Joje teigiama, kad 2013 metais bendrasis vidaus produktas, skaičiuojant vienam gyventojui, viršijo aukščiausią iki krizės buvusią ribą. Jis pasiekė 3,3 procento lygį.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad nepaisant lietuviškų pieno produktų importo į Rusiją ribojimo, negerėjančios ekonominės padėties pagrindinėse eksporto šalyse, Lietuvos eksportas augo 6,5 proc. ir sudarė beveik 84,8 mlrd. litų (2012 metais – 79,6 mlrd. litų). Materialinės investicijos šalyje siekė 16,6 mlrd. litų ir, palyginti su 2012 metais, išaugo 12,3 procento.
„2013 metais Vyriausybė kryptingai gerino verslo sąlygas. Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2014“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 27 vietos pakilo į 17. Tarp Europos Sąjungos valstybių narių Lietuva užima šeštą vietą“, – rašoma dokumente.
Vyriausybės teigimu, pernai Lietuva tarp Baltijos valstybių buvo patraukliausia investuoti šalis ir antra pagal patrauklumą Europoje. Ataskaitos laikotarpiu iš viso šalyje investavo 38 užsienio įmonės. Įgyvendinus šiuos investicinius projektus, planuojama sukurti daugiau kaip 3580 naujų darbo vietų. Nedarbo lygis per metus sumažėjo iki 11,8 procento (2012 metais nedarbo lygis buvo 13,4 procento, 2011 metais – 15,4 procento).
„Gerėjantys lūkesčiai, didėjantis užimtumas ir atlyginimai lėmė spartų namų ūkių vartojimo didėjimą. Realios namų ūkių vartojimo išlaidos per metus išaugo 4,84 proc. ir tai labiausiai prisidėjo prie viso Lietuvos ūkio augimo (...). Dėl minimaliojo darbo užmokesčio pasikeitimo vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 2 procentais. Apibendrinant galima teigti, kad 2013 metų Vyriausybės sprendimai, didinantys namų ūkių vartojimą, tapo pagrindiniu šalies ekonomikos augimo veiksniu“, – rašoma ataskaitoje.
Tarp sėkmingai įgyvendinamų projektų Vyriausybė mini daugiabučių renovavimą, Europos geležinkelių projektą „Rail Baltica“, Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir kt.
Anot ataskaitos, šilumos kainos per šiuos metus sumažėjo nuo 26,34 iki 23,68 cento už kilovatvalandę, arba 10 procentų.
Džiaugiamasi, kad pavyko sumažinti emigraciją – nuo 26,9 (2010 metais) iki 13,1 (2013 metais) emigranto vienam tūkstančiui gyventojų.
Užsienio politikos skiltyje akcentuojamas sėkmingas pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, Lietuvos išrinkimas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatinius narius. Tai, anot Vyriausybės, sustiprino valstybės autoritetą ES ir pasaulinėje arenoje.
„Kartu toks Lietuvos aktyvumas atkreipė kai kurių valstybių dėmesį ir paskatino imtis atitinkamų priešiškų, ypač „minkštosios galios“, veiksmų prieš Lietuvą informacinėje ir ekonomikos srityse. Taip pat išryškėjo kibernetinio saugumo užtikrinimo poreikis šalies valstybiniame ir privačiame sektoriuose“, – rašoma dokumente.
Jame taip pat atkreiptas dėmesys, kad 2013 metais suintensyvėjo prieš Lietuvą nukreiptos Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų informacinės atakos.
„Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos aktyviosiomis priemonėmis ir toliau mėgins Rusijai palankia linkme veikti Lietuvos vidaus politikos procesus. Labiausiai tikėtini techninės žvalgybos ir kibernetinio šnipinėjimo taikiniai Lietuvoje – svarbiausios valdžios institucijos ir kiti įslaptintos informacijos subjektai“, – tvirtinama ataskaitoje.
Fiksuota, kad informaciją apie Lietuvą rinko ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos. Jas domino Lietuvos karinės pajėgos, jų parengtis, karinės infrastruktūros objektai.
Anot ataskaitos, nerimą kelia, jog valstybės įstaigų informacinėse sistemose ir tinkluose plinta labai sudėtinga ir efektyvi šnipinėjimo programinė įranga, naudojama žvalgybos tikslais. Todėl prognozuojama, kad įslaptintos informacijos netekimo ar atskleidimo grėsmė gali didėti.
Seimo statute numatyta, kad kiekvienais metais Vyriausybė privalo pateikti metinę veiklos ataskaitą. Jos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.
Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
