LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Savivaldybių rinkimuose balsavusiųjų skaičius neturi reikšmės: net jei prie balsadėžių ateitų tik 100 žmonių, rinkimai vis tiek įvyktų. Taip teigia Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Jonas Udris.
LRT Radijo klausytoja iš Vilkaviškio nori žinoti, kokiais atvejais savivaldybių rinkimai gali būti laikomi neįvykusias. „Vilkaviškyje iš 35 tūkst. rinkėjų balsavo tik 13 tūkst. Ką šiuo klausimu gali pasakyti rinkimų komisija?“ – teiraujasi klausytoja.
Vyriausiosios rinkimų komisijos narys J. Udris sako, kad savivaldybių rinkimuose balsavusiųjų skaičius neturi reikšmės: net jei prie balsadėžių ateitų tik 100 žmonių, rinkimai vis tiek įvyktų.
„Įstatymas nenumato minimalaus skaičiaus rinkėjų visų pirma dėl to, kad turime proporcinę rinkimų sistemą, kurioje, kiek rinkėjų beateitų – daug ar mažai, – vis tiek pagal atiduotus balsus mandatai savivaldybėje būtų paskirstomi“, – aiškina Vyriausiosios rinkimų komisijos narys.
Anot jo, Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyventojai yra vieni iš mažiausiai aktyvių šiuose savivaldos rinkimuose. „Turime savivaldybių, kur balsuoti atėjo gerokai daugiau nei pusė rinkėjų, o Vilkaviškyje – apie trečdalis, bet tai neužkerta kelio išrinkti savivaldą“, – tikina J. Udris.
Jo teigimu, rinkimų sistema yra sukonstruota taip, kad balsavimas Lietuvoje nėra privalomas. „Yra keletas valstybių pasaulyje, tai būdinga Lotynų Amerikos šalims, Australijai, kur balsavimas yra privalomas, o už nedalyvavimą rinkimuose galima gauti piniginę baudą ar netekti socialinių išmokų“, – kalba Vyriausiosios rinkimų komisijos narys. Tačiau Lietuvoje, kaip ir didžiojoje dalyje Europos, tokia praktika nėra taikoma.
