Ką gi iš tikrųjų dėl savivaldos rinkimų tvarkos nusprendė Konstitucinis Teismas? Ar Konstitucinis Teismas laužo savo paties doktriną? Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ diskutavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas, Vyriausiosios rinkimų komisijos narys Julius Jasaitis ir Teisės instituto direktoriaus pavaduotojas teisės mokslų daktaras Petras Ragauskas. Kalbino žurnalistas Tomas Dapkus.
T.Dapkus: Konstitucinis Teismas (KT) neseniai paskelbė, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 34 straipsnio 1 dalis, kuri sako, kad kandidatus į savivaldybės tarybos narius gali kelti įregistruota ir reikalavimus atitinkanti partija, prieštarauja Konstitucijai. Pačios Konstitucijos 7 straipsnis sako, kad negalioja joks įstatymas, priešingas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis aiškiai nustato, kad įstatymas (ar jo dalis, kaip yra ir šiuo atveju) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas KT nutarimas. Tai padaryta „Valstybės žiniose“ šių metų vasario 13 dieną. Tai kaip yra šį kartą – ar KT antikonstitucine pripažinta įstatymo nuostata dar galioja?
K.Čilinskas: Be abejo nebegalioja. Šis nutarimas dvilypis.
T.Dapkus: Konstitucinis Teismas sako, kad įstatymo nuostata, jog piliečiams galima rinkimuose kandidatuoti tik per politines partijas, rpeištarauja Konstitucijai. Jis sako, kad galima kandidatuoti ir per politines partijas, tačiau turi būti sudaryta galimybė kandidatuoti ne tik per partijų sąrašus. Tačiau KT taip pat teigia: jei galima kandidatuoti ir per partijas, o kito rinkimų dėmens nėra, tai savivaldos rinkimai nėra prieštaraujantys Konstitucijai. Taigi šie savivaldos rinkimai yra konstituciniai - viskas švaru.
K.Čilinskas: Konstitucinis Teismas pasako, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai, tačiau pradeda kalbėti apie šiuos rinkimus ir sako jau kitaip. Pasak KT, tai, jog nuolatiniai administracinių vienetų gyventojai (į savivaldą gali kandidatuoti ne tik Lietuvos Respublikos, bet ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai nuolatinai gyvenantys Lietuvoje) negali kandidatuoti ne per partijas prieštarauja Konstitucijai, tačiau šie savivaldos rinkimai jau neprieštarauja ir turi būti tęsiami.
T.Dapkus: O kas paprašė Konstitucinio Teismo išnagrinėti Seimo 2006 m. liepos 11 d. nutarimą, kuriuo parlamentas paskyrė savivaldos rinkimus šių metų vasario 25 d.? Kas apskritai prašė išnagrinėti šių rinkimų konstitucingumą?
K.Čilinskas: Vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi pagal piliečio Petro Ragausko ir kitų skundus į Konstitucinį Teismą dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo atitikties Konstitucijai - dėl draudimo kandidatuoti ne per partijas. Bet kreipimosi dėl šių rinkimų konstitucingumo nebuvo - to Vyriausiasis administracinis teismas neprašė tirti.
T.Dapkus: Tad jei būtų laikomasi normalios tvarkos, turėjo būti tik Konstitucinio Teismo atsakymas Vyriausiajam administraciniam teismui dėl rinkimų įstatymo nuostatų atitikimo? Ir viskas? Kai toks KT nutarimas būtų paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir imtų veikti, dėl pačių rinkimų jau turėtų spręsti atitinkamos įgaliotos institucijos ir administracinis teismas?
K.Čilinskas: Ir toliau turime gyventi pagal įstatymą. Konstitucinio Teismo įstatyme pasakyta, kad jis sprendžia tik teisės klausimus: tai reiškia - ne organizacinius rinkimų klausimus. Jis turi išdėstyti argumentus, ar teisės aktas prieštarauja, ar ne Konstitucijai. O šitame Konstitucinio Teismo nutarime dar yra viena dalis, kuri nukreipta prieš nuolatinius gyventojus, kurie šituose rinkimuose siekė dalyvauti ne per politines partijas, o individualiai ar per nepartinius sąrašus.
T.Dapkus: Pone Ragauskai, po Konstitucinio Teismo nutarimo ir advokato K. Čilinsko minimos „specialios“ nutarimo dalies Vyriausiasis administracinis teismas, kuriam jūs skundėte Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymą Jus registruoti kandidatu, pasiūlė daugiau nebelįsti į akis?
P.Ragauskas: Ne visai tais žodžiais, bet iš esmės taip.
T.Dapkus: Tai ką jūs pasiekėt?
P.Ragauskas: Bent tiek, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos, draudžiančios kandidatuoti ne per politines partijas, nebegalioja.
T.Dapkus: Bet teismas šiuo atveju turėjo ginti jūsų asmeninį interesą ir jūsų teises?
P. Ragauskas: Konstitucinis Teismas pasisakė ir apie tai, ko jo neklausė. Kaip tas gruzinas, kuris mato, kas vyksta aplink ir apie tai dainuoja. Taip ir KT mato, kad vyksta savivaldos rinkimai, ir apie tai dainuoja. Rinkimų dalyvių registracijos procedūra jau pasibaigusi, o skųsta nuostata susijusi su dalyvių registracija.
T.Dapkus: Bet ar Konstitucinio Teismo kas nors prašė tokio vertinimo? Juk taip žiūrint, būtų galima papildyti šį KT nutarimą dar vienu skyriumi, kur galima būtų pasakyti, jog korupcija Lietuvoje yra milžiniška, plinta alkoholizmas, didėja emigracija ir šios tendencijos tikrai nėra geros?
P.Ragauskas: Tikrai, niekas to KT neprašė. Dėl to nesiginčiju. Niekas negali uždrausti parašyti teismui, tai ką jis nori parašyti. Tačiau kitas klausimas - ar šis parašymas turi kokią nors teisinę reikšmę. Esu įsitikinęs, kad jokios teisinės reikšmės šis parašymas neturi.
T.Dapkus: Tai tik gruziniška daina?
P.Ragauskas: Būtent. Vienintelis dalykas, kuo gali būti ta KT nutarimo dalis dėl dabartinių rinkimų teisėtumo reikšminga, tai - būsimiems galimiems savivaldos rinkimų teisėtumo ginčijimams. Konstitucinis Teismas išreiškė savo poziciją, kaip jis reikalui esant vertintų šį klausimą.
T.Dapkus: Bet tai gana savotiška. Juk tokius dalykus aiškinantis turėtų vykti teismo procesas, turėtų būti atstovaujamos skirtingos pusės ir t.t.?
P.Ragauskas: Taip, gana savotiška. Valstybės interesų, o ne teisės prasme tarsi buvo panaikinta galimybė spekuliuoti, ar šie rinkimai teisėti ar neteisėti.
T.Dapkus: Bet juk yra ir daugiau politinių dalykų, kuriuos gal reikėtų žmonėms pasakyti, pakomentuoti?
P.Ragauskas: Teisiškai to sakyti nereikėjo. Bet valstybei iš to, mano nuomone, išėjo nauda. Vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas paaiškinti, ar įstatymo nuostata neprieštarauja Konstitucijai ta apimtimi, kuria patys asmenys ar jų sąrašai negali kandidatuoti rinkimuose. Konstitucinis Teismas šį prašymą savo rezoliucine dalimi susiaurino ir nagrinėjo tik proporcinės rikimų sistemos kontekste. Šita frazė tapo priežastimi, kodėl Vyriausiasis administracinis teismas atmetė mano skundą: jis citavo šią KT nuostatą, jog Seimas yra pasirinkęs proporcinę sistemą - dėl to pavieniui asmeniui negalima išsikelti. Jei būtų atsakęs KT taip, kaip jo klausė, tai situacija būtų šiek tiek kitokia. O atsakyti būtų buvę prasminga. O jei Seimas pasirinks mažoritarinę rinkimų sistemą ir numatys, kad kandidatus rinkimuose gali kelti politinės partijos ir visuomeninės organizacijos, ar tokiu atveju jo sprendimas prieštaraus Konstitucijai ar ne? Konstitucinio Teismo nutarimas tų atvejų neliečia, o kalba tik apie proporcinę sistemą. Kodėl? Juk jo buvo klausta apskritai dėl rinkimų.
T.Dapkus: Bet ar tokie papildomi Konstitucinio Teismo, konstitucinės priežiūros institucijos, nutarimų skyriai - su patarimais Vyriausiajam administraciniam teismui ar kitoms institucijoms, politinio pobūdžio pasisakymai įvairiais klausimais yra tinkama praktika? Ar taip tinka daryti, net jei, kaip sakote, tokie pasisakymai ir neturi teisinės reikšmės? Turime atvejį ir su antstoliais, kai KT, net atsisakydamas nagrinėti bylą, davė patarimų vėliau ją nagrinėsiančiam Vyriausiajam administraciniam teismui. Atrodo, kad tuo atveju būta ne tik rašytinių patarimų. Kaip tokią praktiką turėtume vertinti?
P.Ragauskas: Mes turime tam tikrą problemą savo teisinėje sistemoje. Valdžių padalijimo principas mūsų valstybėje įgyja tam tikras išsigimusias formas. Konstitucinis Teismas tampa aukščiausia institucija, virš kurios yra tik dangus - kaip anksčiau yra buvusi Aukščiausioji Taryba. Dabar Konstitucinis Teismas bando įteigti teisinei ir plačiajai visuomenei bei politikams, kad tik jis vienintelis gali aiškinti Konstituciją. O tai yra absoliutus absurdas. Niekur nėra parašyta - nei Konstitucijoje, nei Konstitucinio Teismo įstatyme, kad jis apskritai tokią teisę turi. O dabar dar teigiama, kad turi net išimtinę teisę aiškinti Konstituciją, t.y. kitos institucijos negali to daryti. KT gali tai daryti tik konkrečiu atveju.
T.Dapkus: Tačiau kai kurie Konstitucinio Teismo teisėjai savo straipsniuose rašo, kad tokią teisę jie pasiėmė, nes taip patys nusprendė.
P.Ragauskas: Iš tikrųjų, jie taip ir padarė. Ir atrodo, kad jiems sekasi tai daryti, nes po truputėlį jų diegiama idėja įsitvirtina.
T.Dapkus: Kaip dabar bus su piliečių grupėmis, į rinkimų sąrašą susibūrusių piliečių grupėmis? Ar po KT nutarimo Vyriausiasis administracinis teismas turėtų liepti šias grupes rinkimuose registruoti?
P.Ragauskas: Vyriausiasis administracinis teismas net negalėtų kitaip nuspręsti, nes kitokių argumentų negali būti. Ypač po sprendimo dėl individualių kandidatų. Pagal to paties Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, teismai turi vadovautis savo pačių sprendimais, priimtais ankstesnėse bylose. Tai yra teisinės valstybės principo sudėtinė dalis. Negali būti skirtingo teisingumo vienoje ir kitoje byloje.
T.Dapkus: Na, nebent tai prieštarautų „visos viešosios valdžios sistemos stabilumui“? Juk tokiu argumentu vadovaudamasis KT ir „įteisino“ šiuos, pagal antikonstitucinę nuostatą vykdomus, rinkimus?
P.Ragauskas: (juokiasi)...Nebent tik tokiu pagrindu. Vienintelis variantas.
J.Jasaitis: Po Konstitucinio Teismo nutarimo administraciniai teismai tampa lyg suorientuoti.
T.Dapkus: Kaip nuspręs Konstitucinis Teismas, visuomenė žinojo jau iš anksto: apie tai labai tiksliai visuomenę informavo ir ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, ir Seimo valdybos nariai. Buvo paaiškinta visuomenei, kad įstatymo nuostata bus pripažinta prieštaraujančia Konstitucija, tačiau rinkimai nebus atšaukti, o norintys kandidatuoti ne per partijų sąrašus nebus registruoti.
J.Jasaitis: Gal ministras pirmininkas yra įžvalgus?
T.Dapkus: O gal tiesiog turi gerų ryšių?
K.Čilinskas: Jei kalbėtume ne apie teisę, o apie nurodymus, tai Konstitucinis Teismas yra šiame nutarime nurodęs, kad „tol, kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs atitinkamų sprendimų, teritorinių bendruomenių nariai į atitinkamas savivaldybių tarybas negali būti renkami įrašyti į kokį nors ne partijos sąrašą“. Čia, pavadinkime, praktinė pusė, o teisinė - savaime suprantama. Jei jau Konstitucinis Teismas yra nusprendęs, kad savivaldos rinkimai, vykdomi tik pagal politinių partijų sąrašus, prieštarauja Konstitucijai, tai viskas ir turi būti nuosekliai vykdoma. Jei tokia rinkimų tvarka pažeidžia Konstituciją, tai vien tos gruziniškos dainos parašymas Konstitucinio Teismo nutarime - neva vis tiek viskas gerai, nieko nereiškia. KT pasako, kad tokia tvarka pažeidžia Konstituciją, tačiau teigia, kad viskas tvarkoj. O ką daryti, jei Europos Sąjungos piliečiai, kurie nuolat gyvena Lietuvoje ir turi teisę kandidatuoti bei balsuoti savivaldos rinkimuose, pradės kelti triukšmą, sakydami, jog mes, pagal Konstituciją negalime būti Lietuvos politinių partijų nariai, tai kaip mums kandidatuoti?
J.Jasaitis: Gal šita Konstitucinio Teismo nutarimo dalis skirta politikams, kad jie nepradėtų klausinėti, ką toliau daryti. Dabar jiems pasakyta: viskas gerai – eikite į rinkimus.
T.Dapkus: Bet gal buvo galima atskirą informacinį ar konsultacinį leidinį politikams išleisti?
P.Ragauskas: Kęstučio Čilinsko pacituota frazė iš Konstitucinio Teismo nutarimo: „kol įstatymų leidėjas nėra priėmęs atitinkamų sprendimų, teritorinių bendruomenių nariai į atitinkamas savivaldybių tarybas negali būti renkami įrašyti į kokį nors ne partijos sąrašą“, man atrodo pati kurioziškiausia nutarimo dalis. Tai frazė, kuriai net neturiu žodžių priekaištams išsakyti. Pats Konstitucinis Teismas prieš pusę metų, 2006 m. rugpjūčio 8 dieną, priimtame sprendime pateikė tikslią ir aiškią doktriną, kurioje preciziškai išaiškino, kaip reikia elgtis teismams, kai yra teisės spraga – ir tuomet, kai Konstitucinis Teismas panaikina aktą, o Seimas dar nėra spėjęs priimti naujo. Tame sprendime sakoma: „Žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas gali užpildyti teismai ad hoc pagal savo kompetenciją spręsdami bylas dėl individualaus visuomeninio santykio ir taikydami teisę, todėl tais atvejais, kai atitinkamas teisėkūros subjektas nėra įvykdęs savo konstitucinės pareigos - nėra išleidęs teisės akto, kuriuo vietoje teisės akto, Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinto prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, būtų nustatytas naujas teisinis reguliavimas, teismai turi konstitucinę pareigą užtikrinti asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl savo teisių ar laisvių pažeidimo, teises, laisves, kitas konstitucines vertybes“. Tame pačiame nutarime KT priduria: „Jeigu teismai dėl kokių nors priežasčių vengtų įgyvendinti savo konstitucinius įgaliojimus taikyti bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją, ir šitaip užtikrinti žmogaus teises ir laisves, reikėtų konstatuoti, kad teismai neatlieka savo konstitucinės paskirties vykdyti teisingumą, ignoruoja konstitucinius teisinės valstybės ir teisingumo principus, pirmiausia bendrąjį teisės principą – ten kur yra teisė, ten ir priemonė jai apginti“. Tai štai, šitas tikrai nuostabus Konstitucinio Teismo sprendimas, išleistas prieš pusmetį, žiūrint į jį iš šių metų vasario 9 dieną to paties KT priimto nutarimo pozicijų, atrodo tragiškai. Konstitucinis Teismas, žiūrėdamas į vieną konkrečią politinę situaciją, laužo savo paties išdėstytas bendras taisykles, kurios atitiko civilizuotų demokratinių valstybių principus. Šiame kontekste paskutinis KT nutarimas įgyja groteskiškų bruožų.
K.Čilinskas: Blogiausia, kad jau yra sukurtas precedentas: nors pripažįstama, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai ir pažeidžia žmogaus teises, jis paliekamas veikti. Piliečiai kreipiasi į Vyriausiąjį administracinį teismą, o jiems atsako: „jūsų teisės pažeistos, bet jų apginti negalime - kitą kartą“.
