Prieš susigundydami patraukliai atrodančiomis akcijoms prekėms internete, įsitikinkite, kad parduotuve tikra. Čia gali pagelbėti vartotojų atsiliepimai socialiniuose tinkluose, paieškos sistemose, forumuose.
Vagia ne tik pinigus, bet ir tapatybę
Prieššventinėmis dienomis ir per šventes ypač suaktyvėja netikrų internetinių parduotuvių veikla, pastebi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius. Netikrų parduotuvių prekės su didžiulėmis nuolaidomis reklamuojamos socialiniuose tinkluose.
„Dažniausiai nukenčiame nuo savo patiklumo. Pavyzdžiui, pamatę skelbimą, siūlantį įsigyti prekę, kuriai taikoma 80 proc. nuolaida, puolame pirkti dažniausiai net nesusimąstę, kad tai yra sukčių jaukas. Susigriebiame tik tada, kai nesulaukę užsakymo bandome susisiekti su tariama parduotuve. O kartais sulaukiame tokios prekės, kuri yra visiškai nepanaši į tą, kuri buvo reklamuota nuotraukoje“, - tv3.lt kalbėjo M. Zalatorius.
Pagrindinis tokių parduotuvių tikslas – surinkti žmonių mokėjimo kortelių duomenis ir juos neteisėtai panaudoti. Tačiau sukčiai gali nusitaikyti ir į jūsų tapatybę.
„Įprastai vagia kreditinės kortelės numerius, atsiskaitymo duomenis. Bet kartais prašo jūsų jums patiems svarbių duomenų, pavyzdžiui, dokumento ID numerio arba nufotografuoti ir atsiųsti dokumentą. Tai tokiu atveju gali pavogti jūsų tapatybę, kas yra dar baisiau, nei pavogti vieną kitą dešimtį eurų“, - kalbėjo LBA prezidentas.
Svarbiausia – paskubėti
Jei įtariate, kad savo duomenis galėjote atiduoti nepatikimai internetinei parduotuvei, nedelsdami kreipkitės į jums kortelę išdavusį banką. Nors tikimybė atgauti pinigus nedidelė, ji egzistuoja.
„Jeigu banko sistema dirba labai greitai ir pataikėte į apmokėjimo langą, kuris vyksta penkis kartus per dieną, tai gali būti mokėjimas ir nebeatšauktas. Jeigu pajutote, kad kažką negerai padarėte, skambinkite momentaliai, kartais įmanoma mokėjimą sustabdyti. Šiaip sunku pinigus grąžinti, ypač, jei pats suvedi duomenis“, - teigė M. Zalatorius.
Dažnai asmuo gali net nežinoti, kad jo mokėjimo duomenys sėkmingai naudojami užsienyje. Tokiu atveju bankas pats pastebi įtartiną veiklą ir blokuoti kortelę.
„Pavyzdžiui, staiga vienos ar kelių valandų bėgyje įvyksta keli stambūs atsiskaitymai skirtingose užsienio valstybėse. Natūralu, kad žmogaus ten nėra. Tada bankas gali nedelsdamas imtis veiksmų apsaugoti kliento lėšas – blokuoti mokėjimo korteles arba apriboti tam tikras operacijas. Kadangi tai minučių ir sekundžių klausimas, bankas kartais net nespėja susisiekti su kortelės turėtoju“, - perspėjo pašnekovas.
3 auksinės taisyklės
M. Zalatorius visiems mėgėjams apsipirkti internete pateikia tris taisykles, kuriomis vadovaudamiesi galite išvengti sukčių spąstų.
Budrumas, budrumas, budrumas. Apsisaugoti geriausia būnant budriems. Visus pasiūlymus pirkti geriausia įvertinti kritiškai ir tokiu principu – jeigu kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai yra apgavystė.
Periodiškai pasitikrinkime kortelių operacijų išrašus interneto banke. Jeigu tik pastebime neteisėtas operacijas, iš karto kreipkimės į banką, kuris išdavė kortelę.
Automatiniai pranešimai iš banko. Tokius atveju klientas visada gaus pranešimą, kai iš jo sąskaitos bus nurašomi pinigai. Galite rinktis, nuo kokios sumos siunčiami pranešimai. Taip pat galima nusistatyti ir automatinius mobiliųjų programėlių pranešimus (push notification).
Sukčių požymiai
Nacionalinis elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų tyrimo padalinys atkreipia dėmesį, kad netikras internetines parduotuves gali atskleisti šie požymiai:
- Kontaktiniai duomenys yra netikri (niekas neatsiliepia į skambučius ar el. laiškus).
- Parduotuvės domenas (pvz., svetaine.lt) buvo registruotas mažiau nei prieš mėnesį.
- Nėra galimybės atsiskaityti grynaisiais pinigais.
- Išskirtinai didelės nuolaidos (pvz., 40–50 proc.).
- Jei el. parduotuvė lietuviška, nenurodytas įmonės kodas, telefonas ir pan.
- Svetainė veikia be SSL/TLS sertifikato. Kai jis yra, adreso pradžia yra https, o šalia yra spynelės simbolis. Atkreipiame dėmesį, kad sertifikato buvimas negarantuoja, kad el. parduotuvė tikra, tačiau galiojantis sertifikatas suteikia papildomos informacijos (ją galima gauti paspaudus spynelės piktogramą) ir padidina ryšio saugumo lygį.
- Svetainių domenai yra ne lt, o com, co, org, shop ir pan.; realus sukčiavimo pavyzdys – domenas *.vip.com.
- Paieškos sistemose (google.lt, bing.com ir pan.) nėra arba yra labai mažai informacijos apie svetainę.
