Europos Parlamente balsuojant mažiausiai lojalus Lietuvai yra Rolandas Paksas, aktyviausiai dirba Laima Andrikienė.
Kol Lietuva rengiasi rinkimams į savivaldybių tarybas, dvylika mūsų šalies atstovų pluša Europos Parlamente (EP). Pasitelkdamas Lietuvos politologus ir Europos Sąjungos ekspertus „Valstiečių laikraštis“ įvertino kiekvieno iš jų indėlį. Kai kuriuos Lietuvoje išrinktus europarlamentarus jau šiandien drąsiai būtų galima atšaukti namo.
Naujai kadencijai perrenkama tik pusė
Pagrindinius ES teisės aktus tvirtinančiame EP dirba 12 atstovų iš Lietuvos. Po pirmo bandymo (2004–2009 m.) į naujos sudėties parlamentą (2009–2014 m.) Lietuvos piliečiai perrinko tik tris europarlamentarus – Laimą Andrikienę, Justą Vincą Paleckį ir Vytautą Landsbergį.
„Neperrinktų į Europos Parlamentą lietuvių procentas didesnis negu bet kurioje kitoje iš 27 šalių, – aiškino J.V.Paleckis. – Paprastai į naujos kadencijos EP sugrįžta apie 50 procentų buvusių narių.“
Tai įrodo, kad dauguma politikų nuvylė žmones, nors EP narių veiklą įvertinti sudėtinga: gyventojų dėmesys sukoncentruotas į įvykius Lietuvoje.
Iš ES biudžeto mokamas europarlamentaro mėnesinis atlyginimas siekia beveik 7 400 eurų (25,5 tūkst. Lt), neskaitant dienpinigių, kurie sudaro 300 eurų (1 035 Lt), jei politikas posėdžio dieną užsiregistravo jame dalyvausiantis.
Nuo 2009 m. birželio Zigmantas Balčytis per EP posėdžius pasisakė 215 kartų, o mažiausiai kalbėjo Valdemaras Tomaševskis (tik 4 kartus). Net 62 kartus klausimus pateikė Vilija Blinkevičiūtė ir tik po kartą – Viktoras Uspaskichas ir tas pats V.Tomaševskis.
„Valstiečių laikraštis“, remdamasis politologų, ES ekspertų ir buvusių europarlamentarų nuomone, sudarė Lietuvos politikų aktyvumo EP reitingą.
Politikų aktyvumo indeksas
Redakcijai sutikę talkinti specialistai nesiėmė vertinti atskiro politiko pasiekimų, tačiau jų veiksmams EP suteikė balus (nuo 1 iki 10). Jie tapo kiekybiniais europarlamentarų vertinimo kriterijais. Pasisakymas EP plenariniame posėdyje įvertintas 3 balais (vidurkis), pasiūlymo dėl EP rezoliucijos pateikimas – 6 balais, klausimo pateikimas posėdyje – 4 balais ir panašiai.
Įvertinę šešis kriterijus, pagal nesudėtingą formulę išvedėme procentinį politikų aktyvumo indeksą.
Pagal šiuos požymius aktyviausiai EP dirba L.Andrikienė (97,68 balo) ir Zigmantas Balčytis (100 balų). Be to, L.Andrikienė vienintelė iš Lietuvos europarlamentarų yra parengusi metinį EP pranešimą, todėl jai skyrėme 10 ektsrabalų.
Toks pranešimas tampa svarbiausiu ES politinės krypties dokumentu, kuriuo Europos bendrija vadovaujasi vienoje ar kitoje gyvenimo srityje.
„Vienas svarbiausių jau baigtų šios kadencijos darbų – parengtas metinis pranešimas apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir ES politiką šioje srityje, kurį Europos Parlamentas 2010 m. gruodžio 16 d. priėmė milžiniška balsų dauguma“, – sakė L.Andrikienė.
(Valstietis.lt. grafika)
Svarbus ir lojalumas šaliai
Šiame kiekybiniame tyrime prasčiausiai atrodo Rolandas Paksas, Juozas Imbrasas ir V.Tomaševskis (atitinkamai 8,27, 12,58 ir 13,91 balo).
Jei atsižvelgtume tik į nuogais skaičiais paremtą Lietuvos europarlamentarų reitingą ir jų perrinkimo į EP procentą (23 proc.), mandatus gautų tik L.Andrikienė, Z.Balčytis ir V.Blinkevičiūtė. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir europarlamentaro lojalumas šaliai, kurioje buvo išrinktas, balsuojant. „Turėtume dirbti iš peties, kad Lietuvos balsas būtų išgirstas, – sako L.Andrikienė. – Europos interesas, jei jame nėra Lietuvos intereso, man yra tuščias garsas.“
Vien todėl „Valstiečių laikraštis“ prie kiekybinio reitingo kriterijų pridėjo ir lojalumo per balsavimus kriterijų, kurį skelbia nepriklausomas tinklalapis votewatch.eu, stebintis viso EP veiklą.
R.Paksas spaudai yra pareiškęs, kad skrisdamas į Briuselį apie Lietuvą pradeda galvoti vos tik įsitaiso lėktuve Vilniuje, tačiau, anot votewatch.eu, balsuojant R.Pakso lojalumas šaliai siekia tik 55,74 proc. Šio kriterijaus lyderis yra Vytautas Landsbergis (91,02 proc.).
J.Imbrasas vienintelis įvertino save
Įvertinus europarlamentarų lojalumą balsuojant šalies daugumai ir anksčiau ekspertų nustatytais balais apskaičiuotą reitingą, galutiniame Lietuvos politikų aktyvumo indekse pirmauja L.Andrikienė (98,7 balo), o paskutinis jame – R.Paksas (34,8 balo).
„Valstiečių laikraštis“ klausė ir pačių EP narių, kaip jie vertintų savo veiklą pagal dešimties balų vertinimo sistemą. Dauguma EP narių tikino, kad toks jų pačių veiklos vertinimas būtų nekorektiškas. „Vertina rinkėjai, politikui vertinti pačiam save balais būtų ne tik nekorektiška, bet mažų mažiausiai neobjektyvu“, – tikino V.Uspaskichas.
Skirtingai nei V.Uspaskichas, J.Imbrasas nebuvo toks kuklus.
„Aš savo veiklą per šį laikotarpį vertinu gerai, – rėžė J.Imbrasas. – Didėjant darbo Europos Parlamente patyrimui, manau, kad ateityje seksis dar geriau.“
R.Paksas kategoriškai atsisakė komentuoti „Valstiečių laikraščio“ sudarytą reitingą. Kaip ir L.Donskis, V.Tomaševskis bei V.Landsbergis – iki penktadienio popietės jis neatsiuntė atsakymų.
V.Tomaševskio veikla – gėdinga
Seimo Europos reikalų komiteto narys Arminas Lydeka komentuodamas Lietuvos europarlamentarų veiklą teigė, kad tik „keli dirba labai kokybiškai“.
„Jų darbo rezultatai matomi, suprantami ir vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Tai L.Andrikienė, V.Landsbergis, J.V.Paleckis, – vardijo A.Lydeka. – Deja, kai kurie atstovai demonstruoja, kad nesupranta savo darbo specifi kos ir misijos – tai J.Imbrasas, R.Paksas, A.Saudargas.“
Pačiu gėdingiausiu europarlamentaru A.Lydeka įvardijo V.Tomaševskį. „Jis užimamą poziciją naudoja atstovavimui siauriems kitos valstybės interesams, savo šalies žeminimui, melo skleidimui ir savo rinkėjų išnaudojimui“, – tikino A.Lydeka.
Buvęs EP narys Eugenijus Maldeikis tikino, kad kai kurie vertinimo kriterijai nenusako visos EP nario veiklos.
„Pagrindinis EP nario darbo krūvis – aktyvus darbas komitete rengiant dokumentus – ten galima didžiausia įtaka ir rezultatyvumas“, – sako E.Maldeikis.
Vieni netarnauja, kiti prisitaiko
Vytautas Radžvilas, politologas
Europarlamentarai negali atstovauti Lietuvos piliečių interesams pirmiausia todėl, kad tam yra neįveikiama kliūtis. Jie parlamente neatstovauja Lietuvos valstybei, todėl jų veiksmai piliečių gali būti vertinami pagal tai, kiek tam tikrais atvejais jų iniciatyvos ar pasisakymai objektyviai naudingi mūsų žmonių interesams. Kitas aspektas – kiek jie apskritai suinteresuoti tiems interesams atstovauti. Mano požiūriu, šiuo atveju yra labai ryškios parlamentarų takoskyros, nes dirbdami EP jie turi apsispręsti, kas yra svarbiau: valstybės interesai, dažnai net sveikas protas ar iš ES aukščiausių institucijų sklindantys gana pavojingi vėjai. ES vis labiau tampa vienpusišku ideo loginiu projektu, kurį įgyvendinant ne tik dažnai neatsižvelgiama į ekonominius ar kitokius mažųjų valstybių interesus, bet, griežtai kalbant, net griaunamos pamatinės jų tradicijos ir vertybės. Akivaizdu, kad Lietuvos parlamentarai šiais klausimais vengia pasakyti aiškią poziciją, o kai kurių nuostatos yra konformistinės.
ES neturi savo tikslo
Raimundas Lopata, politologas
Gana svarbu išskirti kriterijus, kuo vadovaudamasis europarlamentaras grindžia savo veiklą. Ar europiniu kontekstu, ko ir reikalauja jo statusas, pavyzdžiui, „Mano valstybė – Europa“, ar nacionaliniu aspektu, kurio EP nėra. Tačiau gyvenimas diktuoja savo taisyk les, ir vokiečiai ar prancūzai stumia sau naudingas idėjas. Kitaip tariant, turime Europos forumą, kuriame žaidžiami tie patys seni žaidimai. Man visada kildavo klausimas, kaip europarlamentarai įsilieja į tą žaidimą, kaip jie išsaugoja nacionalinį interesą. Mano požiūriu, geriausiai šiame žaidime atrodo trys EP nariai: V.Landsbergis, J.V.Paleckis ir L.Donskis. Kitų europarlamentarų sugebėjimas daryti poveikį šiame forume abiem kontekstais yra abejotinas. Kalbant apskritai, kur juda Europa, galima pasakyti, kad šiuo metu vadovaujamasi požiūriu „Judėjimas yra viskas, o tikslas nėra toks svarbus.“
Gediminas STANIŠAUSKAS