Lietuvos Rabinas Šimšonas Izaksonas ruošia menorą Chanukai. Šiemet viena didžiausių žydų švenčių simboliškai sutapo su Kūčiomis. Judaizmo išpažinėjai nuo gruodžio 24-osios uždega po vieną žvakę ant štai tokios tradicinės žvakidės ir kas vakarą ritualą tęsia aštuonias dienas. Atnaujinimą reiškianti Chanuka arba šviesų šventė pradėta švęsti prieš daugiau nei du tūkstančius metų, kuomet atgauta graikų užgrobta Jeruzalės šventykla.
„Kai jie grįžo į šventyklą, rado aliejaus vos vienai dienai. O jam pagaminti reikia apie savaitės. Tačiau įvyko stebuklas ir uždegus Menorą, to aliejaus užteko aštuonioms dienoms“, - pasakoja rabinas Šimšonas Izaksonas.
Nors Chanuka ir religinė šventė, vien rimtimi neapsiribojama. Vaikams dovanojama žaislų ir pinigų, tokiu laikotarpiu vadinamų „Chanuka Geld“. Šeimos sėda prie stalo ir vaišinasi tradiciniais bulviniais blyneliais „latkėmis“ su įvairiausiais įdarais bei kitais tradiciniais patiekalais, mėgaujasi saldumynais. Vėliau prasideda žaidimai. Vienas tradiciškiausių – keturkampio vilkelio „Dreidl“ sukimas. Žaidžiama iš pinigų ar skanėstų. O ką žydai veikia kalėdiniu laikotarpiu, kai šventės nesutampa? Pasak Lietuvoje ilgiau nei 600 metų gyvenančios bendruomenės atstovų – švenčia Kalėdas su lietuviais.
„Reikia nepamiršti, kad Lietuvoje yra nemažai mišrių šeimų. Man atrodo, kad tokioje šeimoje žmonės gerbia vienas kito tradicijas. Tai nereiškia, kad jei mano vyras lietuvis, aš būtinai prie stalo turiu valgyti kiaulieną, kuri man yra nepriimtina“, - aiškina Žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kurliansky.
Praėjusiais metais dėl besikeičiančio mėnulio kalendoriaus su Kalėdomis sutapo ir didelė musulmonų šventė – pranašo Mahometo gimtadienis. Štai čia matome, kaip šia proga puošiami namai ir gatvės Artimuosiuose Rytuose. Žmonės ne tik lankosi mečetėse, bet ir lanko artimuosius, draugus, dovanoja vieni kitiems dovanas, ragauja šventinius patiekalus. Šiais metais ši šventė vyko kiek anksčiau, tačiau Lietuvos musulmonai per Kalėdas nuliūdę tikrai nevaikštinėja.
Didžiausios Islamo išpažinėjų bendruomenės mūsų šalyje atstovai totoriai susitinka su draugais katalikais ir net kepa kūčiukus. Bendruomenės vadovas Adas Jakubauskas pasakoja, kad ne viena šeima per Kūčias ruošia ir 12 patiekalų. Tiesa, Kalėdas pamini be religinio atspalvio. Totorių ir lietuvių draugystė siekia net 14 amžių, kuomet kunigaikščiai tuomet dar svetimšalius kvietė čia gyventi ir dirbti. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie keturi tūkstančiai totorių.
Na, o didžiausia bendruomenė, kuri nesėda prie Kūčių stalo ar nesidalija dovanomis pirmąją Kalėdų dieną, tai stačiatikiai. Jų Lietuvoje apie septyni procentai – tai beveik 200 tūkstančių gyventojų. Rusai, baltarusiai ir ukrainiečiai Kalėdas švenčia sausio 7 dieną. Cerkvėse vyksta mišios, uždegamos specialios žvakelės, o į namus grįžę vaikai džiaugiasi Kalėdų Senelio apsilankymu ir dovanomis.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
