucija, atsakinga už priežiūrą, kaip vykdomas valstybės biudžetas ir naudojamas valstybės turtas. Pateikiame išvadas Seimui, kad būtų efektingai vykdoma parlamentinė Vyriausybės kontrolė. Laikai, kai buvome ikiteisminio tyrimo įstaiga, pasibaigė įstojus į Europos Sąjungą (ES) ir suderinus Lietuvos įstatymus su ES normomis. Tada atsisakėme ir baudžiamųjų sankcijų. Taip yra visur Europoje.
G.Jasaitis. Iki įstojimo į ES Valstybės kontrolė tikrino valstybės, savivaldybių turto panaudojimą ir, nustačiusi neteisėtus veiksmus, turėjo teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Dabar, kai Valstybės kontrolė yra audito institucija, neretai trūksta teisinio reguliavimo, kuris užtikrintų funkcijų vykdymą, aptikus pažeidimus.
R.Budbergytė. Nemanau. Audito metu aptikę pažeidimų, medžiagą perduodame prokuratūrai.
G.Jasaitis. Galite perduoti medžiagą bet kuriai teisėsaugos institucijai, bet perduodate tik mums. 2007 ir 2008 metais gavome tik keletą tokių medžiagų, o 2009 metais dvigubai daugiau. Gal Valstybės kontrolė ieško būdų garantuoti savo sprendimų įgyvendinimą, bet kodėl paieška prasidėjo tik praėjusių metų pabaigoje ar šių metų pradžioje?
R.Budbergytė. Šiemet nustatėme daugiau pažeidimų, palyginti su ankstesniu laikotarpiu.
L.Garnelienė. Tiriant padarytas nusikalstamas veikas, yra ir kitų teisėsaugos institucijų, tokių kaip policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Bet civiliniai ieškiniai, ginant valstybės interesus, patikėti prokuratūrai, kuri turi ir tą viešojo intereso gynimo funkciją.
R.Budbergytė. Pasikeitus Valstybės kontrolės funkcijoms, FNTT perėmė iš mūsų revizorius. Net ir sprendimai, kad savivaldybės turi grąžinti neteisingai panaudotas lėšas į valstybės biudžetą, yra praeities reliktas. Aukščiausios valstybės audito institucijos Europoje tokių funkcijų neturi.
L.Garnelienė. Yra kitų institucijų, kurios gali padėti susigrąžinti neteisėtai panaudotas lėšas ir nubausti asmenis, padariusius nusikaltimą. Jeigu ir Valstybės kontrolei būtų suteikti tokie įgaliojimai, jie dubliuotų prokuratūros darbą.
G.Jasaitis. Bet veikla ir dabar yra dubliuojama. Kai prokuratūra gauna medžiagą iš Valstybės kontrolės, mes, gindami viešąjį interesą, pagal Valstybės kontrolės medžiagą turime rinkti viską iš naujo, nes turėdami tik tuos duomenis, kuriuos gauname iš Valstybės kontrolės, mes negalime kreiptis į teismą. Tiesiog tam šioje medžiagoje nepakanka duomenų.
Sudvejintas darbas
A.Medalinskas. Tai į gera ar į bloga paveikė suderinimas su ES įstatymais, kai Valstybės kontrolė tapo tik audito institucija? Juk valstybės institucijų funkcijų dubliavimas yra nereikalingas valstybės lėšų švaistymas. Kodėl taip atsitinka?
G.Jasaitis. Valstybės kontrolės išvados paprastai būna abstraktaus pobūdžio. Turime iš naujo paskirti klausimus specialistams, dažniausiai iš FNTT. Be to, Valstybės kontrolės audito medžiaga ir išvados baudžiamojoje byloje negali būti naudojamos kaip įrodymas.
A.Medalinskas. Bet gi sakėte, jog ši tvarka atitinka ES tvarką ir įstatymus. Kas Lietuvoje yra ne taip?
G.Jasaitis. Valstybės kontrolierius nesurašo dokumento, kuris atitiktų specialisto išvadų požymius ir nėra įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už teisingų išvadų pateikimą.
R.Budbergytė. Baudžiamajame kodekse yra numatyta auditorių atsakomybė už melagingą duomenų surinkimą ir pateikimą.
G.Jasaitis. Tai kas kita. Aukščiausiajame Teisme, jei pareigūnas nebuvo įspėtas dėl atsakomybės, tai nieko nebus. O Valstybės kontrolės auditoriai nėra įspėjami dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso normas ir kadangi iš pradžių tyrimas yra atliekamas audito srityje, jokių procesinių įspėjimų niekas ir negali padaryti. Todėl šį darbą dar kartą atlieka revizoriai iš FNTT. Ten dirba specialistai, kurie turi specialių finansinės apskaitos žinių.
R.Budbergytė. Valstybės kontrolės auditoriai nebeatlieka revizorių ir kvotėjų darbo, kaip buvo anksčiau - tą turi daryti ikiteisminio tyrimo įstaigos, tarp jų ir prokuratūra.
A.Medalinskas. Žmonėms svarbu, kad valstybės institucijų tarpusavio sąveikos mechanizmas - išaiškinant pareigūnų korupciją, piktnaudžiavimą valdžia, valstybės turto iššvaistymą - veiktų darniai. Ir anais laikais buvo daug skandalingų istorijų, kai aukšto rango valstybės pareigūnai švaistė valstybės turtą, bet jiems nieko nenutiko. Galbūt tada buvo toks politinis nurodymas: netirti, paslėpti į stalčius, laukti senaties termino. Tačiau dabar ir vėl susidaro panaši situacija, kad kol valstybės institucijos aiškinasi, kas turėtų atlikti darbą, valstybės pareigūnai lieka nenubaudžiami, gali leisti valstybės lėšas į kairę ir į dešinę. Ir neaišku, kas nutinka toms byloms, kai jos iš Valstybės kontrolės patenka į prokuratūrą.
J.Zabielaitė. Tokios bylos turėtų keliauti į teismą, bet taip atsitinka retai. Kai medžiaga patenka į prokuratūrą, daugeliu atveju ikiteisminis tyrimas nutraukiamas bylai nepasiekus teismo.
Kodėl bylos nutraukiamos?
A.Medalinskas. Kodėl bylos pagal Valstybės kontrolės išvadas nutraukiamos prokuratūroje?
R.Budbergytė. Vienas tokių pavyzdžių - byla dėl Tautinių mažumų departamento, kuri buvo nutraukta, nors audito metu buvo atskleista didžiulių pažeidimų. Po mūsų skundo tyrimas buvo trumpam atnaujintas, tačiau po to vėl nutrauktas.
A.Medalinskas. Ir artimas tuometei valdžios viršūnei buvęs departamento vadovas atsipirko prieš pusę metų paskutines dienas einančio premjero Gedimino Kirkilo pastaba, o po savaitės kaip žmogus, turintis nepriekaištingą reputaciją, buvo išsiųstas dirbti diplomatinio darbo.
G.Jasaitis. Valstybės kontrolė iš tikrųjų šiame departamente nustatė didelių pažeidimų, bet FNTT specialistai, ištyrę dokumentus, savo išvadose konstatavo, kad nebuvo jokių pažeidimų. Būtent todėl prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė.
A.Medalinskas. Bet galbūt reikėjo atlikti kokį nors tyrimą, kuris padėtų suvokti, kodėl dvi valstybės institucijos galėjo pateikti tuo pačiu klausimu dvi visiškai skirtingas išvadas ir išsiaiškinti, kuri iš jų buvo teisi? Juk klysti galėjo tiek vieni, tiek kiti.
G.Jasaitis. Pareigūnai iš FNTT, kurie tyrimus atliko, yra kvalifikuoti specialistai. Negi tuos pačius finansinius dokumentus Valstybės kontrolė mato vienaip, o FNTT - kitaip?
A.Medalinskas. Patys matote. Tik niekas nesistengė pasiaiškinti, kodėl taip yra ir kokia pareigūnų atsakomybė, jeigu vieni tuose pačiuose dokumentuose įžvelgia esant rimtų pažeidimų, o kiti neįžvelgia nieko. Ar tokių galbūt labai neskaidrių projektų kaip "Vilnius - Europos kultūros sostinė" (VEKS) ir dėl 40 mln., kurių pasigedo Valstybės kontrolė pradinėje Nacionalinio stadiono statybos stadijoje, medžiaga irgi nukeliavo į FNTT?
G.Jasaitis. Taip. Bet yra ir kita problema. Valstybės kontrolės auditoriai dirba pagal planą arba pagal Seimo pavedimą. Kai prokuratūra gauna audito išvadą, būna jau praėję metai. FNTT revizoriai po to dar metus ar daugiau tą patį klausimą tiria. Finansinių nusikaltimų dabar padaugėjo, todėl eilė revizijai atlikti sudaryta iki gruodžio mėnesio. Dabar gavę medžiagą iš Valstybės kontrolės tik gruodžio mėnesį galėsime pasakyti, kada prasidės tyrimas.
A.Medalinskas. O senaties laikrodis tokioms byloms jau tiksi.
L.Garnelienė. Ir kai byla po dvejų ar daugiau metų atkeliauja į teismą, teisme gali iškilti problema, kad specialisto išvada netinkama, nes kaltinamosios pusės gynyba pateikė savo ekspertų išvadas, kurios prieštarauja ikiteisminio tyrimo specialistų išvadoms. Teismas vėl turi skirti ekspertizę, kuri gali užtrukti metus. O senaties terminas vis artėja...
Ką galima padaryti?
A.Medalinskas. O kam tai rūpi, kai nėra institucijos, kuri nubrėžtų svarstomų klausimų prioritetiškumą ir sukontroliuotų procesą, kad Valstybės kontrolės darbas nenueitų veltui?
L.Garnelienė. Pagal dabartinę teisinę situaciją procesą gali kontroliuoti Generalinė prokuratūra.
G.Jasaitis. Nesutikčiau su tokiu teiginiu.
L.Garnelienė. O jeigu kalbama ne tik apie baudžiamąją atsakomybę, tuomet ir Seimas.
A.Medalinskas. Galėtų kontroliuoti ir visuomenė, bet Viešojo intereso gynimo įstatymas iki šiol guli Seimo stalčiuose, nors praėjo daugiau nei pusė metų nuo naujo Seimo kadencijos pradžios.
R.Budbergytė. Yra gražių pavyzdžių, kai pati prokuratūra gina viešąjį interesą. Štai Vilniuje, Konstitucijos prospekte, viena bendrovė pagal įkastą kuoliuką siekė įsigyti sklypą ir tik dėl prokuratūros įsikišimo procesas sustabdytas. Byla dar tęsiasi.
A.Medalinskas. Neaišku, ar jai, kaip daugeliui kitų bylų, neateis senatis, išgelbėjusi ne vieną veikėją. Ar jūs galite bylos paruošimo laiką sutrumpinti, nepakenkdami bylai?
R.Budbergytė. Būtų galima mūsų audito tarpinį produktą perduoti prokuratūrai, nelaukiant pabaigos. Mes norėjome tai daryti dėl VEKS tyrimo. Bet papildoma šūsnis dokumentų mums buvo pristatyta paskutinę akimirką. Pasikeitė ir pinigų suma, dėl kurios anksčiau neturėjome dokumentų. Jeigu tarpinę medžiagą, siekdami trumpinti tyrimo eigą, būtume perdavę prokuratūrai, mes bei visas mūsų tyrimas būtų atsidūręs labai keblioje padėtyje.
A.Medalinskas. O galbūt tai tik rodo, kad tie, kurie stovėjo už VEKS projektų ir už šių milijoninių pinigų skirstymų, yra gerai įgudę tokiuose reikaluose, arba turėjo informacijos, kad Valstybės kontrolė nori pateikti tarpines išvadas, ir rengėsi sukompromituoti jūsų tyrimą?
L.Garnelienė. Paprastai finansiniai pažeidimai ir tos nusikalstamos veikos yra labai susijusios ir iš tos gausos negalima išskirti kokio nors epizoduko. Būna, kad byla atkeliauja į teismą dėl vieno kokio nors epizodo ir teismui labai sunku ją nagrinėti, nes reikia matyti visą vaizdą. Bet yra atvejų, kur ir epizodą įmanoma nagrinėti. Tai labai subtilus klausimas.
G.Jasaitis. Galima išspręsti visus klausimus, dalyvaujant Valstybės kontrolei, ir operatyviau. Jeigu pradėjus tyrimą Valstybės kontrolės auditorius nustato, kad galbūt buvo padaryta nusikalstamų veiksmų, prokuratūra tam pačiam auditoriui gali suteikti įgaliojimus pagal baudžiamąjį procesą.
A.Medalinskas. Ar Valstybės kontrolė su tuo sutiktų? Bent jau labiausiai rezonansinėms byloms.
R.Budbergytė. Manau, kad taip.
G.Jasaitis. Bet tokiu atveju mes eliminuotume kelis ar keliolika jūsų pareigūnų šiai veiklai.
A.Medalinskas. Kaip matote, Valstybės kontrolės vadovė su tuo sutinka. Iš pateiktos medžiagos prokuratūrai galima nusikalstama veikla išsiskiria VEKS ir Nacionalinio stadiono statyba, kur neaiškiai panaudotos milijoninės valstybės lėšos. Ar tokių medžiagų gali būti ir daugiau?
R.Budbergytė. Nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijos dokumentai yra dar tikrinami.
A.Medalinskas. Visiems tokiems atvejams, kur galimi kaltinimai dėl milžiniškų lėšų išvaistymo, iš pradžių būtų galima pritaikyti šį modelį, pasiūlytą čia, prie apskritojo stalo.
R.Budbergytė. Gerai, iš pradžių paimkime VEKS. Man tikrai gaila, kad Valstybės kontrolė jau įdėjo tiek darbo, ir prokuratūrai vėl teks viską daryti iš naujo. Bet tai būtų vienetiniai atvejai. Ne sistema. Tik ypač svarbioms byloms. Valstybės kontrolė tik kitur sumažintų savo audito apimtį bei pakeistų darbų programą, kuri nėra dogma. Krizė verčia mus ieškoti anksčiau nebandytų kelių, kaip spręsti įvairias problemas.
L.Garnelienė. Tokioms byloms tirti galima sudaryti ir jungtines grupes iš skirtingų institucijų.
A.Medalinskas. Tokių bylų tyrimas galėtų tapti nacionalinės svarbos klausimu, kad valstybėje pagaliau atsirastų tikras, o ne menamas teisingumas. Bet sakykite, ar už projektus, kur galėjo būti išvaistytos milijoninės valstybės lėšos, prokuratūra trauktų baudžiamojon atsakomybėn ir partijų asmenis, kaip organizuotą nusikaltėlių grupę, jei paaiškėtų, kad ir šių partijų viršūnėlės, esamos ar buvusios, stovi už tų veiksmų? Ar partijos viršūnėlė, įsivėlusi į šią veiklą, gali būti laikoma organizuota grupe?
G.Jasaitis. Teoriškai, taip.
J.Zabielaitė. Nesant detalios viešojo intereso sampratos ir gynimo mechanizmo reglamentavimo įstatymu, dažnai valstybės ir visuomenės strateginių interesų pažeidimai yra neatpažįstami, privačių interesų įtaka viešajam interesui galėtų būti pastebėta anksčiau ir būti atidžiau stebima, kaip, pavyzdžiui, atsitiko su "Leo LT".
A.Medalinskas. "Lietuvos" kino teatro istorija yra dar vienas pavyzdys, kai iškreipiamas viešasis interesas.
J.Zabielaitė. Valstybės kontrolė randa daug spragų dėl pareigūnų požiūrio į valstybės turto valdymą. Turtas neretai neapskaitytas, neindeksuotas. Prarandami ne milijonai, o milijardai. Jeigu energetikos sektoriuje yra nustatyti didžiuliai antpelniai, kurie iš pirmo žvilgsnio yra galbūt teisėti pagal įstatymus, bet neteisingi, ar viešasis interesas tada yra nepažeistas? Jeigu vien dėl administravimo trūkumų 2007-2013 metais naudojant struktūrinius fondus gali būti nesukurta bendro vidaus produkto papildomai už 20 mlrd., ar tai nėra valstybės problema ir ar čia nereikėtų valstybės institucijoms ar piliečiams ginti viešojo intereso? O prokuratūra turi jį ginti.
L.Garnelienė. Jeigu įstatymas nepažeistas, tai neįsivaizduoju, ką čia galėtų nuveikti prokuratūra.
R.Budbergytė. Kaip pavyzdį paminėsiu elektros energijos kainų auditą, kurį Valstybės kontrolė padarė praėjusiais metais. Tai yra strateginis dalykas, nes nustatėme, kad buvo sumokėti milžiniški antpelniai elektros energijos kompanijoms, o vartotojai permokėjo už elektros energiją. Mes neperdavėme medžiagos jokiai prokuratūrai, bet pateikėme Vyriausybei rekomendacijas keisti Elektros energijos įstatymą. Tai ir buvo padaryta.
G.Jasaitis. Kalbant įvairiais aspektais, pradedant civiliniais dalykais ir baigiant baudžiamąja teise, tai, mano giliu įsitikinimu, jau seniai laikas iš pagrindų įvertinti susidariusią situaciją ir subalansuoti visą valstybės teisinę sistemą. Ir tai turėtų būti padaryta Seimo sprendimu. Jeigu Viešojo intereso gynimo įstatymo projektas guli Seimo stalčiuose, tai reiškia, kad praėjusios kadencijos Seimas baigė savo darbą, ir viskas. Jokio tęstinumo, perduodant savo pradėtus darbus kitam Seimui. Būtina subalansuoti ir visų valstybės institucijų darbą, kad būtų visiškai aišku, ką kiekviena iš jų privalo daryti.
Parengė Alvydas Medalinskas
