P. Čepkausko, sako, kad priežastis, kodėl pienas superkamas iš svetur, nėra vien pigumo klausimas. Anot jo, ūkiams sunku, o gal net ir neįmanoma išsilaikyti. Tokia mažųjų ūkių statistika kartojasi ne pirmus metus.
„Latvijos, Estijos žaliavinis pienas yra pigesnis. 10 mėnesį vidutinė Lietuvoje žaliavinio pieno supirkimo kaina pagal Europos Sąjungos statistiką yra 55,03 cento arba 55 eurai už šimtą litrų. Lenkija yra 52,59 eurai už 100 litrų, pas mūsų brolius Latvius yra 49,61 eurai už 100 litrų (10 proc. pigiau), o Estijoje 51, 50 eurai už 100 litrų. Čia žaliavinis pienas, iš jo po to perdirbinėja ir panašiai. Bet kokiu atveju vežasi, nes mūsų pieno pramonė buvo pripratusi dirbti su pigia žaliava, iš kurios darė bazinius produktus ir vežė į kitas šalis.
Tokią situaciją turim, bendra valstybės politika, didžiulių pienininkų politika privedė prie to, kad jie iš tų mažųjų, neva dėl kokybės, dėl visų kitų klausimų – tai jie supirkinėjo žymiai pigiau. Mažieji išmirė, Lietuvoj pieno gamyba penki, šeši metai iš eilės, vis po 5 proc. mažiau prisimelžia, nes yra ūkių, kurie turi dešimt karvių ir mažiau. Tai iš jų pigiausiai ir supirkinėja“, – komentavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas P. Čepkauskas.
„Pricer.lt“ vadovas Artūras Vizickas komentavo, kad puse Lietuvos produkcijos yra parduodama pačioje Lietuvoje, tačiau situacija kitokia žvelgiant plačiau.
„Pas visus pienininkus nuo 40 iki 60 proc. produkcijos yra parduodama Lietuvoje, o jeigu pažiūrėtume į geografiją, mes pamatytume, kad yra nemažas rinkinys įvairių šalių, bet tas šalis sudaro iki 10 proc. Bet kuriuo atveju, Lietuva yra pagrindinė rinka. Mes tokioje įdomioje situacijoje esame ir dėl to pas mus kainų augimas toks gan įspūdingas“, – sakė jis.
Pienininkų dinamika ir prekių brangimas: ar pieno produkcija dar brangs?
Ūkių mažėja, o pieno kainos didėja. A. Vizickas sako, kad šis kainų šuolis yra tarpušventis, tačiau klausimas ar tai greitai nurims. Jis teigia, jog realu, kad po švenčių prekybininkai turės peržiūrėti kainodarą, taikyti daugiau akcijų arba mažinti produktų kainas, tam, kad produkcija būtų išpirkta. Tačiau, kada pasieksime pieno produktų ribą? Pieno, sviesto, varškės ir grietinės kainos išaugo drastiškai, ar jau pradėjome vytis Vokietiją?
„Brangimas toks laipteliotas gaunasi. Pabranginama, tada akcija, po to bandoma palaikyti tolygiai, po to vėl pabranginam, akcija.
Aš manau, kad dabar per šventes bus bandoma parduoti tą produkciją brangiau, o po švenčių mes turbūt susidursime su tuo, kad vartotojas dar labiau stabdys savo vartojimą. Jau jis pradėjo stabdyti ir tai akivaizdžiai rodo tokie rodikliai, kaip pardavimai kiekiais, darbuotojų skaičius parduotuvėse ir panašiai. Jie pradėjo mažėti, dabar dar tas šventinis laikotarpis, žmonės nori oriai sutikti tas šventes – vis perka toliau, bet po švenčių, mes turbūt susidursime, kad vartojimas labai stipriai mažės ir tada jau prekybininkai turėsi peržiūrėti kainodarą arba taikyti daugiau akcijų, arba netgi mažinti produktų kainas.
Aš įtariu, kad tai turėtų nutikti sausio mėnesį, kai kurie sako, kad kovo mėnesį. Bet kažkada pasieksime psichologinę ribą, nes mūsų duomenys rodo, kad yra nemažai produktų, kur jau priartėjome arba pralenkėme Vokietijos lygį“, – pasakojo A. Vizickas.
Vyras priduria, kad pieno supirkimo kainos iš ūkininkų yra subrangusios, o atlygis – centai.
„Pas mus supirkimas yra labai išbrangęs, bet tai yra pasekmė, to kas buvo daroma pastaruosius dešimtmečius, kai mažiesiems ūkiams arba privatiems asmenims buvo mokami centai palyginus su didžiaisiais ūkiais. Turbūt dabar nuvažiavus į kaimą, vargu ar kas laiko karvę, nes neapsimoka.
Kitas momentas, mes turbūt turėtume kalbėti ir apie tai, kad Lietuvos pienininkai šiandien pelningai pardavinėjai savo produkciją, tam, kad galėtų būti reitinguoti arba būtų konkurencingesni užsienio rinkose“, – sakė A. Vizickas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas, taip pat ūkininkas Marijus Kaktys, sako, kad šie metai nebuvo sunkūs tačiau prie supirkimo nustatomų kainų reikia taikytis. Ateityje baugina taikomi reikalavimai.
„Parduotuvės ką gauna iš perdirbimo įmonių užsideda savo maržą (skirtumas tarp prekių, aut. p.) ir jos koreguoja tas kainas. Aišku, prekybos centrai savo pelno nenori niekam atiduoti, o kainą palaiko tokią, kokia jiems naudinga. Mes esam patys toje grandinėje. Arba pirmi, arba paskutiniai, mums kokią kainą duoda – su tokia turime sutikti, nors, aišku, derybos kažkokių didesnių ūkių vyksta, bet labai jau pasiderėti neįmanoma.
Šiandien kainos nėra blogos, nors nuo spalio mėnesio jos pradėjo kristi, bet ne taip drastiškai. Aišku energetiniai tie visi dalykai yra sudėtingi, kuro ir elektros sąnaudų kainos padidėjo, bet šie metai ūkininkams nebuvo blogi. Tik tai nerimą kelia ateitis, kad bus daug reikalavimų“, – sakė M. Kaktys.
Ūkininkas sako, kad ūkių mažėja, nes jaunimas nenori dirbti. Visgi kokios to priežastys?
„Būti ūkininku, nesakyčiau, kad labai didelis iššūkis, bet užsiimti gyvulininkystę yra iššūkis, kuris reikalauja labai daug dėmesio, jeigu nori pelningai dirbti, nes gyvulys yra gyvas organizmas, kuris reikalauja priežiūros. Jeigu tu nori gauti iš jo naudą – tam turi skirti didelį dėmesį ir būti visapusiškai žinoti ir gydymą, ir šėrimą, ir agronomiją. Labai daug susideda komponentų ir jaunimas to nenori daryti, nes sudėtinga.
Pastoviai turi įtampą, pastoviai turi būti ūkyje, pastoviai turi žiūrėti gyvulius, jų sveikatingumą, šėrimą, pašarų ruošimą. O jaunimas tai išvis to nenori. Nori laisvai gyventi, pasaulį pamatyti, tai čia toje vietoje labiausiai atsisako pieninių karvių“,, – pasakojo jis.
M. Kaktys sako, kad Lietuvoje atsiradus pieno stygiui, imtasi supirkinėti jį iš kitų šalių, pavyzdžiui, minėtos Estijos, Latvijos. Priežastis paprasta – pigiau.
„Pieno atsirado stygius, o jeigu pasižiūrėti statistiką Europos, Lietuvos kainos yra šiek tiek didesnės negu Estijoje, Latvijoje. Tai ir tas vežimas jiems yra naudingas. Parduoda ir kadangi gauna keliais centais daugiau už pieną. O kadangi čia reikalinga gamykloms gaminti, perdirbti, todėl padidėjo importas“, – dalinosi mintimis ūkininkas.
